- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-232-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67034-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. Ž.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-05-16 nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. (1 para), prilyginant jį vienai dienai laisvės atėmimo.
Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 68 straipsniu, paskirta E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones - dvejiems metams.
E. Ž. priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Telšių apskrities VPK, ir prie baudžiamosios bylos saugomus jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) po nuosprendžio paskelbimo nuspręsta grąžinti savininkui E. Ž..
Prie baudžiamosios bylos saugomą E. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) padaliniui.
V. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Telšių apskrities VPK, ir prie baudžiamosios bylos saugomus jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (viso 5 l.) ir privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (viso 3 l., kaip nurodoma saugomų dokumentų voke, nors faktiškai 2 l. yra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai) po nuosprendžio paskelbimo nuspręsta grąžinti savininkui V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. nuteistas už tai, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo žmogus, t. y. 2017-12-24, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 5,7-me kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimu, 1.1, 9 ir 136.3 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją „KET 1.1“, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. M., dėl ko eismo įvykio metu nukentėjo vairuotojas V. M., kuriam dėl dešinio blauzdikaulio tolimojo galo ir išorinės kulkšnies, atviras kulnakaulio, kairiojo blauzdikaulio vidinės kulkšnies, kairiojo šeivikaulio, dešiniųjų II-IX šonkaulių, juosmens I-III stuburo slankstelių skersinių ataugų abipusiai lūžių, kairiojo šokikaulio panirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir automobilio „Opel Astra“, keleivė A. M., kuri dėl aortos krūtininės dalies plyšimo ir kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ir pilvaplėvės ertmes, 2017-12-24 17.09 val. nuo patirtų sužalojimų mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-05-16 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiems susitaikius, BK 38 straipsnio pagrindu ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. nurodo, kad jis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai. Apelianto teigimu, jis byloje nagrinėjamo įvykio metu automobiliu „VolvoS60“ dviese su drauge E. važiavo iš (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) keliu link (duomenys neskelbtini) jie prisivijo ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį automobilį ir pradėjo jį lenkti. Tuo momentu matė, kad skiriamoji kelio juosta yra ne ištisinė, o brūkšninė, tik su ilgesniais brūkšniais. Susilyginus su lenkiamu automobiliu kelio ženklinimo juosta jau buvo ištisinė. Tuo metu staiga pamatė priešais iš įkalnės atvažiuojantį automobilį. Jis pasukti į dešinę negalėjo, nes būtų kliudęs lenkiamą automobilį, todėl instinktyviai pasuko į kairę, link kelkraščio. Tačiau priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas taip pat pasuko link to paties kelkraščio ir automobiliai susidūrė priekiais. Iš karto po avarijos apeliantas paskambino į policiją, priėjęs prie kito automobilio bandė padėti juo važiavusiems asmenims. Netrukus atvyko policija, greitoji pagalba.
Apelianto tvirtinimu, byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo prietema, vairavimo sąlygos geros, kelias sausas ir švarus (be sniego ar kt.). Kokiu greičiu važiuodamas lenkė kitą automobilį, jis tiksliai nežino, bet maždaug leistinu. Su drauge E. iki tol draugavo apie 1 metus laiko, pas jos tėvus yra buvęs du kartus, tuo keliu važinėja retai, todėl kelio ypatumų nežinojo. Kad atrodančiame kaip lygiame kelyje yra įdubų, kuriose nesimato priešais atvažiuojančių automobilių, jis nežinojo. Pradėdamas lenkti nei priešais atvažiuojančio automobilio, nei jo šviesų nematė. Avarijos metu jis ir draugė nesusižalojo. Jis turi 11 metų vairuotojo stažą. Per šį laiką anksčiau įvyko tik vienas nežymus eismo įvykis - žiedinėje sankryžoje jo vairuojamas automobilis susilietė su kitu automobiliu.
Nuteistasis E. Ž. pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė ir padarytą žalą pilnai atlygino. Nukentėję patvirtino, kad visa žala yra pilnai atlyginta. Jis dėl savo veiksmų labai gailisi ir prašė bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. M. parodė, kad dėl 2017-12-24 įvykusios avarijos, kurios metu žuvo mama A. M., yra nukentėjęs. Su juo ir tėvu susisiekė avarijos kaltininkas E. Ž., dėl įvykio nuoširdžiai atsiprašė, gailisi, todėl jo atsiprašymą priėmė, su juo susitaikė, jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės, dėl padarytos žalos kreipsis į draudimo bendrovę. (duomenys neskelbtini) filialo pranešimu buvo patvirtina, kad draudimo bendrovė atlygino 7118,05 Eur žalą, t.y. 390 Eur už transporto priemonę, V. M. gydymo išlaidas-149,47 Eur, neturtinę žalą dėl V. M. traumos - 1000 Eur, laidojimo išlaidas - 1578,58 Eur, neturtinę žalą dėl A. M. mirties - 4000 Eur. 2018-03-21 protokolu jis (apeliantas) ir nukentėję V. M. bei T. M. susitaikė ir pateikė prašymą bylą nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nesutiko taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiems susitaikius. Iš nuosprendyje dėstomų išvadų, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, matyti, kad pirmos instancijos teismas be išvardintų jo padarytų KET reikalavimų pažeidimų, nulėmusių eismo įvykį ir dėl kurių padarymo jis labai gailisi, pagrindiniu pažeidimu laiko nepamatymą atvažiuojančio automobilio ir šis nepamatymas buvo nulemtas jo itin didelio laipsnio neatidumo. Teismas taip pat atsižvelgė į jo veiksmus avarinėje situacijoje - esant 7 m kelio pločiui, t.y. minimaliai pakankamam prasilenkti net trims automobiliams, jis nesilaikė bendrojo reikalavimo kiek įmanoma (nekliudant lenkiamo automobilio) labiau laikytis dešinės pusės, o pasuko į kairę, taip V. M. vairuojamam automobiliui užkirsdamas galimybę išvengti susidūrimo. Dėl šių teismo išvadų apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) važiuojant tamsiu paros metu, tiesiogiai nematant priešais atvažiuojančio automobilio ir jo degančių žibintų, ne visada galima laiku pastabėti iš priešais atvažiuojančio automobilio sklindančią šviesą. Tai priklauso nuo daugelio (aplinkos, oro, automobilių išsidėstymo, įjungtų šviesų (artimos, tolimos)) faktorių, o ypatingai tada, kai važiuojama prieblandoje. Be to, didelės reikšmės turi ir priešais ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio žibintų šviesa, kuri gali tiesiog „permušti“ priešais atvažiuojančio (iš už posūkio, ar įkalnėje) automobilio šviesas. Nagrinėjamu atveju priešais jį važiavo automobilis, kurį jis pradėjo lenkti. Būtent dėl to jis galėjo nepastebėti nuo priešais atvažiuojančio, dar įkalnėje esančio, automobilio sklindančios šviesos, o ne dėl savo, kaip nuosprendyje teigiama, itin didelio neatidumo. Apelianto teigimu, būti neatidus jis negalėjo, kadangi buvo pradėjęs lenkimo manevrą, kuris visada reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo. Spręsti, ar buvo galima pamatyti atvažiuojančio automobilio šviesas, ar ne, būtų galima tik atlikus eksperimentą. Todėl teigti, kad jis jų nepamatė tik dėl savo neatidumo, nebuvo jokio pagrindo; 2) Vertinant jo veiksmus avarinėje situacijoje, tai, kad esant 7 m kelio pločiui, lenkdamas automobilį jis nesilaikė bendrojo reikalavimo kiek įmanoma (nekliudant lenkiamo automobilio) labiau laikytis dešinės pusės, apeliantas pažymi, jog Kelių eismo taisyklės nenumato, kad lenkiant automobilį reikia laikytis kaip galima dešiniau. Laikymasis kaip galima arčiau lenkiamo automobilio, apelianto manymu, keltų pavojų abiems automobiliams, tuo labiau važiuojant tamsiu paros metu, kai išlaikyti saugią distanciją tarp automobilių žymiai sunkiau. Todėl šios aplinkybės apskritai negalima laikyti pažeidimu. E. Ž. nuomone, jo manevras į kairę taip pat nelaikytinas grubiu KET reikalavimų pažeidimu. Iškilus avarinei situacijai, vairuotojui akimirksniu reikia priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo. Sprendimo priėmimo laikas priklauso nuo individualių asmens savybių, jo reakcijos ir gebėjimo greitai orientuotis situacijoje. Dešinėje jam buvo lenkiamas automobilis, todėl, tikėdamasis, kad priešais atvažiuojantis automobilis važiuos tiesiai, jis priėmė sprendimą sukti kairėn ir išvažiuoti į kelkraštį, tačiau priešais važiavęs automobilis taip pat pasuko į kelkraštį, kuriame jų automobiliai ir susidūrė.
Apeliantas E. Ž. nurodo, kad jis jokiais būdais nenori savęs pateisinti, jo padaryti pažeidimai bei avarinėje situacijoje priimti klaidingi sprendimai sukėlė sunkias pasekmes, jis dėl to labai gailisi. Su nukentėjusiais jis susitaikė, jie jam atleido ir prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Nors nuosprendyje teigiama, kad jis nesusitaikė su labiausiai nukentėjusiu asmeniu, nes to negalima padaryti dėl jo mirties, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ši aplinkybė neakcentuojama. Taikyti BK 38 straipsnį yra teismo teisė, o ne pareiga, tačiau esant BK 38 straipsnyje išvardintoms sąlygoms (o šiuo atveju visos sąlygos yra nustatytos), teismų praktikoje asmenys, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami jiems susitaikius su nukentėjusiais.
Apeliantas tvirtina, kad dėl anksčiau aptartų nusikalstamos veikos aplinkybių ir charakterizuojančios medžiagos, vadovaujantis Lietuvos BPK 67 straipsniu ir 68 straipsniu, teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Tačiau uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal susiformavusią teismų praktiką paprastai skiriamas sistemingai, šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidinėjantiems asmenims, kai BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šioje byloje dėl jo blaivumo pažeidimo padarymo metu jokių abejonių nebuvo. Taip pat, apelianto nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau jis yra padaręs kelis visiškai nežymius pažeidimus, už juos buvo nubaustas. Šie pažeidimai buvo padaryti atsitiktinai, be jokio įžūlumo ar nepagarbos aplinkiniams ir įstatymams. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad automobilis jam reikalingas ne tik jo darbinėje veikloje (dirba didelėje kelių transporto kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“), bet ir jo šeimos narių gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui. Jo mama, V. Ž., gyvena viena, jo tėvas yra miręs, mama turi neįgalumą (duomenys pridedami), ji pati automobilio nevairuoja ir jis nuolatos rūpinasi ja, o tam labai dažnai reikalingas automobilis. Todėl apeliantas prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir panaikinti jam paskirtą poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą arba sutrumpinti jos taikymo laiką.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis E. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-05-16 nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla E. Ž. atžvilgiu nutrauktina BK 38 straipsnio pagrindu, jam ir nukentėjusiesiems V. M. ir T. M. susitaikius (BPK 327 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių, savo kaltės įrodytumo bei veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 5 dalį neginčija, tačiau nesutinka, jog nebuvo pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, E. Ž. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). E. Ž. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad jis su nukentėjusiaisiais V. M. ir T. M. bendravo, jų atsiprašė, su jais susitaikė ir savanoriškai atlygino jiems kilusią turtinę ir neturtinę žalą, ši aplinkybė taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tai patvirtina nukentėjusiųjų V. M. ir T. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, byloje esantys nuteistojo E. Ž. ir nukentėjusiųjų V. M. bei T. M. prašymai ikiteisminį tyrimą nutraukti ir atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (133, 134 b. l.) bei 2018-03-21 susitaikymo protokolai (175-178 b. l.), kuriuose E. Ž. dar kartą pripažįsta savo kaltę, patvirtina atlyginęs nukentėjusiesiems kilusią turtinę ir neturtinę žalą, o nukentėjusieji patvirtina susitaikę su E. Ž., susitarę dėl žalos atlyginimo ir kad pretenzijų neturi. Kaip matyti iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) filialo pranešimo, ši draudimo bendrovė dėl 2017-12-24 kilusio eismo įvykio atlygino 7118,05 Eur žalą, t. y. 390 Eur už transporto priemonę, V. M. gydymo išlaidas - 149,47 Eur, neturtinę žalą dėl V. M. traumos - 1000 Eur, laidojimo išlaidas - 1578,58 Eur, neturtinę žalą dėl A. M. mirties - 4000 Eur ( 120 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiesiems V. M. ir T. M. padaryta turtinė ir neturtinė žala laikytina atlyginta tinkamai ir pilnai.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. E. Ž. yra teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą (144 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (145 b. l.), eismo įvykio metu E. Ž. buvo blaivus, po šio nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Kaip jau minėta, jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė, žala atlyginta. E. Ž. yra jauno amžiaus, dirba (147 b. l.). Baudžiamojoje byloje nustatytos dvi E. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog E. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta.
Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir jos gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 1, 2 d.). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2017-12-25 nuteistasis E. Ž. nesinaudojo teise vairuoti kelių transporto priemones, nes Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-12-25 nutarimu E. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir iš E. Ž. buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones E. Ž. išduotas nebuvo. Akivaizdu, jog nuo 2017-12-25 E. Ž. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Taigi šioje byloje E. Ž. taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ši kardomoji priemonė buvo skirta apriboti E. Ž. teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, praėjus beveik metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, kai apeliantas nėra padaręs naujų įstatymo pažeidimų, nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam netaikytina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-05-16 nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla E. Ž. atžvilgiu nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-05-16 nuosprendį panaikinti:
E. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, nukentėjusiesiems ir kaltininkui susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti E. Ž., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
E. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti.
Prie baudžiamosios bylos saugomą E. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. Ž..