Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SIROMED PHARMA“ (ankstesnis pavadinimas UAB „EVD Baltija“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HYDROSUNTECH“ dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas bei pareikštus reikalavimus.

Ieškovės atstovė papildomai atkreipė dėmesį, jog pandemija savaime nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, sutartis ir pinigai atsakovei buvo pervesti jau po karantino Lietuvoje paskelbimo, tad atsakovė privalėjo įvertinti visas rizikas ir galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį, jog į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kada konkrečiai ir su kuo buvo tartasi dėl ginčo prekių pristatymo, kokios sąlygos (dėl terminų ir kainos) siejo atsakovę su jos kontrahentais, todėl galimai atsakovė kaukes užsipirko vėliau už mažesnę kainą ir dabar nori apgauti ir užsidirbti ieškovės sąskaita.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas apklausė atsakovės kviestą liudytoją.

Liudytoja R. S. nurodė, jog atsakovės vadovą Oleg‘ą Semeniuc‘ą pažįsta apie 3 metus, sieja darbiniai santykiai. Paaiškino, jog nėra jo vadovaujamos bendrovės darbuotoja, tačiau į ją jis kreipiasi tais atvejais, kai reikia pakonsultuoti ar pavertėjauti. Apie bylos šalis siejančių santykių pradžią jai nėra žinoma, tačiau dalyvavo telefoniniame pokalbyje, kai kaukės buvo pristatytos į Lietuvą. Nurodė, jog tai buvo apie 2020 m. liepos mėnesio vidurį, O. S. paprašė jos padalyvauti kartu ir jei reikės pavertėjauti. Buvo įjungtas telefono mikrofonas, tačiau versti nereikėjo, nes buvo kalbėta rusiškai. Olegas pranešė, kad kaukės yra atvežtos, tačiau kita šalis – kalbėjo I. P., kategoriškai atsisakė kaukes priimti, dėl kokių priežasčių nesuprato, vėliau šiuo klausimu nieko negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2020 m. kovo mėnesį tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai.

Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, jog ieškovė į atsakovę dėl kaukių pirkimo galimybių kreipėsi 2020 m. kovo 13 d. Tą pačią dieną atsakovės vadovas O. S. pateikė elektroniniu laišku atsakymą, jog gali pristatyti Turkijos arba Uzbekistano gamybos kaukes, pristatymo terminas – apie vieną savaitę, kaina priklauso nuo kiekio.

2020 m. kovo 16 d. 12:44 val. ieškovė užklausė dėl 20 000 pakuočių (po 50 vienetų kiekvienoje) kainos, jeigu pervežimo terminas ne ilgesnis kaip viena savaitė. Tą pačią dieną 16:29 val. gautas atsakovės vadovo atsakymas, jog gali būti pristatytos 20 000 kaukių po 0,36 už vieną kaukę. Iš vėlesnių tos pačios dienos šalių elektroninių laiškų matyti, jog šalys derėjosi dėl kiekių ir apmokėjimo terminų, atsakovė nurodė, jog negali atidėti prekių apmokėjimo, būtinas 100 procentų išankstinis apmokėjimas, nes būtina atsiskaityti su gamintuoju, galiausiai susitarta dėl bandomo 20 000 kaukių kiekio (el. laiškas 2020 m. kovo 16 d. 18:44).

2020 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovas pareikalavo atsiųsti įmonės rekvizitus sąskaitai faktūrai už kaukes išrašyti. Tą pačią dieną atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą Faktūrą Serija HYD Nr. 0001 už 20 000 vienetų medicininių kaukių po 0,36 Eur be PVM, iš viso – 8 712 Eur su PVM apmokėti. Tą pačią dieną ieškovė bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

2020 m. kovo 26 d. ieškovei pasiteiravus apie nupirktas prekes, atsakovės 2020 m. kovo 27 d. informavo, jog mašina yra pasienyje.

Į pakartotinius ieškovės paklausimus 2020 m. kovo 27 d. ir kovo 30 d. – atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. informavo, jog muitinė neįleido mašinos su kaukėmis, todėl krovinys grįžo atgal gamintojui, atsakovė taip pat nurodė: „Dabar laukiame pinigų grąžinimo ir maždaug antradienį pervesime jums į sąskaitą“.

Į pakarotinus raginimus pervesti pinigus atsakovė inter alia atsakė:

2020 m. gegužės 5 d. „Mes pervesime jums pinigus atgal į jūsų sąskaitą. Dėl karantino režimo pratęsimo mūsų partneriai dar neatidarė biuro (...);

2020 m. birželio 5 d. : „(...) Mūsų partneriai iš Rusijos dar nepervedė pinigų, todėl truputį užsitęsia (...);

2020 m. liepos 29 d.: „(..) esu komandiruotėje, kai atvažiuosiu į Lietuvą, paskambinsiu (...)“;

2020 m. rugpjūčio 24 d.: „Rugsėjo 14 d. atvažiuoju į Lietuvą ir Jums paskambinsiu“.

2020 m. rugsėjo 17 d.: „Jūsų kaukės seniai guli mūsų sandėlyje, laukia, kada jūs jas priimsite“.

2020 m. gruodžio 3 d. ieškovės pateikė atsakovei pretenziją dėl avanso grąžinimo. Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymu su pareikštu reikalavimu nesutiko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti grąžinti sumokėtą avansą.

Dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų

Atsakovė pateikė prašymą nesivadovauti į bylą pateiktu susirašinėjimu SMS žinutėmis dėl to, jog jis vyko ne oficialiu bendrovės telefonu. Teismas tokį atsakovės prašymą atmeta kaip nepagrįstą ir ribojantį ieškovės teisę įrodinėti savo poziciją byloje visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pažymėtina, jog, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ir ką patvirtinto atsakovės atstovas, susirašinėjimas vyko iš asmeninio atsakovės vadovo telefono. Šis telefono numeris buvo nurodytas paties atsakovės vadovo aukščiau paminėtose elektroniniuose laiškuose, kurių pagrindu buvo pasiektas susitarimas dėl 20 000 kaukių pirkimo. Byloje nenustatyta, jog susirašinėjimą atsakovės vardu vykdytų neįgaliotas asmuo, pats atsakovės vadovas neprieštaravo, jog žinutes išsiuntė jis pats. Pateiktas susirašinėjimas yra betarpiškai susijęs su ginčo dalyku. Dėl visų paminėtų priežasčių aplinkybė, kad susirašinėjimas vyko ne iš oficialaus bendrovės telefono numerio, o asmeninio vadovo telefono numerio, tarp šalių susiklosčiusiam ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės, t. y. kokiomis ryšio priemonėmis yra vykdoma bendrovės veikla yra pačios bendrovės vidinis apsisprendimo reikalas ir negali įtakoti su kitais asmenimis susiklosčiusių santykių.

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo ir ieškovės teisės į avanso grąžinimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė viena vertus rėmėsi nenugalimos jėgos institutu, kita vertus nurodė, jog nebuvo susitarta dėl konkrečių prekių pristatymo terminu, todėl ieškovė nepagrįstai atsisako priimti prekes. Dėl kiekvieno nurodyto argumento teismas pasisakys atskirai, tačiau pažymėtina, jog pareikšti nesutiko su ieškiniu argumentai yra prieštaringi ir nesuderinami tarpusavyje, dėl ko atsakovės pozicija byloje yra a priori nepagrįsta. Tokia išvada darytina dėl to, jog pirmu atveju atsakovė prašo ją atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo nenugalimos jėgos pagrindu, tuo tarpu antru atveju teigia, jog sutarties nepažeidė, ją įvykdė, o sutartinių įsipareigojimų nevykdė ieškovė, atsisakydama priimti prekes.

Vertinant atsakovės argumentus atskirai, pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Atsakovė nurodė, jog savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti pagal sutartį neįvykdė dėl pandemijos ir Lietuvos teritorijoje paskelbto visuotinio karantino, kuris lėmė judėjimo apribojimus, o kitos valstybės dėl pandemijos įvedė kaukių eksporto draudimus.

Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina, nes nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Nenugalima jėga nelaikomos ir tokios aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

Aiškindamas šias teisines nuostatas kasacinis teismas yra išaiškinęs kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-421/2020).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir rėmėsi savo kontrahentų įsipareigojimų neįvykdymu, tačiau jokių įrodymų apie tai, kaip buvo panaudotas ieškovės sumokėtas avansas ir su kuo buvo susitarta dėl kaukių ieškovei pristatymo bei kokiais terminais, nepateikė.

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos sutarties neįvykdymo priežastys –kitų kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas įstatymų leidėjo valia nepripažįstamos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovė savo sutartinių prievolių ieškovei neįvykdė dėl force majeure aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, jog nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas atleidžia sutartį neįvykdžiusią šalį nuo civilinės atsakomybės (nuostolių ir netesybų atlyginimo), tačiau neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį ir reikalauti taikyti restituciją, nagrinėjamu atveju sumokėto avanso už nesuteiktas paslaugas grąžinimo (CK 6.212 straipsnio 4 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis).

Be to pagal CK 6.315 straipsnyje numatytą specialų išankstinio atsiskaitymo už perkamus daiktus teisinį reglamentavimą, tuo atveju, kai pirkėjas sumoka visą kainą iki daiktų jam perdavimo, o pardavėjas gavęs išankstinę įmoką laiku neperduoda daiktų pirkėjui, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintu sumokėtą sumą.

Nagrinėjamu atveju iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys sulygo dėl kaukių pristatymo ne vėliau kaip per savaitę, pinigai buvo sumokėti 2020 m. kovo 17 d., kaukės iki kovo 26 d. nebuvo pristatytos, o 2020 m. gegužės 5 d. atsakovės vadovas informavo, jog bus grąžinti pinigai. Dėl minėto ieškovės reikalavimas dėl iš anksto sumokėtų pinigų grąžinimo yra pagrįstas, o ieškinys tenkintinas pilnai.

Atsakovės nurodyti argumentai apie galimą bendrovės bankrotą, taip pat apie jos neinformavimą apie ieškovės bendrovės pavadinimo pasikeitimą, neturi jokios įtakos jos sutartinių prievolių vykdymui, todėl teismas plačiau apie juos nepasisako. Pažymėtina tik tai, jog ieškovės bendrovės pavadinimas pasikeitė jau po bylos iškėlimo, todėl bylai esant teisme ieškovė apie tai informavo teismą ir atsakovę savo procesiniuose dokumentuose.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

Vadovaujantis nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priklauso 100 procentų jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 196 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 117,13 Eur vertimo išlaidas, 907,50 Eur advokato pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą ir 1 633,50 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2 teismo posėdžių metu.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas ne visas ieškovės atstovų pagalbos išlaidas laiko protingomis. Šiuo atveju pažymėtina, jog advokato padėjėjo teisinėms atstovavimo paslaugoms taikomas 80 procentų advokato rekomenduotinų išlaidų dydžio koeficientas. Advokato padėjėjos atstovavimo išlaidoms įvertinti nagrinėjamu atveju aktualūs duomenys apie 2020 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 454,80 Eur ir maksimalus priteistinas dydis už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje 116,38 Eur (1 454,80 *0,1*80 proc.). Įvertinus į tai, jog dviejų teismo posėdžių trukmė neviršijo 5 valandų (parengiamasis teismo posėdis truko 47 min., bylos nagrinėjimo iš esmės posėdis – 3,16 h), teismo posėdžiai vyko advokatų kontoros buveinės mieste, advokato padėjėjos pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos teismo vertinimu viršija maksimalų rekomenduotiną dydį, todėl negali būti tenkinamos pilnai. Atitinkamai ieškovei už advokato padėjėjos atstovavimą 2020 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdžiuose priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovei priteistina 1820,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (196 + 117,13 + 907,50 +600).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 9,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „SIROMED PHARMA“, juridinio asmens kodas 304039854, iš atsakovės UAB „HYDROSUNTECH“, juridinio asmens kodas 305295290, 8 712 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvylikos eurų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 712 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 820,63 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties eurų ir 63 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.