- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2796-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24665-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo V. N. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ dėl darbo ginčo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Eurotransport24“ dėl darbo ginčo, kuriuo prašoma: 1) išnagrinėti darbo ginčą iš esmės, 2) pripažinti negaliojančiu Darbo sutarties 6.2 punktą, kuriuo numatyta, kad Darbdavys moka Darbuotojui dienpinigius ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas vykstant į užsienio komandiruotes pagal LR Finansų ministro įsakymą, taip pat LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ir vėlesniais pakeitimais ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 20 569,87 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė ieškovo V. N. ieškinį atsakovei UAB „Eurotransport24“ atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad ieškovą atstovauja Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė Sąjunga, LVPS), kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. vasario 3 d. įgaliojimas Nr. 21-012 (toliau – ir Įgaliojimas), kuriuo ieškovas pavedė jį atstovauti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei R. K. darbo teisinių santykių byloje su UAB „Eurotransport24“. Ieškinį per EPP sistemą pateikė P. G., kas yra prilyginama procesinio dokumento pasirašymui (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 175¹ str. 6 d.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių P. G., kaip Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovo, teises ir pareigas (įgaliojimo, atstovavimo sutarties ar kt.). Įgaliojimas atstovauti ieškovą šioje byloje yra išrašytas kitam asmeniui – R. K..
4. Teismas pažymėjo, kad procesinių dokumentų pateikimas teismui elektroniniu formatu, t. y. naudojantis LITEKO VEP posistemiu, yra prilyginamas jų pasirašymui (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 175¹ str. 6 d.). Todėl, jeigu procesinį dokumentą pasirašiusio ir jį įkeliančio į VEP posistemį duomenys nesutampa, teismui turi būti teikiami įrodymai dėl įgalinimų asmeniui įkelti dokumentą į VEP posistemę juridinio asmens vardu suteikimo. Teismas konstatavo, kad šį ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl to jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
6. Atskirajame skunde nurodoma, kad R. K. yra tinkama ieškovo atstovė, kadangi ji yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė. Profesinė sąjunga nėra atsakinga už tai, kad EPP sistemoje Profesinės sąjungos pirmininku rodomas buvęs pirmininkas P. G.. EPP duomenų neatnaujino, keisti pirmininko techninės galimybės neleidžia, todėl ir toliau pasirašančiu asmeniu nurodomas P. G..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą kaip paduotą neįgalioto asmens.
9. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, 2021 m. vasario 3 d. įgaliojimu R. K. pavedęs atstovauti jį darbo ginče su atsakove. Kaip matyti, ieškinio pabaigoje parašyta būtent R. K., kaip atstovės pavardė, ieškinį teismui pateikė P. G., dokumento sudarytojais nurodyti tiek juridinis asmuo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, tiek fizinis asmuo P. G..
10. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.
12. Taisyklių 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – tai fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą). Remiantis Taisyklių 3.4. punktu paslaugų gavėjo atstovas – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.3-11.4 papunkčiuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę). Paslaugų gavėjo teisių delegavimas – tai visų paslaugų gavėjo teisių, nurodytų šių taisyklių 11.1-11.4 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo administratorius; paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę), suteikimas teisę atstovauti paslaugų gavėją teisme turinčiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar atskirą juridinio asmens kodą turinčiam juridinio asmens padaliniui (Taisyklių 3.5. punktas). Paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6. punktas). Pagal šių taisyklių 5 punktą paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (toliau – prisijungimo duomenys). Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas). Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas).
13. Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas). Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas).
14. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų gavėja Lietuvos vairuotojų profesinė sąjunga, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu per Profesinei sąjungai priklausančią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, turėjo teisę suteikti paslaugų gavėjo teises, tarp jų ir teisę naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas (įskaitant teisę parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP išsiųsti teismams), savo atstovui fiziniam asmeniui, kuris ginčijamu atveju ir įkėlė ieškinį į LITEKO VEP posistemį, taigi, teisės aktai nenumato pareigos, jog į posistemį dokumentą įkelti turėtų būtinai tik jį pasirašęs atstovas. Šiuo atveju ieškinį įkėlęs asmuo laikomas ne asmeniu, pasirašiusiu ieškinį, o paslaugų gavėjos įgaliotu asmeniu (paslaugų gavėjos atstovu ir vartotoju), savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudotis LITEKO VEP posistemiu. Kaip minėta, toks asmuo prie LITEKO VEP posistemio jungiasi iš paslaugų gavėjo paskyros arba iš savo, kaip paslaugų gavėjo atstovo paskyros (Taisyklių 15 punktas). Taigi, vien tai, kad ieškinį per LITEKO VEP posistemį per savo paskyrą, kaip matyti iš metaduomenų, pateikė P. G. (buvęs Profesinės sąjungos primininkas, galimai dėl LITEKO VEP techninių galimybių nebuvimo šiame posistemyje nurodomas įgaliotu atstovu), nesudaro pagrindo išvadai, kad toks procesinis dokumentas buvo pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens. Pats procesinio dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo įgalioto asmens, o ne paties paslaugos gavėjo paskyrą, yra leidžiamas pagal Taisyklių 15 punktą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1854-381/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalimos tokios situacijos, kuomet ieškinį atsisakoma priimti nustačius itin formalius ieškinio trūkumus, tokiu būdu dirbtinai kuriant kliūtis asmeniui veiksmingai, operatyviai ir efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ypač ginčuose, kylančiuose iš darbo teisinių santykių (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kaip jau minėta, su ieškiniu pateikti įrodymai (LVPS įstatai, išrašas iš Juridinių asmenų registro, ieškovo Įgaliojimas) neginčytinai patvirtina, kad R. K. yra Profesinės sąjungos pirmininkė, taip pat akivaizdi ieškovo valia, kad šis asmuo, veikiantis Profesinės sąjungos vardu, atstovautų jį teisme, todėl vien tai, kas įkėlė ieškinį į LITEKO VEP posistemį (arba kaip juridinio asmens deleguotas atstovas, arba dėl techninių kliūčių LITEKO VEP posistemyje nurodant ankstesnį Profesinės sąjungos pirmininką), nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl ieškinio priėmimo ir įgaliojimų egzistavimo. Nustačius formalius neatitikimus šie gali būti šalinami, ar įgaliojimų apimtis tikrinama bylos nagrinėjimo metu. Be to, kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, šį pasirašė tiek fiziškai, tiek elektroniniu parašu ir į LITEKO VEP sistemą įkėlė R. K., turinti teisę ieškovą atstovauti.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad R. K., kaip Profesinės sąjungos pirmininkė, turėjo teisę atstovauti ieškovą, o vien aplinkybė, kad ieškinį į LITEKO VEP posistemį ne pati R. K., tačiau kitas asmuo, nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo pažeistos Teismų įstatyme, CPK ir šių įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, jog tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas ne atsisako priimti pareiškimą, kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi ir šiuo aspektu skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
ieškovo V. N. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.