- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-120-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė
- Pareiškėjas
- S. M., G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant pareiškėjams S. M., G. M., pareiškėjų atstovui advokatui Valdui Falkauskui, suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Vaitilavičiūtei, suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. sutuoktinio R. M., mirusio „(duomenys neskelbtini)“, tėvas J. M. nuo 1934 metų lapkričio mėnesio iki savo mirties 1942 metais Palangos mieste buvusioje V. gatvėje nuosavybės teise valdė 3127 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypą, kurį 1934 metų lapkričio mėnesį įgijo neatlygintinai iš valstybės remiantis 1926 metų žemės reformos įstatymu. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus institucijoms, sprendžiančioms nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog nori atkurti nuosavybės teises į J. M. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Lietuvos centrinio archyvo 1995-12-13 pažymėjime nurodyta, kad 1935-1937 metais M. nuomos bei činčo teisėmis valdė sklypą Nr. 406 prie V. gatvės; Palangos miesto su Palangos dvaru bendrų ganyklų likvidavimo byloje 1934-11-20 sąraše įrašytas V. g. Nr. 3 gyventojas – M. Pareiškėjai teigia, kad M. su Palangos dvaru činčo ar neterminuotos nuomos santykiais galėjo būti siejamas tik iki 1934 m., o1934 metais likvidavus ganyklas mieste činčo ar nuomos teisiniai santykiai nebesitęsė. Nustatant juridinį faktą būtina remtis netiesioginiais įrodymais: liudytojų parodymais bei tuo faktu, kad niekas, išskyrus J. M. turto paveldėtojus, nesikreipė dėl nuosavybės teisių į nurodytą sklypą atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., mirusio „(duomenys neskelbtini)“, tėvas J. M., M. sūnus, nuo 1934 metų lapkričio mėnesio iki savo mirties 1942 metais Palangos mieste, buvusioje V. gatvėje nuosavybės teise valdė 3127 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypą. Atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę. Teismas nustatė, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos, Žemės tvarkymo departamento, Žemės reformos departamento, Kretingos apskrities žemės tvarkytojo archyvai išlikę nepilnai ir juose bei kituose archyvinių fondų dokumentuose nerasta žinių apie J. M. Palangos mieste turėtą žemę. Todėl teismas, remdamasis liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad J.M. 1929-05-22 Įstatymo dėl miesto ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti bei 1929-06-25 Įstatymo dėl miesto ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti vykdymo taisyklių pagrindu įgijo nuosavybėn valdytą žemės sklypą. Tai, teismo nuomone, įrodo ir žemės reformos valdybos 1936-02-15 nutarimas Nr. 236 dėl žemės, valdomos činčo bei nuomos teisėmis, perėjimo valstybės nuosavybėn nuo 1922-04-03. Teismas taip pat nustatė, jog R. M. prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo padavė laiku. Duomenų apie nuosavybės teises pareiškėjai nepateikė dėl svarbių priežasčių, nes archyviniai duomenys iš atitinkamų institucijų buvo gauti tik 1995-1996, 2005-2006 bei 2008 metais. Šias aplinkybes teismas laikė svarbiomis ir atnaujino praleistą terminą dokumentų pateikimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 37-39).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-07-15 sprendimo dalį, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., mirusio „(duomenys neskelbtini)“, tėvas J. M., M. sūnus, nuo 1934 metų lapkričio mėnesio iki savo mirties 1942 metais Palangos mieste, buvusioje V. gatvėje nuosavybės teise valdė 3127 kvadratinių metrų žemės sklypą. Apelianto nuomone teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (t. 2, b. l. 45, 46).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą ir jame nurodytus motyvus (t. 2, b. l. 50, 51).
Pareiškėjai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad remdamasi LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis galėtų pretenduoti į pareiškėjų teigimu J. M. Palangos mieste nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3127 kvadratinių metrų ploto žemės sklypą.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Žemės valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tik teismui padarius išvadą, kad šis turtas buvo įgytas teisėtai ir nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teismas negali įteisinti neteisėtų turto įgijimo faktų. Pareiškime dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu yra nurodomas sandoris, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismo sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nesant šių dokumentų piliečiai turi teisę kreiptis į teismą (minėto straipsnio 2 dalis), tačiau ir šiuo atveju būtina įrodyti teismui visas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog bylos rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Tačiau byloje esantys duomenys iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo patvirtina, kad M. pavardė yra minima tarp gyventojų, nuomos bei činčo teisėmis valdančių žemės sklypus. Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose nenurodyti jokie kiti M. anketiniai duomenys, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiuose dokumentuose yra minimas būtent J. M. 2007-03-13 vykusiame teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. V. ir A. G. nepatvirtino, kad J. M. sklypą valdė būtent nuosavybės teisės pagrindu (t. 1, b. l. 105-107).
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nesant byloje patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. M. nuo 1934 metų iki savo mirties nuosavybės teise valdė 3127 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypą Palangos mieste, buvusioje V. gatvėje, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju, nesant pagrindo nuosavybės teisių atkūrimui, bylos dalis dėl termino atnaujinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti, bylos dalį dėl termino atnaujinimo nutraukti.