- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-359-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- S. M., G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. M. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas J. M. nuo 1934 metų lapkričio mėnesio iki savo mirties (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) mieste buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje nuosavybės teise valdė 3 127 kv. m dydžio žemės sklypą. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą priimtam sprendimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo ir nutarta jį grąžinti pareiškėjams.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad iš esmės analogiškas pareiškėjų pareiškimas jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimti teismų procesiniai sprendimai. Pareiškėjų pakartotinai pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindžiamas iš esmės analogiškais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios jau analizuotos ir vertintos anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, išskyrus tai, kad prašomą nustatyti juridinį faktą pareiškėjai sieks įrodyti kitų liudytojų parodymais. Pažymėta, kad vien liudytojų parodymų nuosavybės teisės faktui įrodyti nepakanka, o jokių papildomų rašytinių duomenų, kurie akivaizdžiai pagrįstų, jog būtent J. M. ir būtent nuosavybės teise buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje valdė 3127 kv. m dydžio žemės sklypą pareiškėjai nepateikė. Teismas konstatato, kad pareikštas tapatus ieškinys.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai S. M. ir G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėjai pateikė išlikusius archyvinius duomenis bei, atsižvelgdami į tai, ką konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog tuo metu apklaustų dviejų liudytojų patvirtinimai nepakankami, nurodė, jog sieks įrodinėti faktą buvus būtent dar ir kitų liudytojų parodymais. Pareiškėjai siekia įrodyti faktą buvus visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų – ir liudytojų parodymais. Tokio pobūdžio byloje teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės.
4.2. Kartu su pareiškimu pateikti ir kiti rašytiniai oficialūs dokumentai, gauti iš Palangos žemėtvarkos skyriaus, kurie nebuvo nagrinėti teisme, tačiau jie liko neįvertinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
6. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
7. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi klausimas dėl bylą inicijuojančių procesinių dokumentų tapatumo turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto procesinio dokumento esmę, turinį bei tikslus.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad analogiškas pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje ir akcentavo, kad pakartotinai pateiktas pareiškimas dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo grindžiamas iš esmės analogiškais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie teismų jau buvo įvertinti, išskyrus tai, kad prašomą nustatyti juridinį faktą pareiškėjai sieks įrodyti kitų dviejų liudytojų parodymais. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pateiktą pareiškimą grindžia ne tik dar dviejų naujų liudytojų parodymais, bet ir kitais rašytiniais dokumentais, kurie gauti iš Palangos žemėtvarkos skyriaus, ir kurie, apeliantų teigimu, nebuvo nagrinėti teisme.
9. Nustatyta, kad pareiškėjai šioje byloje pateiktame pareikšime nurodė, jog surinko rašytinių įrodymų ir dar rado asmenų, galinčių patvirtinti įrodinėjamas aplinkybes. Apeliantai akcentuoja pareikšime nurodytą aplinkybę, kad dalį duomenų rado kitų savininkų bylose, o būtent – Palangos žemėtvarkos skyriaus specialisto R. S. sudarytą kartografinę medžiagą prie sklypų atseinojimo plano, patvirtinto 1937 m. kovo 19 d.
10. Lietuvos tesimų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2008 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-276-47/2008 pagal pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimą dėl analogiško juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto savivaldybės administracija, pareiškėjų pareiškimas buvo patenkintas visiškai. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-120-622/2009 priimtu 2009 m. kovo 12 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjų pareiškimą atmesti, o bylos dalį dėl termino atnaujinimo nutraukti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
11. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties turinio matyti, kad pareiškėjai rėmėsi Lietuvos centrinio archyvo 1995 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. lapkričio 21 d. pažymėjimų duomenimis, taip pat liudytojų parodymais. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendime atsižvelgta į tai, jog archyviniai duomenys iš atitinkamų institucijų buvo gauti tik 1995–1996, 2005–2006 bei 2008 metais. Iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimo turinio matyti, kad įvertinti Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys, taip pat liudytojų A. V. ir A. G. parodymai. Nurodyti duomenys nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo įvertinti apeliantų kaip naujai gauti akcentuojami rašytiniai įrodymai – Palangos žemėtvarkos skyriaus specialisto R. S. sudaryta kartografinė medžiaga prie sklypų atseinojimo plano, patvirtinto 1937 m. kovo 19 d.
12. Pareiškėjai nurodo, kad teikia naujus rašytinius įrodymus prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui patvirtinti, taip pat pareiškėjai remiais kitų liudytojų parodymais. Įvertinus anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, yra pagrindas pripažinti, kad apeliantų nurodomų papildomų faktinių duomenų visuma nebuvo tirta ir vertinta ankstesnėje civilinėje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai remiasi keliomis įrodinėjimo priemonėmis ir nurodo naujus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo priėmimo stadijoje nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškimų tapatumą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1–2 dalys, 443 straipsnio 8 dalis, 447 straipsnio 3 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kadangi dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir šis klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.