- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-278-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05827-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liseka“
- Atsakovas
- S. D., D. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liseka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-445-1087/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liseka“ ieškinį atsakovams S. D., S. D., D. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų S. D., S. D., D. K. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Elito maistas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liseka“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką (pagal UAB „Inventora“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą): 1) ieškovės naudojama žemės sklypo dalis ties pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalis besiribojanti su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Viso atskirai naudojamas plotas – 361 m². Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane – A dalis; 2) visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalis ties įvažiavimu į žemės sklypą iš P. g. pusės. Viso visų bendraturčių naudojamas plotas – 69 m². Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane – C dalis; 3) atsakovų D. K., S. D., S. D. ir Lietuvos Respublikos naudojama žemės sklypo likusi dalis. Viso atsakovų naudojamas plotas – 620 m². Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane – B dalis.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai tarpusavyje nėra nustatę ir įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau egzistuoja nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka: S. D. ir S. D. naudoja žemės sklypo dalį ties pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), bei apsitverta mašinų stovėjimo aikštele tarp pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimo į žemės sklypą, o ieškovė naudoja žemės sklypo dalį ties pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį besiribojančią su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė visiems bendraturčiams išsiuntė pranešimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. D. K. atsakymo į pranešimą nepateikė, o S. D. ir S. D. iš esmės neprieštaravo naudojimosi tvarkos nustatymui, tačiau pateikė pageidavimus ir siūlymus dėl būsimo bendraturčių susitarimo. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra susieta su ieškovės valdomu kitu nekilnojamuoju turtu – ieškovė valdo patalpas, esančias pastatuose (duomenys neskelbtini), bei besiribojantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės yra susieta su ieškovės poreikiu naudoti žemės sklypo dalį, esančią prie jam nuosavybės teise priklausančių kitų nekilnojamojo turto objektų.
3. Atsakovai S. D., S. D. ir D. K. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. gegužės 7 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą: 1.1) ieškovės naudojama žemės sklypo dalis ties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalis, besiribojanti su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Viso individualiai naudojamas plotas – 365 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – C dalis; 1.2) visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalis ties įvažiavimu į žemės sklypą iš P. g. pusės. Viso visų bendraturčių naudojamas plotas – 47 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – B dalis; 1.3) atsakovės D. K. naudojama žemės sklypo dalis ties P. gatve. Viso individualiai naudojamas plotas – 57 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – A dalis; 1.4) atsakovo S. D. naudojama žemės sklypo individualiai naudojama dalis 57 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – E dalis; 1.5) atsakovės S. D. naudojama žemės sklypo dalis po pastatu 2MG ir šalia jo. Viso individualiai naudojama dalis 381 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – D dalis; 1.6) atsakovės Lietuvos Respublikos naudojama žemės sklypo individualiai naudojama dalis 142 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – F dalis.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateikta naudojimosi tvarka ir prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų parengtą planą. Atsakovų parengtas planas skiriasi nuo ieškovės, nes nustatoma konkreti dalis individualaus naudojimo kiekvienam bendraturčiui, bendro naudojimo įvažiavimo kelias sutrumpinamas iki 47 kv. m. bendro ploto ir susiaurinamas iki 3 m pločio (ieškovės pateiktame plane – 3,45 m pločio ir ilgesnis 69 kv. m bendro ploto), padidintos individualaus naudojimo dalys (nuo 361 kv. m iki 365 kv. m). Be to, ieškovės plane pateikta neaktuali pastato 2MG konfigūracija. Pagal ieškovės siūlomą planą kelio plotis ties įvažiavimu yra 3,45 m; ties užsisukimu 3,60 cm., ties kelio pabaiga yra 3 m., t. y. ieškovė net 60 cm tie kelio užsisukimu „praplatino“ kelią atsakovų dalies sąskaita, nesant tam jokio būtinumo ir jokių reikalingumo motyvų.
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu siūlomos patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalimi, kuria nustatomas sumažinto pločio bendro naudojimo įvažiavimas į žemės sklypą (Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekto B dalis). Kitos priešieškinio pirmojo reikalavimo dalys iš esmės apima ieškovės ieškiniu prašomą nustatyti naudojimosi tvarką arba išsprendžia atsakovams tenkančios žemės sklypo dalies tarpusavio pasiskirstymą. Žemės sklype esantis įvažiavimas ir kelias yra kelio servitutas, skirtas patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nurodomas įvažiavimas į žemės sklypą (Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekto B dalis) yra skirta ne tik privažiuoti prie žemės sklype, esančių pastatų, tačiau ir prie gretimame žemės sklype esančių pastatų ((duomenys neskelbtini)). Triplike papildomai nurodė, kad faktinis žemės sklypo įvažiavimo naudojimas iš esmės nusistovėjęs naudojant platesnį įvažiavimą, t. y. 3,45 m pločio, todėl ieškovė rengdama kartu su ieškiniu pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jį rengė pagal faktinę žemės sklypo naudojimo situaciją. Tuo tarpu ant bendro įvažiavimo posūkio esantys akmeniniai gėlių vazonai (gabiono (tvoros segmento) ritiniai su ant jų uždėtais gėlių vazonais) atsirado tik po to, kai ieškovė pateikė atsakovams pranešimą su pridėtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu. Ieškovė ar ieškovės nuomininkai vykdydami veiklą yra suinteresuoti, kad prie veiklai naudojamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), galėtų privažiuoti ne tik lengvosios transporto priemonės, bet ir krovininis transportas. Ieškovė siekia užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), būtų pasiekiamos ir specialiosios pagalbos transporto priemonėmis (gaisrinė, greitoji, avarinė tarnyba), tačiau dėl atsakovų veiksmų, net ir lengvosios transporto priemonės, siekdamos važiuoti kelio dalimi ties šiuo posūkiu, važiuoja šaligatviu.
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, įvertinus nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis negali skirtis nuo valdomos nuosavybės teise, t. y. nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, naudojamas žemės sklypo plotas turi atitikti nuosavybės teise valdomą žemės sklypo plotą, išskyrus tam tikras išimtis. Ginčo žemės sklype yra dviejų skirtingų tipų pastatai: pastatai – sandėliai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, ir pastatas – gyvenamasis namas, kurio paskirtis – trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai. Daugiabučio namo tinkamam naudojimui užtikrinti reikia atitinkamai daugiau vietos automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai, žaidimų aikštelei ir t. t. nei sandėliavimo pastatams. Teismas turi įvertinti ar nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką bus užtikrintas tinkamas žemės sklype esančių statinių eksploatavimas ir apskritai ar naudojimosi tvarką konkrečiu atveju įmanoma nustatyti.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Elito maistas“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinio ir priešieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. UAB „Elito maistas“ iš ieškovės nuomoja patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tarp šalių yra kilęs esminis ginčas dėl per žemės sklypą, einančio pravažiavimo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pločio mažinimo. Minimas pravažiavimas UAB „Elito maistas“ yra naudojamas siekiant patekti į nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). UAB „Elito maistas“ atstovai savo transporto priemones statosi gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiekvieną savaitę po kelis kartus į UAB „Elito maistas“ nuomojamas patalpas yra pristatomos veiklos vykdymui būtinos prekės (maisto produktai, gėrimai) bei kita būtina įranga didesnio transporto ir yra iškraunami per žemės sklypo vidiniame kieme esantį įėjimą į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Pagrindinė nurodoma problema – įvažiavimo kelio dalis ties išsisukimu, nes vairuotojai privalo manevruoti, siekdami neapgadinti transporto priemonės ar pašalinio turto – atkeliamo šlagbaumo, kitų transporto priemonių, statomų priešais įvažiavimo išsisukimą, sustatytų akmeninių vazonų, statybinių blokelių, laiptų, namo sienos, taip pat šaligatvio dangos ties namu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Liseka“ ieškinį atmetė, o atsakovų S. D., S. D., D. K. priešieškinį tenkino. Nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą: 1) ieškovės UAB „Liseka“ naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalis, besiribojanti su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Viso individualiai naudojamas plotas – 365 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – C dalis; 2) visų bendraturčių (ieškovės UAB „Liseka“, atsakovų D. K., S. D., S. D. ir Lietuvos Respublikos) naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ties įvažiavimu į žemės sklypą iš P. g. pusės. Viso visų bendraturčių naudojamas plotas – 47 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – B dalis; 3) atsakovės D. K. naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4182-0713, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ties P. gatve. Viso individualiai naudojamas plotas – 57 m². 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – A dalis; 4) atsakovo S. D. naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), individualiai naudojama dalis 57 m2. 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – E dalis; 5) atsakovės S. D. naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4182-0713, esančio (duomenys neskelbtini), dalis po pastatu 2MG ir šalia jo. Viso individualiai naudojama dalis 381 m2. 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – D dalis; 6) atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), individualiai naudojama dalis 142 m2. 2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte – F dalis. Priteisė atsakovui S. D. iš ieškovės UAB „Liseka“ 2 035,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš ieškovės UAB „Liseka“ valstybei 10,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
9. Teismas nustatė, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1050 ha, nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Žemės sklype nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) pastatų (duomenys neskelbtini); kiti servitutai (tarnaujantis) – statinių (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą; kiti servitutai (tarnaujantis) – statinių (duomenys neskelbtini)savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei S. D. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. D. – pastatas – sandėlis (pažymėjimas plane 2F2p), esantis (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad atsakovai įrodė, kad jų siūloma tvarka labiau atitinka esamą, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, bendraturčių interesus. Nors ieškovė teigė, kad 3,00 m pločio nepakanka įvažiuoti didesnių išmatavimų mašinoms (pvz. gaisrinei), tačiau įrodymų nepateikė, o atsakovų pateikti įrodymai patvirtino, kad didesnių išmatavimų mašinos gali pravažiuoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad užkardą (šlagbaumą) įrengė ieškovė, todėl susiaurėjo įvažiavimas nuo ieškovei priklausančio pastato. Ieškovė pripažino, jog šaligatvio aukštis yra toks, kad ant jo gali užvažiuoti mašinos, pateiktos nuotraukos tą patvirtina.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad toliau plačiu šaligatviu negalima pasinaudoti, nes trukdo laiptai, kadangi pateikta nuotrauka paneigia šiuos teiginius, t. y. laiptai yra per toli, iš pateiktos nuotraukos matosi, kad šaligatvis (prie laiptų) yra naudojamas. Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu faktiškai didžiausias atstumas yra 3,07 m, siauriausias – 2,55 m, bei pagal esamą nustatytą kelio servitutą, esantys vazonai (akmeniniai) nepatenka į nustatytą servitutinį kelią, pravažiavimas vyksta servituto nustatytose ribose. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad vazonai buvo pastatyti dirbtinai sumažinant įvažiavimo plotį.
12. Teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, o atsakovų priešieškinį patenkinęs, atsakovo turėtas išlaidas priteisė iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Liseka“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą, kuria buvo atmesta ieškinio dalis toje apimtyje, kuria buvo pripažinta priešieškinio reikalavimai, ir ieškinį šioje dalyje tenkinti. Panaikinti 2022 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nustatomas bendro įvažiavimo kelio plotis ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti visų bendraturčių naudojamos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – bendro įvažiavimo – plotį 3,45 m (2021 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte nurodyta „B“ dalis). Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą: ieškovės naudai priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų D. K., S. D. ir S. D. nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovams pareiškus reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal VĮ Registrų centro Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti. Tarp šalių byloje kilo ginčas tik dėl ieškiniu prašomo nustatyti bendro įvažiavimo kelio, t. y. ieškovė byloje reikalavo nustatyti, kad šio kelio plotis būtų 3,45 m, o atsakovai – 3,00 m. Ieškovė vienintelė turi poreikį naudotis bendro įvažiavimo keliu ties posūkiu, ką patvirtino ir atsakovai, nurodydami, kad jie naudojasi tik tiesiąja įvažiavimo dalimi. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nenurodė jokių priimto sprendimo motyvų, o savo sprendimą grindė deklaratyvia išvada, kuri iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, visapusiškai ir objektyviai neištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybių.
13.2. Ieškovei yra apsunkinamas patekimas į jai tenkančią žemės sklypo dalį ir prie jai priklausančių pastatų. Pirmosios instancijos teismas jokia apimtimi ar forma nevertino ar nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką, kurioje bendro įvažiavimo plotis ties posūkiu yra 3 m, ieškovei bus užtikrintas privažiavimas ir patekimas prie jai tenkančios žemės sklypo dalies ir nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų. Atsakovai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad atsakovų interesai būtų pažeisti, nustatant platesnį įvažiavimo (tuo pačiu ir ties posūkiu) plotį. Atsakovų pozicija šioje byloje aiškiai rodo, kad atsakovai iš principo nenori, kad ieškovė vykdytų jai įprastą veiklą ir visomis galimybėmis ieškovei būtų ribojamas jos nuosavybės naudojimas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ar atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka bus išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad ieškovės teisė – patekti į jai tenkančią žemės sklypo dalį ir prie priklausančio nekilnojamojo turto – nebus pažeista ar apribota. Teismo išvada, kad atsakovų pastatyti vazonai (akmeniniai) nepatenka į nustatytą servitutinį kelią, o pravažiavimas vyksta servituto nustatytose ribose, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad servitutinis kelias ties posūkiu buvo dirbtinai sumažintas, o jo faktinis plotis neatitinka nustatytam servitutinio kelio S3 pločiui. Teismas nevertino faktiškai mažesnio servitutinio kelio pločio bei nepasisakė dėl 2022 m. birželio 6 d. NŽT faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FD-1923-(14.8.129.) nustatyto akmens ties servitutinio kelio tašku Nr. 34, kuris taip pat apsunkina pravažiavimą bendro įvažiavimo keliu.
13.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės nenurodė jokių priimto sprendimo motyvų, o savo sprendimą grindžia deklaratyvia išvada, kuri iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, visapusiškai ir objektyviai neištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybių.
13.5. Iki ieškinio pateikimo šioje byloje dienos atsakovai nepateikė ieškovei alternatyvaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekto. Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad byloje priešieškinio reikalavimu atsakovai iš esmės pripažino ieškinio reikalavimus ir tuo pačiu atsakovai tarpusavyje nusistatė jų kiekvieno naudojamas dalis. Atsakovams pripažinus didžiąją dalį ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo įvertinti, kad ieškinys, jį pripažinus, tenkinamas iš dalies.
13.6. Skirstant šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo būtina įvertinti šalių elgesį iki pareiškiant ieškinį šioje byloje (priežasties teorija), tiek kokia apimtimi priešieškinio reikalavimu buvo patenkintas ieškinio reikalavimas. Atsakovai į ieškovės 2021 m. sausio 21 d. pranešimą neatsakė ir nepateikė atsakovės D. K. kontaktų, todėl ieškovė pateikė ieškinį teismui. Ieškinio pateikimo pagrindas iš esmės buvo ta faktinė aplinkybė, kad ieškovė neturėjo galimybės susisiekti su atsakove D. K. ir atitinkamai prašyti jos sutikimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys turėjo realias galimybes ne teisminiu būdu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir išvengti teisminio nagrinėjimo, tačiau atsakovų neatskleidimas, kad 2019 m. birželio 12 d. įgaliojimo pagrindu atstovauja atsakovę D. K. bei alternatyvaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekto nepateikimas, vertintinas ginčo (ieškinio padavimo) šioje byloje priežastimi.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. D., S. D. ir D. K. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės atsakovo S. D. naudai 720,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovų iniciatyva buvo patikrintas servitutinio įvažiavimo plotis: UAB „Geoma LT“ matininkės A. K. 2021 m. birželio 29 d. parengtame plane buvo pateikti servitutinio įvažiavimo pločio matmenys – 3 m. Taigi buvo atsakyta į ieškovės argumentą, kad servitutinis įvažiavimas nėra susiaurintas „iki 3 m. pločio“, kaip teigia ieškovė. Be to, teismo pavedimu NŽT atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir nustatė, kad atsakovų akmeniniai vazonai nepatenka į servitutinio kelio zoną, todėl ieškovės teiginys apie įvažiavimo susiaurinimą buvo paneigtas.
14.2. Ieškovė įvažiavimo kelią siekė pastumti nuo savo pastato link atsakovų daugiabučio pastato fasado, motyvuodama tuo kad įvažiuojančios į kiemą didesnės ieškovės mašinos užvažiuoja ant ieškovės trinkelių dangos. Atsakovai nesutiko, kad įvažiavimas būtų dar labiau artinamas link atsakovų statinio langų ir durų ir balkonų (kurie nuo pastato yra išsikišę 1,65 m) ir, atitinkamai, juo judėtų transporto priemonės, kadangi atsakovų namas ((duomenys neskelbtini)) yra gyvenamosios paskirties daugiabutis. Atsakovas S. D. gyvena šiame name su šeima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai ir šis šaligatvis prie gyvenamo namo yra vienintelis neypatingai saugiam patekimui į vidinį kiemą. Todėl ieškovės sunkiasvorių transporto priemonių judėjimo artinimas prie gyvenamojo namo langų ir durų yra nepriimtinas nei sanitarinių–higieninių, nei saugos požiūrių. Ypač atsižvelgiant į tai, kad bendras atstumas tarp namų yra mažas – 5,79 m. Jeigu ieškovė nori pasididinti įvažiavimo kelią, tai turėtų didintis savo sąskaita.
14.3. Atsakovai 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė nuotraukas, kuriose matyti itin didelių gabaritų transporto priemonės įvažiavimo ir išvažiavimo epizodai. Matininko A. V. schemoje matyti, kad bendras P. gatvės plotis 5.02 m. Šia gatve transporto priemonės juda dviem kryptimis. Tai yra Senamiesčio teritorija, kurioje nėra galimybių komfortiškam judėjimui, kaip kitose miesto teritorijose.
14.4. Ieškovė, teikdama naudojimosi tvarkos pasiūlymą, siekia tenkinti išskirtinai savo interesus: išplečia įvažiavimo plotį, tokiu būdu sumažindama atsakovams individualiai tenkančią dalį, ir nukrypsta nuo teisiškai bei faktiškai sklype įregistruoto servitutinio kelio linijų. Būtent esamas įvažiavimo vieta ir plotis ir yra bendraturc?ių interesų balansavimo rezultatas, pasiektas ir įtvirtintas detaliuoju planu bei z?eme?s po pastatais funkcionuojanc?ių dalių planu, o ies?kove?, norėdama keisti šį balansą turėtų pati įrodinėti būtinybę keisti nusistovėjusią tvarką.
14.5. Šalys byloje ginčijosi dėl įvažiavimo kelio pločio ir teikė argumentus bei įrodymus, siekdamos pagrįsti savo siūlomos naudojimosi tvarkos racionalumą, proporcingumą ir ilgalaikį susiklostymą. Teismui nusprendus, kad atsakovų pasiūlymas labiau atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, bei įvertinus, kad net ir didelių gabaritų transporto priemonės faktiškai įvažiuoja į sklypą, rungimosi būdu, atsakovai laimėjo ginčą, todėl ieškinys pagrįstai pripažintas visiškai atmestu.
14.6. Nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje nėra pagrindo. Atsakovų išsakytos pastabos dėl naudojimosi tvarkos nebuvo ieškovės priimtos. Joks pakoreguotas naudojimosi planas atsakovams nebuvo teikiamas ikiteismine tvarka, nors raštu ieškovė su dalimi pastabų sutiko. Atsakovai, įvertindami ieškovės dalinį sutikimą, tikėjosi, kad bus pateiktas pakoreguotas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas. Kadangi atsakovai laukė pakoreguoto projekto, tai atskirai nieko nerašė dėl D. K. (S. D. dukros) kontaktinių duomenų ir jos atstovavimo, laikydami šį klausimą techniniu, netrukdančiu šalims tartis dėl naudojimosi tvarkos.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsakovų priešieškiniu pateiktas naudojimosi planas iš esmės atitinka detaliuoju planu numatytą ir žemės sklypo suformavimo metu nustatytą esamą 3 m pločio kelio servitutą, su kurio nustatymu formuojant žemės sklypą sutiko visi žemės sklype esančių pastatų savininkai ir naudotojai. Atsakovų priešieškiniu pateikta naudojimosi tvarka labiau atitinka esamą faktinę ir teisinę situaciją, nusistovėjusią naudojimosi tvarką bei bendraturčių interesus.
15.2. Atsakovų pastatyti vazonai nesumažina esamo ir įregistruoto servituto pločio, nes jie yra padėti įregistruoto servituto taškų vietose, be kita ko, paskutinio vykusio teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad akmuo, buvęs ,,ant“ servituto yra patrauktas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 3,00 m pločio nepakanka įvažiuoti didesnių išmatavimų mašinoms, priešingai, atsakovų pateikti byloje įrodymai (A. V. schema, detalusis planas, foto nuotraukas (2 t., e. b. l. 87–96) patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu, didesnių išmatavimų mašinos gali pravažiuoti.
15.3. NŽT, kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti apeliantės ar kitų atsakovų, trečiųjų asmenų teises ir interesus. Byla buvo pradėta ne dėl NŽT kokiu nors būdu pažeistų apeliantės teisių, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT, tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas, turėtų būti atmestas, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Apeliacijos dalyką sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1050 ha (toliau – žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso: ieškovei UAB „Liseka“ (382/1050), atsakovei D. K. (319/5600), atsakovui S. D. (319/5600), S. D. (213/560), Lietuvos Respublikai (149/1050) (patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Žemės sklype nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) pastatų (duomenys neskelbtini); kiti servitutai (tarnaujantis) – statinių (duomenys neskelbtini)savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą; kiti servitutai (tarnaujantis) – statinių (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (CBP-7384 priedas Nr.2). Ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai adresais: (duomenys neskelbtini) (pažymėjimai plane 1F2p, 2MN), Kaunas, taip pat žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovei S. D. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (pažymėjimas plane 3A2p), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. D. – pastatas – sandėlis (pažymėjimas plane 2F2p), adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-938 patvirtintas apie 1 034 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalusis planas (el. b. failas 1, b. l. 77-78). 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Geometra“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylą. Sklypo plotas po kadastrinių matavimų – 1 050 kv. m. 2021 m. birželio 29 d. UAB „Geoma LT“ parengė žemės sklypo planą, konstatuojantį servitutinio kelio S3 ilgį ir plotį (nustatytas plotas 3 m), remiantis pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimą, detaliuoju planu ir žemės po pastatais funkcionuojančiu dalių planu (2021-07-07 DOK-87087). Prie gyvenamojo namo šaligatvio plotis 1,55 m, prie ieškovei priklausančio pastato – nuo 1,54 iki 3,57 m, atstumas tarp gyvenamojo namo ir pastato kampų – 5,79 m, užkardos ilgis – 3,86 m (2021 m. rugpjūčio 26 d. A. V. parengta schema, el. b. failas 2, b. l. 37).
19. Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalims nesutariant dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos parengtą projektą. Atsakovai nesutikdami su ieškovės parengtu projektu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikė savo parengtą projektą dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal atsakovų pateiktą 2021 m. gegužės 7 d. valstybės įmonės Registrų centras parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, konstatavęs, kad atsakovų siūloma tvarka labiau atitinka esamą, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, bendraturčių interesus.
20. Apeliantė su tokia nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių priimto sprendimo motyvų, o savo sprendimą grindė deklaratyvia išvada, kuri iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, visapusiškai ir objektyviai neištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybių, nevertino ar nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą nebus pažeista ar apribota ieškovės teisė patekti į jai tenkančią žemės sklypo dalį ir prie priklausančio nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.
21. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija mano esant tikslinga pasisakyti dėl apeliaciniu skundu reiškiamo reikalavimo „Ieškovo ieškinį ir Atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti visų bendraturčių (ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liseka“, atsakovų D. K., S. D., S. D. ir Lietuvos Respublikos) naudojamos žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4182-0713, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – bendro įvažiavimo – plotį 3,45 m (2021-05-07 VĮ „Registrų centras“ Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte nurodyta „B“ dalis)“ dviem aspektais. Pirma, ieškovė reikšdama reikalavimą nustatyti bendro įvažiavimo plotį pagal atsakovų parengtą projektą, tik platesnį nei projekte yra numatytas, iš esmės pripažįsta, kad įvažiavimo vieta atitinka faktiškai nusistovėjusią ir šiuo metu įvažiavimui naudojamą vietą, t. y. pati įvažiavimo lokalizacija yra priimtina ir tinkama ieškovei, tik ieškovė pageidauja platesnio įvažiavimo. Antra, toks reikalavimas (kaip jis suformuluotas) apskritai negali būti tenkinamas, kadangi teismas nėra projektus rengianti institucija ir negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto. Keičiant nors vienos iš naudojimosi tvarkos projekte pažymėtų dalių parametrus keičiasi ir kitų dalių parametrai, kas lemia poreikį parengti šiuos pakeitimus atitinkantį naują naudojimosi tvarkos projektą ir ši pareiga tenka naudojimosi tvarkos nustatymo siekiančiam asmeniui. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Nepaisant to, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos pagal atsakovų parengtą projektą su ieškovės prašomomis korekcijomis apskritai negali būti tenkinamas, nes byloje nebuvo pateiktas apeliaciniame skunde reiškiamus reikalavimus atitinkantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir apeliacinio skundo argumentų esmę, pasisako ir dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (ne)pagrįstumo.
22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neištyrė tarp šalių kilusiam ginčui reikšmingų aplinkybių. Svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės sudaro bylos esmę. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Iš šioje byloje pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų bei juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių, pateiktų naudojimosi tvarkos projektų matyti, kad ginčas tarp bylos šalių yra kilęs tik dėl žemės sklypo bendro naudojimo dalies, o konkrečiai tik dėl įvažiavimo ploto. Ieškovai prašo nustatyti, kad bendro naudojimo dalis, kuri bus skirta įvažiavimui bus 3,45 m pločio, viso 69 m². (UAB „Inventora“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane – C dalis). Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2021 m. gegužės 7 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, pagal kurį įvažiavimui bendrai naudojama žemės sklypo dalis prie P. gatvės ties įvažiavimu į ginčo žemės sklypą bus 3 m pločio, viso 47 m² (pažymėjimas plane B dalis). Ginčo dėl kitų žemės sklypo dalių plotų, išsidėstymo, konfigūracijos bei jų priskyrimo bendraturčiams tarp šalių nėra. Taigi svarbiausios nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra susijusios būtent su įvažiavimui skirto ploto nustatymu. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio pirmosios instancijos teismas būtent šioje apimtyje ir sprendė tarp šalių kilusį ginčą. Dėl ko atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio ir priešieškinio bei atsiliepimo į juos argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
23. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr. Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
24. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl įvažiavimo ploto atsakovai ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką būtent pagal atsakovų pateiktą projektą, rėmėsi detaliuoju planu suformuoto servitutinio įvažiavimo plotu, t. y. nusistovėjusia žemės sklypo naudojimosi tvarka dar iki ieškovei tampant žemės sklypo dalies savininke. Šiuo atveju ieškovei teigiant, kad servitutinio įvažiavimo ploto (3 metrų) nepakanka tam, kad būtų galima racionaliai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu teko ir procesinė pareiga šiuos teiginius pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė šios pareigos neįvykdė. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimais pateikė į bylą A. V. parengtą schemą iš kurios matyti, kad prie gyvenamojo namo šaligatvio plotis yra 1,55 m, prie ieškovei priklausančio pastato – nuo 1,54 iki 3,57 m, atstumas tarp gyvenamojo namo ir pastato kampų – 5,79 m, užkardos ilgis – 3,86 m (2021 m. rugpjūčio 26 d. A. V. parengta schema, el. b. failas 2, b. l. 37). Taip pat į bylą yra pateiktos fotonuotraukos iš kurių matyti, kad šiuo metu esamas įvažiavimas yra pakankamas, kad įvažiuotų didelių gabaritų transporto priemonė su keltuvu, vežanti statybines medžiagas (el. b. 2 failas, b. l. 87-92). Neabejotina, kad ieškovei būtų patogiau, jeigu būtų nustatytas platesnis įvažiavimas, tokiu būdu palengvinant didesnių gabaritų transporto priemonių manevravimą siekiant patekti į ginčo žemės sklypą, tačiau vieno iš bendraturčių interesai negali būti tenkinami kitų bendraturčių sąskaita. Nagrinėjamo klausimo kontekste yra svarbios šios faktinės aplinkybės. Pirma, užkardos vietą pasirinko pati ieškovė, todėl ir pasekmes dėl to, kad didelėm transporto priemonėm yra sudėtinga manevruoti siekiant neužkliudyti aplinkui esančių objektų, turi prisiimti pati ieškovė. Antra, ieškovė įsirengė itin platų šaligatvį, lyginant su atsakovų pusėje esančiu šaligatviu (atitinkamai 3,57 m ir 1,55 m.) dėl ko aplinkybė, jog transporto priemonės turi užvažiuoti ant ieškovės pusėje esančio šaligatvio, nesuponuoja poreikio didinti įvažiavimo plotą. Be to, trinkelių dangos (šaligatvio) aukštis nėra ženkliai didesnis nei įvažiavimo grindinio, kas lemia, jog užvažiavimas ant trinkelių dangos nėra apsunkintas ar nepatogus. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai susiję su akmeninių vazonų pastatymo bei akmens padėjimo vietomis neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, kadangi byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų CK 4.98 straipsnio pagrindu, t. y. reikalavimų pašalinti pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės teiginio, jog servitutinis kelias ties posūkiu buvo dirbtinai sumažintas, o jo faktinis plotis neatitinka nustatytam servitutinio kelio S3 pločiui ir, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu įvažiavimo plotas buvo nustatytas 3 metrų pagal VĮ Registrų centro parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, t. y. nustatomas įvažiavimo plotas atitinka nustatyto servitutinio kelio įvažiavimo plotą. Ieškovės teiginiai apie šiuo metu dėl atsakovų veiksmų egzistuojantį faktiškai mažesnį servitutinio kelio plotį niekaip nepagrindžia poreikio nustatyti didesnį pravažiavimo plotį sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo. Jeigu dėl atsakovų veiksmų faktiškai yra sumažėjęs servituto plotas, ieškovė turi teisę galimai pažeistas teises ginti kaip viešpataujančio daikto savininkas reikšdama pažeidimo pobūdį atitinkančius reikalavimus arba, reikalauti priverstinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma naudojimosi tvarka, vykdymo, jeigu savo teisių pažeidimą ieškovė sies su teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos nevykdymu, t. y. tuo, kad faktiškai įvažiavimo plotas bus mažesnis nei 3 m dėl pastatytų vazonų ar akmenų.
25. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. teismas neatsižvelgė į šalių elgesį iki pareiškiant ieškinį ir neįvertino kokia priešieškinio apimtimi buvo patenkinti ieškinio reikalavimai.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas detalizuotas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinio pateikimą lėmė tai, kad ieškovė neturėjo galimybės susisiekti su atsakove D. K. ir atitinkamai prašyti jos sutikimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o atsakovai S. D. ir S. D. nenurodė jos kontaktų bei neatskleidė, jog S. D. 2019 m. birželio 12 d. įgaliojimo pagrindu atstovauja D. K., tačiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šalys nerado bendro sutarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. nuo pat pradžių buvo nesutariama dėl įvažiavimo ploto. Taigi poreikį nustatyti naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo bendraturčių teismo keliu lėmė ne vieno iš bendraturčių kontaktų neturėjimas, o bendraturčių nesutarimas dėl naudojimosi tvarkos. Pasisakant dėl argumento, jog atsakovai iki teismo neteikė ieškovei alternatyvaus projekto pažymėtina, kad esant nesutarimui tik dėl įvažiavimo ploto tokio alternatyvaus projekto teikimas apskritai nėra tikslingas. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog jei atsakovai būtų informavę ieškovę apie 2019 m. birželio 12 d. įgaliojimą bei pateikę alternatyvų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą arba informavę, kad ketina tokį planą rengti (tiek individualiai, tiek bendradarbiaujant su ieškove), šios bylos, ypatingai atsižvelgiant į jos apimtį – ginčas dėl 0,45 m bendro įvažiavimo kelio ploto, šalys būtų išvengę, vertintina kaip išimtinai deklaratyvaus pobūdžio, kadangi net ir apeliacinėje instancijoje ieškovės iniciatyva tarp šalių yra ginčas dėl įvažiavimo ploto. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad patvirtinat naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą planą buvo iš esmės patenkinti ieškiniu reikšti reikalavimai yra manipuliacinio pobūdžio lingvistiniai išvedžiojimai, nesudarantys jokio teisinio pagrindo vertinti kitaip nei, kad ieškovė yra bylą pralaimėjusi šalis. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių buvo ginčas tik dėl įvažiavimo ploto, todėl teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų parengtą projektą, kuriame įvažiavimui skirtos dalies plotis – 3 metrai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nesutarė dėl kelio ploto ir teikė su tuo susijusius įrodymus, todėl išlaidos tarp šalių turi būti paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi yra pagrįstas ir teisėtas.
27. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas S. D., teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 720 Eur išlaidų, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, atitinka suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liseka“, 720 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.