Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Eurovile“, J. Š., uždaroji akcinė bendrovė Breitto, uždaroji akcinė bendrovė „Diglita“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Kelruva“, uždaroji akcinė bendrovė „Europinių kortelių servisas“, E100 International Trade sp. z o. o.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

5.2. Nurodo, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, atsižvelgdamas į Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas pareigas, 2025 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė pranešimus kreditoriams dėl nemokumo proceso inicijavimo, taip pat 2025 m. rugpjūčio 25 d. šaukė kreditorių susirinkimą, tačiau jis neįvyko nesant kvorumui. Nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, nes nebuvo pateiktas metinis balansas, nebuvo informuoti visi kreditoriai. Teigia, kad kreditorius informavo pakartotinai ir jiems suteiktas laikas iki 2025 m. spalio 20 d. pateikti informaciją dėl finansinės pagalbos suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovile“ atžvilgiu. Antstolis 2025 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo, kuris buvo išsiųstas skolininkės buveinės ir elektroninio pašto adresais. Skolininkė 2025 m. birželio 18 d. pateikė antstoliui prašymą dėl termino pateikti informaciją pratęsimo iki 2025 m. birželio 30 d., kuris buvo patenkintas, taigi, tai leidžia daryti išvadą, jog skolininkei apie antstolio įpareigojimus yra žinoma. Antstolis 2025 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas skolininkės buveinės ir elektroninio pašto adresais bei įmonės vadovo elektroninio pašto adresu. Byloje nėra duomenų, kad antstolio reikalavimai būtų tinkamai įvykdyti. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantas atskiruoju skundu neginčija.

10. Antstolis galėtų tinkamai atlikti įstatymo jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese, CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdymo proceso metu įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę „Eurovile“ pateikti duomenis apie turtą, tačiau šis antstolio reikalavimas nebuvo vykdomas. Pažymėtina, kad skolininkė 2025 m. birželio 18 d. pateikė antstoliui prašymą dėl termino pateikti informaciją pratęsimo iki 2025 m. birželio 30 d., kuris buvo patenkintas, tačiau duomenis antstoliui nebuvo pateikti. Tai leidžia daryti išvadą, jog uždarosios akcinės bendrovės „Eurovile“ valdymo organams antstolio reikalavimai yra žinomi ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurovile“ vadovas turėjo pareigą vykdyti antstolio nustatytus įpareigojimus, o negalėdamas šių įpareigojimų įvykdyti privalėjo laiku apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis, be kita ko pažymint, jog antstolio reikalavimas yra nevykdomas ilgą laiko tarpą, tai yra beveik pusę metų, o šiuo atveju atskirojo skundo argumentai nėra grindžiami jokiomis priežastimis, dėl ko bendrovės vadovas negali pateikti antstoliui informacijos apie bendrovės turtinę padėtį. Nors apeliantas akcentuoja prastą bendrovės padėtį, tai yra, kad bendrovė po COVID-19 pandemijos negalėjo tinkamai vykdyti veiklos, pardavė turimas transporto priemones, informavo kreditorius dėl nemokumo proceso inicijavimo, tačiau šios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo antstolio nustatytų įpareigojimų įvykdymo, pažymint, jog Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nemokumo byla uždarajai akcinei bendrovei „Eurovile“ nėra iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Kaip minėta, civilinio proceso įstatymas numato, kad antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog antstoliui nustačius tam tikrus įpareigojimus, jie privalo būti vykdomi tol, kol bus įvykdyti. Jokių kitų įpareigojimų (atlikti papildomus veiksmus, aiškintis reikalavimų nevykdymo priežastis), nei civilinio proceso įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju uždarosios akcinės bendrovės „Eurovile“ vadovas, būdamas tinkamai informuotu, nustatytų įpareigojimų nevykdė, dėl ko pagrįstai nutarė antstolio pareiškimą tenkinti ir paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Eurovile“ vadovui 250 Eur baudą. Pažymėtina, jog apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodo, jog paskirta bauda yra neproporcinga ir (ar) turėtų būti sumažinta, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad pagrindų pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, tai yra sumažinti teismo paskirtą baudą, nėra. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Uždarosios akcinės bendrovės „Eurovile“ vadovui, apeliantui J. Š. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

14. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.