- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 2-28-722/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-3-01616-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Sigita Varneckienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei,
dalyvaujant ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, atstovui D. J., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjai Sigitai Varneckienei ir direktoriui A. G., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UADBB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei direktorei K. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. K. ( apie teismo posėdį pranešta), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dalies išmokėtos sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 56 575,43 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2011-01-28 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis, kuria apdrausta transporto priemonės MB 1844, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2011-03-22 atsakovės darbuotojas S. K., Vokietijoje vairuodamas automobilį MB 1844, susidūrė su dviem automobiliais, sugadino kelio ženklus, dėl autoįvykio kaltu pripažintas S. K.. Ieškovas pagal atstovų Vokietijoje pretenzijas atlygino 113 150,84 Lt dydžio nuostolius ir pagal Taisyklių 62.2p., turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. 50 procentų reikalaujama todėl, kad atsakovė sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai ( pagal sutarties 1.5 p. buvo susitarta, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų) neinformavo atsakingo draudiko. Atsakovė iš esmės neginčija draudimo sutarties sudarymo, ginčija tik papildomą sąlygą dėl transporto priemonės nenaudojimo už LR ribų. Sutartį ir draudimo polisą atsakovei siuntė elektroniniu paštu draudimo brokeris, atsakovė teigia, kad gavo tik polisą, sutarties negavo. Su kitais draudikais atsakovė sudarinėjo draudimo sutartis taip pat, kad transporto priemonės nevyks už LR ribų, nors ir turi leidimą verstis tarptautiniais pervežimais. Taip atsakovė siekia sutaupyti, nes draudimas automobiliams su sąlyga išvykti į užsienio valstybes kainuoja 10 kartų daugiau.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti, priteisti jos bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovo nurodytas sutarties sąlygų pažeidimas nėra įrodytas, tarp šalių nebuvo aptarta individuali sąlyga, kad apdrausta transporto priemonė nebus naudojama už LR ribų. Tai patvirtina draudimo polisas, kuris išduotas kartu su draudimo sutartimi, kad draudimas galioja ir Vokietijoje. Ieškovas neįrodė, kad su papildoma sąlyga atsakovė buvo tinkamai supažindinta. Draudimo sutartis, pateikta byloje, šalių nepasirašyta. Draudimo sutartis yra rašytinė, todėl draudimo brokerio, ieškovo teiginiai, kad draudimo sutartis buvo patvirtinta ir pasirašyta konkliudentiniais veiksmais neatitinka teisės aktų aiškinimo ir teismų praktikos. Atsakovė pagrįstai perkėlė nuostolių atlyginimo riziką ieškovui, nes sumokėjus bendrą draudimo įmoką, draudimo apsauga suteikiama kiekvienoje Europos Sąjungos narėje. Pagal 1990-05-14 trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB 2 str., draudimo apsauga visoje ES teritorijoje privalo būti suteikta vieningos draudimo įmokos pagrindu, papildomos įmokos draudėjas mokėti neprivalo. Įrodymais dėl žalos dydžio ir kaltės nepatvirtintas žalos dydis ir vairuotojo kaltė. Ieškovo prašoma maksimali įstatymo leistina 50 procentų žala, ieškovas privalo pagrįsti maksimalią atsakovės atsakomybę.
Atsakovės direktorius A. G. paaiškino, kad draudimo sutarties „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, apie papildomas sąlygas nežinojo, visą laiką atsakovė draudžia savo automobilius tarptautiniu draudimu, nes vyksta tik tarptautiniais maršrutais, draudimo brokeris žino apie tai, atsakovė turi licenciją verstis tarptautiniais pervežimais. Draudimo polise, gautame iš brokerio, nurodyta, kad draudimo apsauga galioja Vokietijoje. Sutarties atsakovė nematė, elektroniniu paštu negavo brokerio pranešimo, kad apsauga galioja tik Lietuvoje. Atsakovė gavo polisą ir už jį apmokėjo.
Trečiojo asmens UADBB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, kad ieškovas, reikalaudamas grąžinti išmokėtos draudimo išmokos 50 procentų elgiasi teisingai, tik kyla klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio pagrįstumo, žala galėtų būti mažinama. Draudimo brokeris su atsakove dirba ne vienerius metus, atsakovė informuota apie papildomą 2011-01-28 sutarties sąlygą elektroniniu paštu, už sutartį apmokėta 2011-01-31 pavedimu, po apmokėjimo atsakovei elektroniniu paštu atskirais failais buvo išsiųstas draudimo polisas, sutartis, sutartis su kita draudimo bendrove PZU Lietuva, atsakovė žino, kad apie draudimo rizikos pasikeitimus reikia informuoti draudimo brokerių bendrovę.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo S. K. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ( 3 t., b.l. 30 ), prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( 2 t., b.l. 152). Teismo parengiamajame posėdyje 2012-10-10 paaiškino, kad autoįvykio Vokietijoje metu jis nulėkė į dešinę, kad išvengti įvykio, susidūrimo su priešais važiuojančiu vilkiku išvengė, buvo sugadintas jo automobilio dešinysis buferis, plastmasinės dalys, jo nebaudė už autoįvykį, jokios avarijos kitoje pusėje nebuvo, į kairę juostą jis išvažiuoti negalėjo, automobilio Nissan Micra susidūrimas buvo už vieno kilometro( 1t., b.l. 114-115). Byla šalių ir trečiojo asmens atstovų sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. K. ( CPK 247 str. 2d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovo, atsakovės atstovų, trečiojo asmens ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. kovo 22 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis ( 1t., b.l. 53-76), kurio metu S. K. vairuojama transporto priemonė Mercedes Benz 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino dvi transporto priemones – vilkiką DAF ( vairuotojas E.L.), v/n (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l. 93-108) ir lengvąjį automobilį Nissan Micra ( vairuotoja A.C.L.), v/n (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 26-29, 31-34, 36-38, 40-42, 2 t., b.l. 1-2, 36-37, 39-41, 44-75), buvo apgadinti kelio ženklai, kelio danga ( 1t., b.l. 53), į aplinką išsiliejo kuras ( 1t., b.l. 55, 2 t., b.l. 117-126). Transporto priemonės Mercedes Benz 1844, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)” ( 1t., b.l. 67, 3 t., b.l. 4-5, 6). Trečiasis asmuo S. K., kuris eismo įvykio metu vairavo minėtą transporto priemonę, 2011-03-22 buvo atsakovės darbuotojas ( 3t., b.l. 3).
Ieškovas, sureguliavęs padarytų nuostolių dydį, 2011-07-22, 2011-11-23, 2011-12-23, 2012-05-04 ( 1t., b.l. 5-7, 2t., b.l. 142) išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis – 32 770,75 eurų (1 t. b. l. ) arba 113 150,84 Lt, pateikė atsakovei pretenzijas atlyginti 50 procentų šių išlaidų - 6077,07 Lt ir 50498,36 Lt ( 1t., b.l. 8,9).
Byloje kilo ginčas dėl draudėjo atsakomybės už nepranešimą apie rizikos sąlygų padidėjimą, draudimo sutarties sudarymo formos, individualių draudimo sutarties sąlygų aptarimo ir susipažinimo su jomis, dėl priteistinos žalos atlyginimo dydžio.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis ``(duomenys neskelbtini)“ atsakingas už automobilių draudimą, renkasi pigiausią variantą drausti automobilius. Pagrindas apmokėjimas, visa kita draudimo polise nurodyta. Ne visais atvejais žino, kas sutartyje nurodyta. Sutartis būna standartinė, kartojasi. Byloje nagrinėjamu atveju draudimo sutarties negavo. Polisą gavo elektroniniu paštu, atsispausdino, apmokėjo, jis viską atstoja. Įmonė užsiima tik tarptautiniais pervežimais, į Rusiją jie nevažiuoja, todėl nebūtina žalia korta. Žalia korta reikalinga į tas šalis, kurios nenurodytos ant poliso. Dėl to vilkiko su brokeriu bendravo telefonu. Elektroniniu paštu sutarties ir laiško iš brokerio negavo, laiško brokeriui nerašė. Brokeris sistemoj pasitikrina, pasako kainą, jie nurodo valstybinį numerį ir kėbulą. Jie apmokėjo ne sutartį, bet polisą.
Liudytojas M. Š. parodė, kad dirba draudimo brokeriu, su atsakovės darbuotoju A. bendravo elektroniniais laiškais, A. užsakė draudimą be žalios kortos, elektroniniu laišku jam buvo išsiųsta sutartis ir polisas, draudimo sutartis su PZU Lietuva. Telefonu „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad laišką gavo. Save apsaugodamas, jiems parašė, kad draudimas galioja tik Lietuvoje, nes žino, kad klientas nestropus, nepastovus, turi ne vieną bylą teisme dėl šių dalykų. Jei sumoka pinigus, reiškia sutinka su tuo, kas parašyta sutartyje. Sutartis apmokėta.
LR CK 6.996 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str. 2 d.). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis taip pat nustatė, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį. 2011-01-28 Draudimo sutarties SGB 0660820 1.2 p., 3.1 p. nustatyta, kad sutartis galioja 12 mėnesių, draudimo įmoka vienkartinė, sumokama prieš įsigyjant 12 mėn. draudimo liudijimą ( 1t., b.l. 3-4). Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmoką sumokėjo 2011-01-31 ( 1t., b.l. 99-100), todėl minėta draudimo sutartis įsigaliojo ir eismo įvykio, įvykusio 2011-03-22 Vokietijoje, metu atsakovės transporto priemonė Mercedes Benz 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė byloje neginčija draudimo liudijimo apmokėjimo 2011-01-31, teigia, kad ji apmokėjo už draudimo polisą, bet ne už sutartį, neigia elektroniniu paštu iš draudimo brokerio gavusi draudimo sutartį, neigia jos pasirašymą, susipažinimą su sutarties 1.5, 1.6 p. sąlygomis. Kadangi atsakovė sumokėjo draudimo įmoką, draudimo sutartis įsigaliojo, transporto priemonės draudimo apsauga pagal draudimo liudijimą ( 1 t., b.l. 96) prie draudimo sutarties SGB 0660820 galiojo Vokietijoje, ieškovas kaip draudikas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką su administravimo išlaidomis - 32 770,75 eurų (arba 113 150,84 Lt).
Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 str.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 d., jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą arba jos dalį, o Taisyklių 62. 2p. nustatyta, kad iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai – pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui- draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, ieškovui sumokėjus draudimo išmoką, jis mano, kad turi teisę susigrąžinti išmokėtų sumų 50 procentų iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji neįvykdė draudimo sutartyje numatytų pareigų. Ieškovas reikalauja 50 procentų draudimo išmokos atlyginimo dar ir todėl, kad rizika didesnė, nes automobilis vyko į užsienį, autoįvykis įvyko užsienyje, atsižvelgiama į eismo įvykio kilimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. CK 6.187 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Draudimo sutartis nepasirašyta atsakovės, kieno parašas sutartyje – nėra aišku, nes nenurodyta pavardė, vardas, ieškovas nežino, kieno tai parašas, vizualiai parašas sutartyje į atsakovės direktoriaus ar darbuotojo A. M. parašus nepanašus ( 1t., b.l. 4, 82, 113, 3 t., b.l. 25).
Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Šios sąlygos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Pažymėtina, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. Papildomos įmokos nesumokėjimas patvirtina, kad šalys nesusitarė dėl didesnės rizikos draudimo. Pagal 1990-05-14 Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB 2str., Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų garantuoti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys:— vienkartinės įmokos pagrindu galioja visoje Bendrijos teritorijoje, ir— tos pačios vienkartinės įmokos pagrindu garantuoja kiekvienoje valstybėje narėje tokią draudiminę apsaugą, kurios reikalauja tos šalies įstatymai, arba draudiminę apsaugą, pagal įstatymus privalomą toje valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, jei ši apsauga yra didesnė.
Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi, standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant standartinių sutarčių privalomumą sutartį prisijungimo būdu sudariusiai šaliai, yra konstatuota, jog standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).
Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (LR Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, draudimo sutarties įsigaliojimas, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma. Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka draudimo įmoką (CK 6.996 str. 1 d., 2 d.). Su šia sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Svarbu atsižvelgti į bendrą prievolių vykdymo principą – šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas ir kuris privalo būti taikomas kartu su kitais bendraisiais prievolių vykdymo principais. Ypač svarbu užtikrinti šio principo tinkamą realizavimą draudimo sutartyse. Draudimo sutartis, palyginus su kitomis sutartimis, yra specifinė: ji yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai; be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šios draudimo sutarties ypatybės reikalauja, kad draudimo sutarties šalys bendradarbiautų ypač glaudžiai (CK 6.38 str.). Atsakovės atstovai neneigia su draudimo brokeriu bendravę telefonu, apie bendravimą būtent dėl vilkiko MB 1844 draudimo buvo tartasi telefonu, polisas, atsakovės atstovų paaiškinimais, gautas elektroniniu paštu, apmokėtas. Draudimo brokeris M. Š. kaip draudėjo atstovas neneigia, kad žinojo apie atsakovės tarptautinių krovinių gabenimo verslą ( 3t., b.l. 2), atsakovės darbuotojui A. M. užsakius draudimą be žalios kortos, sudarė sutartį, siuntė ją ir draudimo polisą, su prierašu, kad draudimo sutartis galioja tik LR teritorijoje ( 1t., b.l. 95-98). Nors šalys teismui nepateikė susirašinėjimo raštu iki draudimo sutarties sudarymo dėl draudimo sutarties sąlygų derinimo, nepateikė atsakovės ir brokerio aptarimo, kad konkreti transporto priemonė MB 1844 v/n (duomenys neskelbtini) nebus naudojama už LR ribų, iš kurio galima būtų spręsti, kokios sąlygos, kieno buvo pasiūlytos, kaip buvo susitarta, laikytina, kad draudimo sutarties šalys viena kitai atskleidė informaciją, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai, nenustatyta, kad atsakovė pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, ar dėl neatsargumo nepateikė visos informacijos apie save, tarp atsakovės ir draudiko atstovo ( brokerio), šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, buvo sudaryta ar užsakyta ne viena draudimo sutartis ( CK 6.993 str.). Draudikas turėjo teisę ne vėliau kaip per du mėnesius nuo naujų aplinkybių sužinojimo apie draudėją, pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį ( CK 6.993 str. 5d.), o draudėjui atsisakius tai padaryti – nutraukti draudimo sutartį. Šiuo atveju, draudimo brokeris, kaip draudiko atstovas, žinodamas, kad atsakovė užsiima tik tarptautiniais pervežimais, kad yra nepastovi klientė, turi bylų teisme su draudimo bendrovėmis, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką ( CK 6.1010 str.2d.), o draudikui nesutikus mokėti didesnės draudimo įmokos, kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitusi aplinkybėms ( CK 6.204 str.). Atsakovė neigia gavusi draudimo sutartį, teigia gavusi tik polisą, už kurį ir apmokėjo, tačiau po pertraukos papildomiems įrodymams pateikti teismui nepateikė įrodymų, kada ir kokiu būdu iš draudimo brokerio buvo gautas polisas, nepateikė jo apmokėjimo dokumentų. Ieškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad 2011-01-28 atsakovei brokeris M. Š. siuntė sąskaitą už MB draudimą ir už Krone draudimą, viso už 926 Lt, kuriuos atsakovė 2011-01-31 apmokėjo ( 1t., b.l.99-100) tuo patvirtindama jų gavimą, o 2011-01-31 atsakovo darbuotojui Arūnui atsakovės elektroninio pašto adresu brokeris M. Š. siuntė raštą dėl draudimo sutarties galiojimo tik LR teritorijoje ir failus ( File0315, File0316), kuriais buvo išsiųsta draudimo sutartis SGB0660820 su draudimo liudijimu LT/ABA 6600986, o kitas dokumentas- draudimo sutartis ir liudijimas PZU Lietuva ( 3t., b.l. 38-44 ). Šio laiško, jo priedų, išskyrus draudimo polisą, atsakovės darbuotojai teigia negavę.
Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta ( LR CPK 12, 176-178 str.), kad draudiko atstovas 2011-01-31 siuntė atsakovei laišką dėl draudimo sutarties galiojimo, draudimo sutartį dėl vilkiko MB 1844 ir polisą, tačiau neginčijamai nėra nustatyta, kad atsakovė gavo visus minėtus dokumentus, kad visus dokumentus atidarė, susipažino su jais. Draudimo liudijime, kuris patvirtina draudimo sutartį ( CK 6.989 str. 2d.) ir kuris, kaip byloje nustatyta, atsakovės gautas, nurodyta, kad draudimo apsauga galioja Vokietijoje ( 1t., b.l. 96), draudiko atstovui buvo žinoma reikalinga informacija( kad bendrovė užsiima tarptautiniais pervežimais) apie atsakovę kaip draudėją, draudikas, kaip savo veiklos profesionalas, turėjo teisę įvertinti draudimo riziką, reikalauti pakeisti draudimo sutartį, padidinti draudimo įmoką, tačiau to įstatymo nustatyta tvarka nepadarė, todėl atsakovė pagrįstai perkelia žalos atlyginimo riziką draudimui. Automobilių draudimo rinka Lietuvos Respublikoje plati, pasiūla – taip pat, teismas neturi duomenų apie draudimo sutarčių kainų įvertinimą, palyginimą, analizę, todėl vien draudimo sutarties kaina neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
Sutinkamai su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu Kodeksu, Draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.989 str. 1 d. draudimo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Todėl ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rašytinė (CK 1.73 str. 1 d. 4 p.) ir ji įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, sandorį pasirašius visoms sandorio šalims sutinkamai su CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalimi.
Byloje yra pateikta 2011-01-28 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis serija SGB 0660820, kurios 1.5 punkte nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, ši sąlyga pagal sakinio skyrybą ir kalbos taisykles tiesiogiai taip ir suprantama ( 3 t., b.l. 1). Pagal sutarties 2.2.3 p., transporto priemonių valdytojai informuoti apie draudimo rizikos vertinimo sąlygas, pareigą pranešti apie rizikos pasikeitimą ir nepranešimo padarinius. Ieškovo pateiktas sutarties variantas pasirašytas draudiko atstovo M. Š., draudėjo atstovas, sudaręs sutartį, nenurodytas, nenustatyta, kieno parašas. Todėl galimybė sužinoti, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis bei kokius duomenis pateikė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik remiantis liudytojų A. M. ir M. Š. parodymais, atsakovės direktoriaus ir trečiojo asmens UADBB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės paaiškinimais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl jos sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais, todėl šioje byloje kilus ginčui teismas neturi pagrindo remtis liudytojų parodymais, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais dėl esančios tvarkos sudarant draudimo sutartis, nes tai neįrodo kokiomis sąlygomis buvo sudaryta ginčo sutartis bei nepaneigia draudimo sandorio sudarymo rašytine forma privalomumo (CK 6.989 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytam šių teisinių santykių reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties individualiomis sąlygomis, dėl ko neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas įvykdytų tai, apie ką jis nebuvo informuotas. Be to, ieškovas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė būtų nuslėpusi ar suteikusi klaidingą informaciją apie savo tarptautinių krovinių pervežimo veiklą. Nesant duomenų ar atsakovė buvo supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis nėra pagrindo daryti išvadą, kad duomenis pateikė sutartį sudaręs asmuo ir kad draudimo sutartis sudaryta joje nurodytomis sąlygomis. Pagal ieškovo pateiktus žalos, sumokėtos nukentėjusiems, įrodymus, teismas sprendžia, kad draudimas pagrįstai sumokėjo 113150,84 Lt nukentėjusiems nuo 2011-03-22 eismo įvykio Vokietijoje, už autoįvykio padarinių pašalinimą ( kelio dangos ir ženklų atstatymą, išsiliejusio kuro surinkimą), už autoįvykio metu padarytos žalos administravimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas byloje turėjo išlaidų dokumentų vertimams apmokėti ( 914 Lt, 323,60 Lt, 432 Lt, 2743,08 Lt ( 1t., b.l. 10-12, 2 t., b.l. 139-141), sumokėjo 1697 Lt žyminio mokesčio valstybei ( 3t., b.l. 52), sumokėjo antstolei 250 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą ( 3 t., b.l. 45). Atsakovė byloje turėjo 1500 Lt išlaidų advokatės ir jos padėjėjos darbui apmokėti ( 3 t., b.l. 46). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistina 1500 Lt išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai byloje apmokėti , o valstybei – 48,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str. 1d. 3, 6 p., 92 str., 93 str. 1d., 96 str., 98 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priteisti 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus) išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti.
Iš ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, valstybei priteisti 48,94 Lt ( keturiasdešimt aštuonis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.