- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-163-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59109-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- I. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (toliau – I. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, I. K. paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažinus vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu, I. K. paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo I. K. sulaikymo dienos.
I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
I. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į svečius pas L. Z., su kuria jį siejo artimi santykiai, pasinaudojo L. Z. patiklumu, gavo iš jos elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti, ir mokėjimo instrumentą – banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, kuriais laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. disponavo L. Z. leidimu ir juos panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, tačiau viršijo L. Z. leidimo ribas ir atliko neteisėtas L. Z. vardu finansines operacijas, dėl jų nebuvo gavęs L. Z. leidimo, nes savavališkai, valdydamas L. Z. AB banko „DNB“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) gautais elektroninės bankininkystės duomenimis veikė L. Z. vardu:
2016 m. rugsėjo 18 d. internetu prisijungė iš IP adreso: (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai (duomenys neskelbtini), pas močiutę R. P. ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir jos vardu neteisėtai paėmė 100 eurų paskolą iš UAB „I. D. L.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 100 eurų turtinę prievolę UAB „I. D. L.“ naudai;2016 m. rugsėjo 21 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai (duomenys neskelbtini), pas močiutę R. P. ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 500 eurų paskolą iš UAB „M.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 500 eurų turtinę prievolę UAB „M.“ naudai;2016 m. rugsėjo 21 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 1000 eurų paskolą iš UAB „B.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 1000 eurų turtinę prievolę UAB „B.“ naudai;2016 m. rugsėjo 22 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas (duomenys neskelbtini), kur UAB „I.“ teikia interneto naudojimosi paslaugas, ir (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 500 eurų paskolą iš UAB „N.“, kurie buvo išmokėti į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 500 eurų turtinę prievolę UAB „N.“ naudai;2016 m. rugsėjo 24 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 100 eurų paskolą iš UAB „Mo.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 100 eurų turtinę prievolę UAB „Mo.“ naudai;2016 m. rugsėjo 24 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 100 eurų paskolą iš UAB „Mo.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 100 eurų turtinę prievolę UAB „Mo.“ naudai;2016 m. rugsėjo 24 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 150 eurų paskolą iš UAB „Mo.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 150 eurų turtinę prievolę UAB „M.“ naudai;2016 m. rugsėjo 26 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas (duomenys neskelbtini), kur UAB „I.“ teikia interneto naudojimosi paslaugas, ir (duomenys neskelbtini), veikdamas ir būdamas fiziškai (duomenys neskelbtini), pas močiutę R. P., ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 300 eurų paskolą iš UAB „A. G.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 300 eurų turtinę prievolę UAB „A. G.“ naudai;2016 m. rugsėjo 26 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 200 eurų paskolą iš UAB „C. L.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 200 eurų turtinę prievolę UAB „C. L.“ naudai;2016 m. rugsėjo 27 d. internetu prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), veikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir panaudojo L. Z. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, ir jos vardu neteisėtai paėmė dar 200 eurų paskolą iš UAB „B.“, kuri buvo išmokėta į L. Z. banko sąskaitą, tuo sukūrė L. Z. 200 eurų turtinę prievolę UAB „B.“ naudai;
Šiais savo veiksmais I. K. L. Z. vardu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. neteisėtai sukūrė 10 turtinių prievolių, dėl ko, iš viso į L. Z. banko sąskaitą buvo gautos 3150 (100+500+1000+500+100+100+150+300+200+200) eurų paskolų lėšos. Gautąsias paskolų lėšas į L. Z. banko sąskaitą ir sąskaitoje buvusias L. Z. lėšas, naudodamas L. Z. patikėtą mokėjimo instrumentą (banko mokėjimo kortelę su PIN kodu), kuriuos L. Z. buvo davusi naudotis atliekant asmenines finansines operacijas, bet ne imti paskolas jos vardu: 1) 2016 m. rugsėjo 20 d. išėmė grynaisiais 300 eurų bankomate (duomenys neskelbtini); 2) 2016 m. rugsėjo 21 d. išėmė grynaisiais 1000 eurų bankomate (duomenys neskelbtini); 3) 2016 m. rugsėjo 22 d. išėmė grynaisiais 550 eurų bankomate (duomenys neskelbtini); 4) 2016 m. rugsėjo 22 d. išėmė grynaisiais 450 eurų bankomate (duomenys neskelbtini); 5) 2016 m. rugsėjo 24 d. išėmė grynaisiais 350 eurų bankomate (duomenys neskelbtini); 6) 2016 m. rugsėjo 25 d. atsiskaitė už prekes 90 eurų prekybos centre UAB „Maxima LT“ (duomenys neskelbtini); 7) 2016 m. rugsėjo 26 d. išėmė grynaisiais 200 eurų bankomate (duomenys neskelbtini); 8) 2016 m. rugsėjo 26 d. išėmė grynaisiais 300 eurų bankomate (duomenys neskelbtini).
Be to, jis 2016 m. rugsėjo 27 d., kai L. Z. banke blokavo banko sąskaitos valdymą elektroninių duomenų ir mokėjimo instrumento pagalba, pasinaudojęs L. Z. patiklumu, įtikino ją, jog banko sąskaitoje esantys 200 eurų, tą pačią dieną gauti iš UAB „B.“ kaip paskolos lėšos, neatskleidžiant šių pinigų kilmės, jog pinigai yra jo asmeninės lėšos išimti 200 eurų banko skyriuje ir L. Z., suklaidinta I. K., banko skyriuje (duomenys neskelbtini), paėmė 196 eurus ir juos perdavė šalia banko skyriaus buvusiajam I. K..
Nurodytais I. K. veiksmais, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., buvo užvaldytos iš viso 3436 (300+1000+550+450+350+90+200+300+196) eurų lėšos, iš kurių 850 eurų priklauso UAB „Mo.“, 1200 eurų priklauso UAB „B.“, 500 eurų priklauso UAB „N.“, 100 eurų priklauso UAB „I.“, 300 eurų priklauso UAB “A. G.”, 200 eurų priklauso UAB “C. L.”, o 286 eurų pačiai nukentėjusiajai L. Z., kaip sąskaitoje buvusios lėšos.
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį – vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu jam skyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Motyvuodamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, ketina juos atlyginti. Skundu pažymima, kad šiuo metu nuteistasis privačiai dirba statybose, tačiau aktyviai ieško ir nuolatinio darbo, gyvena su sugyventine, kartu augina mažametę dukrą, pasižada ateityje nusikalstamų veikų nebedaryti. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad už šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvios, švelnesnės bausmės, kurių skyrimo klausimo skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nesprendė. Pasak nuteistojo, yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jam galėtų būti taikomos ir BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo I. K. gynėja advokatė R. B. pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams bei juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmetamas. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo nesutinkama tik su nuteistajam I. K. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. K. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę I. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, įvertino I. K. padarytų nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), ankstesnius jo teistumus už analogiškų nusikalstamų veikų, nukreiptų į svetimą turtą, padarymą, pažymint, kad kai kurios praeityje I. K. įvykdytos nusikalstamos veikos savo padarymo mechanizmu iš esmės nesiskyrė nuo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų (b. t. 2, b. l. 84-93), atsižvelgė į tai, kad I. K. nusikalto neišnykus teistumui, praeityje buvo baustas ir administracine tvarka, jam paskirtos piniginės baudos nesumokėtos (b. t. 2, b. l. 123-129), įvertino I. K. darbinės veiklos nebuvimą – SODRA duomenų bazėje informacijos apie jo įdarbinimą nėra (b. t. 2, b. l. 130), Darbo biržoje jis taip pat neregistruotas (b. t. 2, b. l. 131), bei jo šeiminę padėtį – nevedęs. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir dvi I. K. atsakomybę švelninančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo bei savo noru atlygino nukentėjusiajai L. Z. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinius analogiškus nusikaltimus, teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, BK 27 straipsnio 1 dalis). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas I. K. skyrė griežčiausias šių straipsnių sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą, jų dydį nustatydamas artimesnį sankcijose numatytų bausmių minimumui. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti I. K. paskirtą bausmę, parenkant švelnesnes BK 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis, ar nuteistojo atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas I. K. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo ne kartą teistas, jam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, bauda), tiek ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, turėdamas neišnykusį teistumą, jis ir vėl padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje I. K. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir panašaus pobūdžio – apgaulės būdu iš asmens išviliojo avanso mokestį už tariamą buto nuomą (b. t. 2, b. l. 123-129), padarymą, tačiau informacijos apie piniginių baudų, I. K. skirtų už administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kas visumoje neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio I. K. nedaro, pažeidinėja tiek visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas, tiek ir įstatymus. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis jokio darbo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo, Darbo biržoje registruotas taip pat nebuvo (registracijos Darbo biržoje pradžia – 2016 m. lapkričio 10 d., pabaiga – 2016 m . gruodžio 9 d. (b. t. 2, b. l. 131)), kas įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą bei jo buvusius teistumus (dauguma jų nusikaltimai nuosavybei), teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos pajamos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu I. K. oficialaus darbo bei pastovių pajamų taip pat neturi (apeliaciniame skunde nurodoma, kad dirba privačiai statybose), kas įvertinus skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistų civilinių ieškinių dydžius bei jo menkas pastangas įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šiuo metu I. K. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti, deklaratyviai teigdamas priešingai, kas vėlgi nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog šiuo metu jis dirba privačiai statybose, kadangi jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų aukštesniajam teismui jis nepateikė. Be to, vien ši aplinkybė niekaip nesuponuoja išvados, kad kaltinamajam paskirta bausmė yra neteisinga ar neproporcinga.Pagrindo švelninti nuteistajam tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę nesudaro ir nuteistojo šeiminė padėtis – gyvena su sugyventine ir kartu augina mažametę dukrą. Sprendžiant iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo užfiksuotų duomenų, B. B. su I. K. susipažino 2016 m. sausio 26 d. ir nuo tos dienos su nuteistuoju palaikė artimus santykius, kartu gyventi pradėjo po mėnesio. Šių duomenų visumoje įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiką – nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., akivaizdu, kad gyvenimas su sugyventine ir bendro ūkio kūrimas nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo (buvo ne kartą teistas ir ankščiau) jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo šeiminė padėtis gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo, sudarantis pagrindą manyti, jog bausmės tikslai analizuojamu atveju dar gali būti pasiekti taikant nuteistajam švelnesnes bausmes ar bausmės vykdymo atidėjimą. Juo labiau, jog praeityje I. K. jau buvo skirtas tiek laisvės apribojimas, tiek piniginė bauda, taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos jo elgesiui tai neturėjo. Nors prašydamas sušvelninti jam paskirtas bausmes (bausmę), I. K. apeliaciniu skundu ypatingą dėmesį skiria savo prisipažinimui dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nuoširdžiam savo gailesčiui dėl jų įvykdymo, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Motyvuojant šią išvadą atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jo prisipažinimas dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdus gailestis dėl jų įvykdymo skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertinta nuteistojo atžvilgiu taikant ir BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Be to ir bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą I. K. paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį, bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino taikant bausmių apėmimą.Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo I. K. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas ar jam paskirtą subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant I. K. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti I. K. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek I. K. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas žalai atlyginti (nuosprendžio priėmimo metu žala buvo atlyginta tik nukentėjusiajai L. Z.), nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad aptariamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad praeityje I. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti I. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.