Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. A. K. yra Klaipėdos TM posto pamainos viršininkas, atliekantis pareigas Radviliškio geležinkelio poste.

4.2. Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1B-131 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. K. veiksmų.

4.3.1. Klaipėdos TM posto pamainos viršininkas A. K. 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta (Nr. 3), jas atliko netinkamai, nes 2020 m. gruodžio 4 d. apie 11.12 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1061568 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 4 d. apie 16.25 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1061593 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtų transporto priemonių nepatikrino ir neįsitikino, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus. Taip pat A. K. 2021 m. sausio 20 d. 17.06 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR 1062427 transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 prieduose nurodytus reikalavimus, nebuvo galimybės (ji buvo dalinai pakrauta prekėmis) ir neįsitikinęs, ar minėta transporto priemonė atitinka 1975 m. TIR konvencijos priedų reikalavimus, taip pat, išduodamas tinkamumo liudijimą Nr. SR1062427 nevykdė žodinio ir rašytinio posto viršininko J. B. pavedimo: „Patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės, apžiūrėti TL neišduoti.“

4.3.2. Savo veika (neveikimu) A. K. pažeidė 1975 m. TIR konvencijos 3 priedo 8 punkto nuostatos reikalavimus, Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-459 (2011 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1B- 19 redakcija), 7 punkto ir 13.9. papunkčio reikalavimus, Klaipėdos TM Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos TM viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. RŽ3-316, 17 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1,6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1B-110) 7.8.2. papunkčio, nevykdė Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7. papunkčio reikalavimų ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

4.4. Departamentas 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (5.46) 3B-2625 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. K.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

4.5. Profesinė sąjunga išreiškė Raštu nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui kaip Profesinės sąjungos nariui Išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nes mano, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės Profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad pareigūnas A. K. savo darbines funkcijas atliko tinkamai, o Išvadoje nėra jokių įrodymų, kad pareigūnas būtų siekęs sau asmeninės naudos ar piktnaudžiavęs savo tarnybine padėtimi.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui A. K., kuris yra Profesinės sąjungos narys.

6.1. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Įstatymas; redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

6.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

6.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

6.4. Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

7. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

9. Pasak pareiškėjo, Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas Profesinės sąjungos Rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su A. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Rašte atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos narės aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta (Nr. 3), jas atliko netinkamai – minėtomis datomis ir laiku išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimus, nepatikrinęs transporto priemonių. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, kad A. K. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. K. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

10. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, nebijojo kritikuoti darbdavio, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

11. Tuo pačiu teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymu, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūnės naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų ir jo kaltės byloje nepasisako. Pastebėtina, kad neabejotinai atsakovė, atstovaudama Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip jau minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą A. K. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamu Raštu, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. K. atliktus tarnybinius nusižengimus. Šiuo atveju konstatuotina, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. K. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1 P-8590 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. K..

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.