Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-07-05 · Administracinė byla Nr. A-781-463/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
A-781-463/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00663-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Beata Martišienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-781-463/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00663-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1P-34 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K. “ (toliau – ir Įsakymas); 2) pakeisti tarnybinę nuobaudą į švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1 Pareiškėjas remdamasis 1975 m. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija) 2 bei 3 priedais ir argumentavo, kad TIR konvencijoje nėra vienareikšmiškai ir imperatyviai nurodyta, jog priimant sprendimą dėl tinkamumo liudijimo (toliau – TL) išdavimo, pareigūnas privalėtų transporto priemonę tikrinti fiziškai, matuoti, fotografuoti ar sverti.

2.2 Paaiškino, kad nors 2021 m. gegužės 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1330 „Dėl pamainos viršininko A. K. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), teigiama, jog pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad TL turėjo būti išduoti tik fiziškai betarpiškai tikrinant transporto priemones ir tik įsitikinus, kad transporto priemonės atitinka reikalavimus, būtinus išduodant TL, pažymėjo, kad darbinėje praktikoje, išduodant TL, kaip pagrindine teisės norma yra vadovaujamasi TIR konvencijos 2 priedo 1 straipsnio a) punktu, kuriame įtvirtinta taisyklė, kad išduodant TL turi būti įsitikinama, jog iš užplombuotos transporto priemonės dalies krovinių nebūtų įmanoma iškrauti arba į ją sukrauti nepaliekant matomų įsilaužimo žymių ir nepažeidus muitinės plombų. Pareiškėjas akcentavo, kad, sprendžiant klausimą dėl TL Nr. SR1061568 ir Nr. SR1061593 išdavimo, įvertino aplinkybę, jog analogiškos transporto priemonės tikrinamos dažnai ir jas tikrinant nebuvo nustatyta pažeidimų, taip pat įvertino visus turimus duomenis apie patikrintas transporto priemones (vežėjo prašymą, fotonuotraukas, puspriekabių techninius pasus) ir atlikus lokalų rizikos vertinimą, pagrįstai nusprendė išduoti TL.

2.3 Pareiškėjas nesutiko su Tarnybinio patikrinimo išvados argumentu, kad pareiškėjas TL Nr. SR1062427 išdavė neturėdamas visos informacijos apie transporto priemonės atitikimą teisės aktų reikalavimams siekiant gauti TL, nes, įvertinęs muitinės pareigūno atliktą transporto priemonės apžiūrą bei duomenis, jog transporto priemonė įsigyta nauja, lizingo būdu, taip pat, transporto priemonę patikrinęs pats pakartotinai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą išduoti tinkamumo liudijimą Nr. SR1062427. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1B-131 sudaryta komisija (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija, Komisija), nagrinėdama galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas, priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo, turėjo faktinių duomenų, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL.

2.4 TIR konvencijoje nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, jog muitinės pareigūnas, išduodamas TL, privalo visais atvejais atlikti konkretaus turinio fizinį transporto priemonės tikrinimą.

2.5 Vadovaudamasis Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių, patvirtintų Migracijos departamento generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-459 (toliau – ir Taisyklės) 18, 19 punktais paaiškino, kad pareiškėjo išduoti TL, dėl kurių išdavimo jam skirta tarnybinė nuobauda, panaikinti nebuvo, taip pat nebuvo kreiptasi dėl pakartotinio minėtų transporto priemonių patikrinimo, siekiant nustatyti, ar jos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus dėl TL išdavimo, todėl mano, kad pagrįsta išvada, kad pareiškėjo išduoti TL yra teisėti.

2.6 Pareiškėjui atliktas tarnybinis patikrinimas yra paremtas tik prielaidomis ir subjektyviais apmąstymais, išvardinant tariamai pažeistas teisės aktų nuostatas. Laikant, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, dėl mažareikšmiškumo, skundžiamas Įsakymas turi būti naikintinas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1 Transporto priemonės, kurioms prašoma išduoti TL individualiai, privalo būti patikrintos ir įsitikinta, kad jos atitinka technines sąlygas, nustatytas TIR konvencijos 2 priede, bet pareiškėjas šią taisyklę pažeidė tyčia – pagal objektyviai nustatytas aplinkybes, suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tačiau netinkamai atlikdamas jam pavestas funkcijas ir išduodamas tinkamumo liudijimus, galimai kilsiančių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta viena švelniausių Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų – papeikimas.

Šalies argumentai

4.2 Pareiškėjas skunde nurodė, kad transporto priemonės iškrauti muitinės sandėlyje nebuvo galimybės, todėl jis išdavė uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR 1062427 transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad jeigu poste pareigas atliekančiam skyriaus pareigūnui kyla abejonių dėl posto (pamainos) viršininko nurodymų tikslingumo ar teisėtumo, jis nedelsdamas apie tai turi informuoti atitinkamo skyriaus viršininką (pavaduotoją), tačiau patikrinimo metu tokių duomenų nebuvo gauta, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjui tuo metu tokių abejonių nekilo. Be to, nurodė, kad posto viršininko nurodymas (žodinis ir rašytinis) dėl TL Nr. SR1062427 transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo – „Patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės apžiūrėti TL neišduoti.“ buvo pagrįstas ir teisėtas, tačiau pareiškėjas veikė priešingai bei paaiškino, kad, jo manymu, reikalavimai pertekliniai, tačiau neneigė, kad nepatikrino transporto priemonės kaip buvo reikalauta.

4.3 Nesutiko su skundo argumentu, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas, priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo, turėjo faktinių duomenų, kad transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas suteikė TL nepatikrinęs puspriekabių ir neįsitikinęs, ar jos atitinka keliamus reikalavimus bei nesutikrinęs puspriekabių nuotraukose užfiksuoto vaizdo, transporto priemonių komplektacijos.

4.4 Pabrėžė, kad nors pareiškėjas nurodė, jog išduoti TL, dėl kurių jam yra paskirta tarnybinė nuobauda, nėra panaikinti, tačiau norint panaikinti TL, transporto priemonė turi atvykti į posto teritoriją, tačiau minimos transporto priemonės iki šiol nebuvo atvykusios dar kartą, o teisės aktai nenumato galimybės muitinės įstaigai išsikviesti transporto priemones pakartotinai patikrai dėl TL teisėtumo patikrinimo.

4.5 Skundo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas yra paremtas tik prielaidomis, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nes darbdavys yra atlikęs tyrimą, išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes ir padaręs motyvuotas išvadas, kurios yra pateikiamos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjas teikė tik savo apmąstymus ir situacijos vertinimą pagal savo suvokimą, nepateikdamas jokių faktinių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad darbdavys priėmė nepagrįstą sprendimą ar netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pagal 2021 m. vasario 23 d. (pastaba: 2021 metų data patikslinta teismo, procesiniame dokumente klaidingai nurodyta 2020 m.) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Personalo skyriaus vedėjo tarnybinį pranešimą Nr. 7BE-394, patikrinus Klaipėdos Teritorinės muitinės (TM) Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto viršininko pateiktą informaciją apie Klaipėdos TM Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste pareigas atliekančių pamainos viršininko A. K. ir vyresniojo inspektoriaus S. K. galimai padarytus pažeidimus išduodant ūkio subjektams Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimus, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas išdavė uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atstovui TL plombuoti muitinės plombomis Nr. SR1061568 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (išdavimo laikas TILTU sistemoje 2020 m. gruodžio 4 d. 11.12 val.), taip pat 2020 m. gruodžio 4 d. išdavė TL minėtos bendrovės atstovui TL Nr. SR1061593 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išdavimo laikas TILIU sistemoje 2020 m. gruodžio 4 d. 16.25 val.), nors minėtų transporto priemonių nepatikrino ir neįsitikino, ar jos atitinka TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. 17.06 val. išdavė uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR 1062427 transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka TIR konvencijos prieduose nurodytus reikalavimus nebuvo galimybės.

7. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu sudaryta komisija Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko A. K. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti.

8. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija surašė išvadą Nr. 8P-1330, siūlydama pareiškėjui, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo kaltės formą (tyčia), į kilusias pasekmes, į tai, kad padarytas nusižengimo daugetas, iš kurių kiekvienas gali būti vertinamas kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, ir į visas kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, už netinkamą pareigų atlikimą skirti vidutinio griežtumo tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

9. 2021 m. kovo 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. kovo 19 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7BE-590, į kurį pareiškėjas pateikė 2021 m. kovo 29 d. paaiškinimą, nurodydamas transporto priemonių puspriekabių-šaldytuvų Schmitz Cargobull ir transporto priemonės KRONE tikrinimo aplinkybes, aiškinimąsi su posto viršininko pavaduotoju ir posto viršininku dėl būtinybės iškrauti prekes dėl tinkamos apžiūros TL išduoti, kad nesutarimas kilęs dėl to, ar puspriekabėje nebuvo jokių paslėptų vietų, kuriose galima slėpti krovinį, ar tai buvo įmanoma įvertinti neiškrovus krovinio. Taip pat, papildydamas savo paaiškinimą, pareiškėjas atsiuntė informaciją apie tai, kad jis yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, ir jį atstovauja profesinė sąjunga.

10. Muitinės departamentas 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (5.46) 3B-2625 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. K. “ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Profesinė sąjunga 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr.1P-8590 išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, vertino ją kaip poveikio priemonę pareigūnui – profesinės sąjungos nariui.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą pareiškėjui Muitinės departamentas skundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3669-1066/2021 panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1 P-8590 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiasis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta Nr. 3), jas atliko netinkamai, nes 2020 m. gruodžio 4 d. apie 11.12 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR1061568 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 4 d. apie 16.25 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR 1061593 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtų transporto priemonių nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus; taip pat už tai, kad 2021 m. sausio 20 d. 17.06 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR 1062427 transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 prieduose nurodytus reikalavimus, nebuvo galimybės (ji buvo dalinai pakrauta prekėmis) ir neįsitikinęs, ar minėta transporto priemonė atitinka 1975 m. TIR konvencijos priedų reikalavimus, taip pat, išduodamas TL Nr. SR1062427 nevykdė žodinio ir rašytinio posto viršininko J. B. pavedimo „patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės apžiūrėti, TL neišduoti.“

13. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 1975 m. TIR konvencijos 3 priedo 8 punkto nuostatos reikalavimus, Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-459 (2011 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1B-19 redakcija), 7 punkto ir 13.9. papunkčio reikalavimus, Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 29 d. d. įsakymu Nr. RŽ3-316, 17 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1B-110) 7.8.2. p. nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7. papunkčio reikalavimų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo vertinimu, tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas bei savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1B-110) patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2. papunktį, nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7 papunkčio reikalavimų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad reikalavimai jo atžvilgiu buvo pertekliniai ir, neva, jis turėjo faktinių duomenų (nuotraukos, dokumentai, patirtis ir kt.), kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL, tačiau Komisija to nevertino.

16. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėstomos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą – kad pareiškėjas TL Nr. SR1061568 ir Nr. SR1061593 išdavė nepatikrinęs puspriekabių SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr.(duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, ar jos atitinka keliamus reikalavimus bei nesutikrinęs puspriekabių nuotraukose užfiksuoto vaizdo, transporto priemonių komplektacijos atitikimo tinkamumo liudijimų išdavimo metu, nes buvo nustatyta, jog transporto priemonės su minėtomis puspriekabėmis 2020 m. gruodžio 4 d. nebuvo atvykusiosios į prekių tikrinimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

17. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis savo pareigas vykdė pagal poste suformuotą praktiką, nepaneigia nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėties, be to, ji paneigta byloje surinktais įrodymais, o būtent tyrimo metu surinktais pareigūnų paaiškinimais, kad nebuvo įvykdyti visi Taisyklių, TILIU ir 1975 m. TIR konvencijos 2 – 6 prieduose nustatyti reikalavimai, kad daug transporto priemonės paviršių nesimatė ir nebuvo galima patikrinti, ir apžiūrėti transporto priemonę, kaip to reikalauja teisės aktai, neiškrovus krovinio, nebuvo galima, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2019 m. vasario 1 d. raštu „Dėl transporto priemonių tikrinimo išduodant kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimu“ Nr. (17.17/8)3B-927, nurodant, padažnėjus atvejų, kai transporto priemonės tinkamumo liudijimų išdavimui ir tinkamumo plombuoti muitinės plombomis įvertinimui pateikiamos kartu su prekėmis, vadovautis TIR konvencija ir pareikalauti iškrauti prekes, kad jos netrukdytų tinkamai transporto priemonės patikrai ir įvertinimui.

18. Pagal 1975 m. TIR konvencijos 2 priedo 1 straipsnį (Bendrieji principai), tarptautiniais maršrutais gabenti krovinius su muitinės plombomis ir spaudais galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurių krovinių skyriai sukonstruoti ir įrengti taip, kad: a) iš užplombuotos transporto priemonės dalies nebūtų galima krovinių išimti arba į ją pakrauti nepaliekant matomų įsilaužimo ar muitinės plombų ir spaudų pažeidimo žymių; b) muitinės plombas ir spaudus galima būtų uždėti paprastai ir patikimai; c) jose nebūtų slaptaviečių kroviniams slėpti; d) kad visas ertmes, kuriose galima patalpinti krovinį, galėtų lengvai apžiūrėti muitinės pareigūnai. Tik patikrinus transporto priemonę, įsitikinus, kad ji atitinka technines sąlygas, nurodytas 2 priede, gali būti išduodamas tinkamumo liudijimas, atitinkantis TIR konvencijos 4 priede pateiktą pavyzdį.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas paaiškinime dėl tinkamumo liudijimo išdavimo nurodė, kad vairuotojas bei transporto priemonė su puspriekabe nekėlė įtarimų ir rizikų, kuriomis remiantis pareiškėjas turėtų imtis papildomų veiksmų, nes pats tikrino puspriekabę ir nustatė, kad iš išorinės pusės jokio priėjimo prie krovinio nebuvo, plombavimo vietos buvo tvarkingos, pati puspriekabė pagal dokumentus įsigyta nauja 2019 metais birželio mėnesį, o paprastai naujai transporto priemonei tinkamumo liudijimas išduodamas 2 metams, o senesnėms 1 metams, o ši puspriekabė per apsirikimą turėjo tik metams išduotą tinkamumo liudijimą jų poste ir todėl jo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. UAB „Nostrada“ atstovas aiškino, kad jie užsiima tik krovinių pervežimu, kad neturi tinkamų patalpų kur iškrauti, neturi perkrovimo įrangos, o jei krauti Šiaulių pirmos kategorijos poste, tai į šlapią sniegą (buvo atlydys), o krovinys įvertintas 200 tūkstančiais eurų, todėl įvertinęs aplinkybes, pareiškėjas priėmė sprendimą išduoti ir išdavė tinkamumo liudijimą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas tokį paaiškinimą, įvertinęs kartu su kitais byloje pateiktais pareigūnų paaiškinimais, Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto viršininko teisėtais nurodymais tokiu atveju TL neišduoti, vertino kaip nepagrįstą atsisakymą vykdyti viršininko nurodymus, užtikrinti muitinės posto pamainos darbą taip, kad būtų tinkamai taikomos muitinės posto kompetencijai priskirtos muitinės priežiūros priemonės, bei kaip savo Posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7 punkto (sprendžia per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių ir keleivių bagažo tikrinimo ir muitinio įforminimo sudėtingus klausimus, prireikus atlieka muitinį tikrinimą ir įforminimą) reikalavimų nesilaikymą.

21. Išvadoje pagrįstai apibrėžta pareiškėjo kaltės forma, kad nusižengimas padarytas tyčia (netiesiogine), kadangi pareigūnas, žinodamas esant viršininko nurodymą reikalauti iškrauti prekes tinkamam puspriekabės patikrinimui arba, priešingu atveju, neišduoti TL, tokio nurodymo sąmoningai nevykdė, sudarė sąlygas neigiamų pasekmių atsiradimo rizikai. Pareiškėjas neužtikrino, kad transporto priemonės patikrinimas būtų atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir pagal savo asmenines savybes, įgytas žinias ir įgūdžius (Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirba virš 20 metų) galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. turėjo visas galimybes, įvertinus riziką, atlikti teisės aktuose numatytas pareigas tinkamai.

22. Taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių – jeigu pareiškėjas būtų vykdęs vadovaujančio pareigūno nurodymus ar asmeniškai ėmęsis veiksmų dėl TL išdavimo visiško reikalavimų laikymosi, transporto priemonė pilnai nepatikrinta su išduotu TL iš posto teritorijos nebūtų išvykusi.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui dėl ko Įsakymas turėtų būti panaikintas ar nuobauda pakeista į švelnesnę. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas darė išvadą, kad Muitinės departamentas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.

24. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Muitinės departamento 2022 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1P-34 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

26.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino visus byloje esančius duomenis, taip pat netinkamai aiškino teisės normas faktinės situacijos kontekste, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas.

26.2 Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ne tik teisinę, bet ir faktinę (darbinę) situacijos pusę, realioje darbinėje praktikoje (šios aplinkybės matyti iš pareiškėjo ir Romualdo Dominausko rašytinių paaiškinimų), išduodant TL kaip pagrindine teisės norma yra vadovaujamasi TIR konvencijos 2 priedo 1 str. a) punktu, kuriame nurodyta, kad išduodant TL turi būti įsitikinama, jog iš užplombuotos transporto priemonės dalies krovinių nebūtų įmanoma iškrauti arba į ją sukrauti nepaliekant matomų įsilaužimo žymių ir nepažeidus muitinės plombų. Darbinėje praktikoje, išduodant TL, yra remiamasi „dažnumo‘‘ ir „nustatytų pažeidimų skaičiaus, tikrinant analogiškas transporto priemones“ kriterijais, t. y. tokio tipo transporto priemones tikrinant daug kartų ir nei karto nenustačius pažeidimų, pareigūnams atliekantiems lokalios rizikos vertinimą yra vienas iš kriterijų pasirenkant taikyti ar netaikyti fizinį patikrinimą. Kaip matyti šioje situacijoje, sprendžiant klausimą dėl TL Nr. SR1061568 ir Nr. SR1061593 išdavimo, pareiškėjas įvertino aplinkybę, kad analogiškos transporto priemonės tikrinamos dažnai ir jas tikrinant nebuvo nustatyta pažeidimų, taip pat, sprendžiant klausimą dėl minėtų TL išdavimo / neišdavimo, kompleksiškai įvertino visus turimus duomenis apie minėtas transporto priemones – vežėjo prašymas, kuriame jis patvirtina, kad transporto priemonė patikrinimui pateikiama pagal TIR konvencijos reikalavimus, pateiktos nuotraukos, puspriekabių techniniai pasai ir tik remiantis turimais duomenimis ir atlikus lokalų rizikos vertinimą buvo pagrįstai nuspręsta išduoti minėtus TL.

26.3 Tarnybinio tyrimo komisija, nagrinėdama galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas, priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo, turėjo faktinių duomenų (nuotraukos, turimi dokumentai, patirtis tikrinant kitas to pačio modelio transporto priemones ir kt.), kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL.

26.4 Teismas, analizuodamas minėtą aplinkybę nepagrįstai vertino tik teisinius susiklosčiusios aspektus, tačiau nepagrįstai nevertino aplinkybių susijusių su esama darbine praktika, nes tiek TIR konvencijoje, tiek Taisyklėse, bei kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose TL išdavimo procesą, nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, jog muitinės pareigūnas išduodamas TL privalo visais atvejais atlikti konkretaus turinio fizinį transporto priemonės tikrinimą, bei negali remtis kitais faktiniais duomenimis priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo/neišdavimo. Be to, net jeigu ir būtų nustatytas TIR konvencijos reikalavimų plombavimui neatitikimas, jokia atsakomybė transporto priemonės naudotojui nėra taikoma.

26.5 Teismas nesiaiškino nei posto pamainos viršininko, nei posto viršininko kompetencijų dėl TL išdavimo (pratęsimo), Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto pareigūnų funkcijų, pagrindinių veiklos etapų organizavimą ir muitinės pareigūnų, einančių pareigas muitinės poste, veiksmus, atliekant muitinės formalumus su prekėmis, vykdant prekių bei asmenų muitinės priežiūrą ir kitas specifines funkcijas ( Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. RŽ3-76 (Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. RŽ3-378 redakcija) patvirtintas „ Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto darbo vietų technologinės schemos aprašymas“), sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių.

26.6 Teismas selektyviai vertino aplinkybes, kurios švelnina ar naikina pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, o buvo palaikomi atsakovo pateikti argumentai, todėl pagrįstai manytina, kad šis sprendimas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

27. Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

28.1. Pareiškėjas neginčija fakto, kad neatliko veiksmų, nurodytų tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pažeidė teisės aktų nuostatas.

28.2. Pareiškėjas, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės pateikia savo situacijos įvertinimą pagal savo supratimą, kuris nėra paremtas aktualiais teisės aktais ir pateisinamas byloje esančiais įrodymais. Nenurodo jokių aplinkybių, kurios jam būtų trukdžiusios tinkamai atlikti pareigas. Jis turėjo visas sąlygas ir galimybę savo pareigas atlikti tinkamai, tačiau dėl atsainaus požiūrio ir netinkamo situacijos vertinimo to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnes pareigas užimantis pareigūnas (posto viršininkas) pareiškėją įspėjo, kad turi būti tinkamai patikrinta transporto priemonė ir įsitikinta, ar ji atitinka technines sąlygas nustatytas 1975 m. TIR konvencijos 2 priede (buvo suformuotas net pavedimas), tačiau pareiškėjas į tai nekreipė dėmesio ir ignoravo, tiek posto viršininko pavedimą, tiek Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo V. P. 2019 m. vasario 1 d. raštą „Dėl transporto priemonių tikrinimo išduodant kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimu“ Nr. (17.17/8)3B-927, kuriame nurodyta, kad kai transporto priemonė pateikiama pakrauta, prekės neturi trukdyti tinkamai apžiūrėti ir įvertinti transporto priemonės atitikimą 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimams. Jeigu apžiūros tinkamai atlikti neįmanoma, muitinės pareigūnai privalo pareikalauti iškrauti (ar kitaip perkrauti) prekes, kad jos netrukdytų tinkamam transporto priemonės tikrinimui ir įvertinimui. Atkreipiamas dėmesys, kad transporto priemonė tikrinimui turi būti pateikta muitinės posto teritorijoje.

28.3. Akivaizdu, kad iš nuotraukų nėra galimybės patikrinti ar transporto priemonė atitinka reikalavimus būtinus išduoti TL. Nuotraukose užfiksuotas vaizdas gali iš esmės skirtis nuo faktinės situacijos, todėl siekiant įsitikinti ar puspriekabės atitinka reikalavimus yra būtina patikrinti jas vizualiai, neabejotinai čia neužtenka remtis nuotraukomis ir turima nuojauta, kad galimai transporto priemonėje atitiks reikalavimus, nes anksčiau atitiko arba, kad tokio tipo transporto priemonės dažniausiai atitinka keliamus reikalavimus dėl TL išdavimo. Taip pat, neužtenka pasikliauti vežėjo prašymu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus, nes net galimi pažeidėjai prašymuose neabejotinai pateiks tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl muitinės pareigūnai ir turi patikrinti gautus duomenis su faktine situacija.

28.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai. Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje. Pareigūnai negali elgtis taip kaip jiems atrodo tinkamai ir nevykdyti muitinės kontrolės, nukrypdami nuo teisės aktų normų ir tiesioginių įpareigojimų bei išaiškinimų. Neatliekant muitinės kontrolės susidarytų situacijos, kuomet būtų išduodami TL pažymėjimai ne pagal faktinę situaciją, patikrinus transporto priemones, bet pagal pareigūnų nuojautą, kuri visiškai gali skirtis nuo esamos faktinės situacijos, kas reikštų, kad TL būtų išduodami reikalavimų neatitinkančioms transporto priemonėms. Tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.

28.5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vežėjui už netinkamai pateiktus duomenis nekyla jokia atsakomybė, tačiau šis argumentas yra visiškai nereikšmingas nagrinėjant šią bylą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

28.6. Pareiškėjas apsiriboja tik abstraktaus pobūdžio teiginiais ginčydamas teismo sprendimą, nepateikia argumentų, kurie pagrįstų, kad teismas netinkamai taikė materialiąsias ar procesines teisės normas. Vien pats faktas, kad pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su priimtu sprendimu, nepateikiant objektyvių argumentų, nereiškia, kad priimtas sprendimas iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1P-34 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta Nr. 3), jas atliko netinkamai, nes 2020 m. gruodžio 4 d. apie 11.12 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR1061568 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 4 d. apie 16.25 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR 1061593 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtų transporto priemonių nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus; taip pat už tai, kad 2021 m. sausio 20 d. 17.06 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr. SR 1062427 transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 prieduose nurodytus reikalavimus, nebuvo galimybės (ji buvo dalinai pakrauta prekėmis) ir neįsitikinęs, ar minėta transporto priemonė atitinka 1975 m. TIR konvencijos priedų reikalavimus, taip pat, išduodamas TL Nr. SR1062427 nevykdė žodinio ir rašytinio posto viršininko J. B. pavedimo „patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės apžiūrėti, TL neišduoti.“

31. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 1975 m. TIR konvencijos 3 priedo 8 punkto nuostatos reikalavimus, Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-459 (2011 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1B-19 redakcija), 7 punkto ir 13.9. papunkčio reikalavimus, Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 29 d. d. įsakymu Nr. RŽ3-316, 17 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1B-110) 7.8.2. p. nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7. papunkčio reikalavimų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

32. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Įsakymą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad Muitinės departamentas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Jis teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

34. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėstė argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi teismas konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą gali, tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

36. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus ir teisminio nagrinėjimo metu įvertintus įrodymus (nuotraukos, pareiškėjo pateikti dokumentai), teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad teismas nepadarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas bylos aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

37. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis savo pareigas vykdė pagal poste suformuotą praktiką, nepaneigia nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėties, be to, ji paneigta byloje surinktais įrodymais, o būtent tyrimo metu surinktais pareigūnų paaiškinimais, kad nebuvo įvykdyti visi Taisyklių, TILIU ir 1975 m. TIR konvencijos 2 – 6 prieduose nustatyti reikalavimai, kad daug transporto priemonės paviršių nesimatė ir nebuvo galima patikrinti, ir apžiūrėti transporto priemonę, kaip to reikalauja teisės aktai, neiškrovus krovinio, nebuvo galima, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2019 m. vasario 1 d. raštu „Dėl transporto priemonių tikrinimo išduodant kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimu“ Nr. (17.17/8)3B-927, nurodant, padažnėjus atvejų, kai transporto priemonės tinkamumo liudijimų išdavimui ir tinkamumo plombuoti muitinės plombomis įvertinimui pateikiamos kartu su prekėmis, vadovautis TIR konvencija ir pareikalauti iškrauti prekes, kad jos netrukdytų tinkamam transporto priemonės tikrinimui ir įvertinimui.

38. Pagal 1975 m. TIR konvencijos 2 priedo 1 straipsnį (Bendrieji principai), tarptautiniais maršrutais gabenti krovinius su muitinės plombomis ir spaudais galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurių krovinių skyriai sukonstruoti ir įrengti taip, kad: a) iš užplombuotos transporto priemonės dalies nebūtų galima krovinių išimti arba į ją pakrauti nepaliekant matomų įsilaužimo ar muitinės plombų ir spaudų pažeidimo žymių; b) muitinės plombas ir spaudus galima būtų uždėti paprastai ir patikimai; c) jose nebūtų slaptaviečių kroviniams slėpti; d) kad visas ertmes, kuriose galima patalpinti krovinį, galėtų lengvai apžiūrėti muitinės pareigūnai.

39. Tik patikrinus transporto priemonę, įsitikinus, kad ji atitinka technines sąlygas, nurodytas 2 priede, gali būti išduodamas tinkamumo liudijimas, atitinkantis TIR konvencijos 4 priede pateiktą pavyzdį.

40. Pareiškėjas paaiškinime dėl tinkamumo liudijimo išdavimo nurodo, kad vairuotojas bei transporto priemonė su puspriekabe nekėlė įtarimų ir rizikų, kuriomis remiantis pareiškėjas turėtų imtis papildomų veiksmų, nes pats tikrino puspriekabę ir nustatė, kad iš išorinės pusės jokio priėjimo prie krovinio nebuvo, plombavimo vietos buvo tvarkingos, pati puspriekabė pagal dokumentus įsigyta nauja 2019 metais birželio mėnesį, o paprastai naujai transporto priemonei tinkamumo liudijimas išduodamas 2 metams, o senesnėms 1 metams, o ši puspriekabė per apsirikimą turėjo tik metams išduotą tinkamumo liudijimą jų poste ir todėl jo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. UAB „Nostrada“ atstovas aiškino, kad jie užsiima tik krovinių pervežimu, kad neturi tinkamų patalpų kur iškrauti, neturi perkrovimo įrangos, o jei krauti Šiaulių pirmos kategorijos poste, tai į šlapią sniegą (buvo atlydys), o krovinys įvertintas 200 tūkstančiais eurų, todėl įvertinęs aplinkybes, pareiškėjas priėmė sprendimą išduoti ir išdavė tinkamumo liudijimą.

41. Pirmosios instancijos teismas tokį paaiškinimą, įvertinęs kartu su kitais byloje pateiktais pareigūnų paaiškinimais, Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto viršininko teisėtais nurodymais tokiu atveju TL neišduoti, tinkamai vertino kaip nepagrįstą atsisakymą vykdyti viršininko nurodymus, užtikrinti muitinės posto pamainos darbą taip, kad būtų tinkamai taikomos muitinės posto kompetencijai priskirtos muitinės priežiūros priemonės, bei kaip savo posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7 punkto (sprendžia per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių ir keleivių bagažo tikrinimo ir muitinio įforminimo sudėtingus klausimus, prireikus atlieka muitinį tikrinimą ir įforminimą) reikalavimų nesilaikymą.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėBeata MartišienėErnestas Spruogis