Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Tažūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei K. M. Š., atsakovės atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-267-544/2019 pagal ieškovės R. A. individualios įmonės „Vailendas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Šilo gojus“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. A. individuali įmonė „Vailendas“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95 - 4.97 straipsnių pagrindais pareiškė ieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Šilo gojus“ neteisėtai valdomus kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 105378,59 Eur ir įpareigoti atsakovę ne trumpiau negu iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaryti sąlygas ieškovės darbuotojams darbo dienomis darbo metu nuo 8.00 iki 18.00 val. patekti į atsakovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose yra prašomas išreikalauti turtas, ir jokiomis priemonėmis netrukdyti išsigabenti ieškovei nuosavybės teise priklausantį ieškinyje nurodytą turtą.

Ginčo turtas yra gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) kurios priklausė BUAB „Veeko“ ir kurias iš BUAB „Veeko“ bankroto administratoriaus 2018 m. balandžio 18 d. įsigijo atsakovė. Antstolio A. B. sudaryto Turto apyrašo duomenys patvirtina, kad Ginčo turtas yra atsakovei priklausančiose patalpose. Atsakovė, iš pradžių ieškovei leidusi įgyvendinti nuosavybės teises, vėliau patalpas užrakino, nesudaro galimybės turtą išmontuoti ir išsivežti, nuo 2018 m. balandžio mėnesio ėmė reikalauti už kiekvieną mėnesį jai sumokėti po 6359,96 Eur nuomos mokesčio, nors jokia sutartis su atsakove nesudaryta.

Nors šalys buvo pradėję bendradarbiauti ir rengėsi bylą baigti taikos sutartimi, tačiau atsakovės nuomonė nuolat keitėsi, ji nepasirašė taikos sutarties, nustatė nerealius terminus Ginčo turtui išsivežti, pati ketino dalį turto įsigyti, ėmė trukdyti ieškovės atstovams patekti į patalpas ir išsimontuoti įrenginius. Todėl patikslino ieškinį ir prašo nustatyti terminą bei tvarką ieškovės atstovams patekti į patalpas ir išsigabenti ieškovei priklausantį Ginčo turtą.

Paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog ji įsigijo nekilnojamąjį turtą kartu su visais ten buvusiais įrenginiais ir įrengimais. Bankroto administratoriaus atstovaujama BUAB „Veeko“ atsakovei pardavė tik konkretų turtą, nurodytą prieduose prie sutarties, o to turto pagaminimo metai, talpų dydžiai ir kiti požymiai skiriasi nuo to turto požymių, kuriuos yra įgijusi ieškovė. Todėl ieškovė tvirtina, kad yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

Ieškovas, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti ir, teismo nuomone, įrodė jos teisę sukuriančius faktus, kad Ginčo turto ji nevaldo ne savo valia, jį be jokio teisinio pagrindo valdo atsakovė, su kuria jos nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. liepos 23 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1823 ieškovė R. A. individuali įmonė „Vailendas“ iš UAB „Rivilta“ už 73810 Eur įsigijo pūtimo liniją Bekum BM-506/D, kuri tuo metu pagal sutartinį įkeitimą buvo įkeista Panevėžio kredito unijai. Šalių susitarimu ieškovė už įsigytą įrenginį su UAB „Rivilta“ atsiskaitė sutartą pinigų sumą pervesdama į Panevėžio kredito unijos sąskaitą. Pagal sutarties 6.2 punktą nuosavybės teisė į turtą ieškovei perėjo nuo apmokėjimo už perkamą turtą momento. 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 372 Panevėžio kredito unija patvirtino, kad ieškovė pilnai atsiskaitė už įkeistą pūtimo liniją Bekum BM-506/D ir neprieštaravo, kad iš hipotekos registro būtų išregistruotas sutartinis įkeitimas. UAB „Rivilta“ minėtą turtą buvo įsigijusi iš BUAB „Veeko“ pagal 2016 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-23-280/2019 dėl „Veeko“ bankroto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė R. A. individuali įmonė „Vailendas“ iš UAB „Plastpakas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PLA Nr. 0533 už 31568,59 Eur įsigijo kilnojamąjį turtą: penkiasluoksnių talpų pūtimo automatą BEKUM BM 201D COEX (pagaminimo metai 1990); plastiko gaminių pūtimo mašiną ROTHOWI 6000 S.C.S. (pagaminimo metai 2002); sraigtinį kompresorių GA30+P-8 (pagaminimo metai 2006); šaldymo įrangą (pagaminimo metai 2007); oro džiovintuvą FX13 (pagaminimo metai 2006); vieną presformą 1,5 litro bakeliui gaminti (pagaminimo metai 2009); dvi presformas 4 litrų bakeliui gaminti (pagaminimo metai 2009). Šalys tarpusavyje atsiskaitė 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarydamos tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartį Nr. TU2018/08/31. Šiuos įrengimus ir įrenginius UAB „Plastpakas“ buvo įsigijusi iš UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2015 m. vasario 25 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. LT084690/PPS-7. Pagal šios sutarties 3.1 punktą turto nuosavybės teisė UAB „Plastpakas“ perėjo sutarties pasirašymo momentu. Nors pagal PVM sąskaitos faktūros duomenis negalima nustatyti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, ar šalis siejo pirkimo pardavimo ar kitokie sutartiniai santykiai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita faktūra galima remtis siekiant patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, vertinant ją kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Teismas vertina, kad aukščiau sprendime aptartais įrodymais apie nurodytų sandorių duomenimis ieškovė įrodė, kad Ginčo turtas jai priklauso nuosavybės teise (178 straipsnis).

Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų nustatyta, kad telefoninių pokalbių su ieškovės atstovais metu atsakovės UAB „Šilo gojus“ direktorius V. A. nesutiko ieškovės atstovų įleisti į administracines ir gamybines patalpas (duomenys neskelbtini) apžiūrėti ieškovei priklausančių įrenginių ir reikalavo nuomos mokesčio už turto saugojimą (laikymą), o iš 2018 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad policijos pareigūnų pagalba ieškovės atstovas buvo patekęs į gamybines patalpas, kur buvo ieškovei priklausantis turtas. Vykdant šioje byloje 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė Ginčo turto apyrašą, kuriuo aprašė Ginčo turtą atsakovei priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), o atsakovę UAB „Šilo gojus“ paskyrė turto saugotoja.

Todėl teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis Ginčo turtas be jokio pagrindo yra atsakovei UAB „Šilo gojus“ priklausančiose gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), kurios anksčiau priklausė BUAB „Veeko“ ir kurias iš bankroto administratoriaus atstovaujamos BUAB „Veeko“ 2018 m. balandžio 18 d. pagal parduodamo turto be varžytinių pirkimo pardavimo sutartį įsigijo atsakovė UAB „Šilo gojus“.

Iš 2018 m. balandžio 18 d. be varžytinių parduodamo turto pirkimo pardavimo sutarties, 2018 m. birželio 11 d. perdavimo priėmimo akto ir jo priedų Nr. 1-3 duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Šilo gojus“ pagal minėtą sutartį, kuriai pritarė 2018 m. vasario 27 d. BUAB „Veeko“ kreditorių susirinkimas, iš BUAB „Veeko“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, nusipirko gamybines patalpas (duomenys neskelbtini) bei kitą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą (įrenginius, įrengimus, atsargas), kurių didžioji dalis buvo įkeisti AB „Šiaulių bankui“. Palyginus sutarties Prieduose Nr. 1-3 nurodytą atsakovei parduotą turtą, kurio pavadinimai yra vienodi ar panašūs su ieškovės įgyto turto, nustatyta, kad įrenginiai ir įrengimai, kuriuos įsigijo šalys, yra atskiri nuosavybės teisės objektai, turintys skirtingus numerius, pagaminimo metus, talpą ar kitas individualias savybes, daugelis jų įkeista skirtingoms kredito įstaigoms. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas (atsakovė) patvirtino, jog turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą iki sutarties pasirašymo ir jokių pretenzijų pardavėjui dėl turto neturi. Be to, atsakovei turtas pagal 2018 m. balandžio 18 d. sutartį buvo parduotas remiantis 2018 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, iš kurio turinio seka, kad atsakovės atstovui tikrai detaliai buvo žinoma ketinamo pirkti turto sudėtis, kiekis, vertė ir kitos aplinkybės, nes jis prašė bankroto administratoriaus sutikimo tą turtą įkeisti bankui, kad gautų kreditavimą pirkimo pardavimo sutarčiai įvykdyti (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-23-280/2019 dėl „Veeko“ bankroto). Tuo metu, kai minėtą turtą įsigijo atsakovė UAB „Šilo gojus“, pūtimo linija Bekum BM-506/D priklausė UAB „Rivilta“ ir buvo įkeista Panevėžio kredito unijai, kuriai nebuvo grąžintos paskolos. Todėl ji negalėjo būti parduota atsakovei pagal 2018 m. balandžio 18 d. sutartį, joje apie šio turto pardavimą ir nepaminėta. Be to, atsakovė 2019 m. sausio 10 d. triplike, priešingai nei buvo nurodžiusi atsiliepime, nurodė, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo nesikreipė dėl atsakovės patalpose buvusio Ginčo turto grąžinimo, kad jeigu ieškovė būtų kreipusis, kliūčių pasiimti Ginčo turtą nebūtų buvę sudaryta, kad šiuo metu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir daiktus pasiėmė, jokių pretenzijų nereiškia. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. vasario 5 d. atsakovės UAB „Šilo gojus“ direktorius V. A., kaip fizinis asmuo, su ieškove buvo sudarę preliminarų susitarimą, kad jis iš ieškovės Ginčo turtą nupirks. 2019 m. vasario 7 d. atsakovė UAB „Šilo gojus“, atstovaujama direktoriaus V. A., ir ieškovė sudarė susitarimą, kad atsakovė leis ieškovei jai priklausančiose patalpose neatlygintinai sandėliuoti ieškovei priklausantį įrengimą BEKUM BM-506D. Tokie faktiniai duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė pripažino ieškovę teisėta atsakovės patalpose esančio Ginčo turto savininke, turinčia teisę turtą valdyti ir juo disponuoti.

Bylos šalys yra atsakingos už aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimą. Proceso dalyvio elgesys, kai dalyvis manipuliuoja versijomis dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių, susiedamas jų reikšmę su savo reikalavimo tenkinimu arba atmetimu, laikytinas netinkamu teisės teikti įrodymus, patvirtinančius savo reikalavimą, įgyvendinimu, dėl to tai negali būti tokio proceso dalyvio reikalavimų tenkinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė šioje byloje nepagrįstai tvirtina, jog bankroto administratorius nepranešė ir neinformavo, kad patalpose yra kito asmens turto ir kad atsakovė, o ne ieškovė, galimai yra įgijusi Ginčo turtą.

Iš atsakovės UAB „Šilo gijus“ procesinių dokumentų turinio ir paaiškinimų teismo posėdyje sektų, kad ji norėtų, jog ieškovė už Ginčo turto laikymą ir/ar saugojimą sumokėtų 63599,60 Eur (2019 m. vasario 26 d. pranešimas). Tačiau asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CPK 5, 13 straipsniai). Tai reiškia, kad asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, nes pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Atsakovė šioje byloje priešieškinio nepareiškė ir patikimų duomenų apie tai, kad ieškovė kokiu nors teisėtu teisiniu pagrindu turi mokėti atsakovei tam tikras pinigų sumas už Ginčo turto laikymą ir/ar saugojimą, teismui nepateikė. Todėl atsakovės argumentai šiuo aspektu taip pat nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio.

Šio ieškinio dalyką sudaro atsakovės įpareigojimas nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančio turto valdymą. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad Ginčo turtas jai priklauso nuosavybės teise ir kad jis laikomas atsakovei priklausančiose gamybinėse patalpose be jokio teisėto pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims nepavyksta kooperuotis ir dalykiškai bendradarbiauti. Atsakovės pozicija ir nuomonė dėl Ginčo turto grąžinimo ieškovei, jo priklausomybės, grąžinimo sąlygų yra nenuosekli, prieštaringa, tarp šalių dėl to kyla nesutrimai ir ginčai. Todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti terminą sprendimui vykdyti, įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ir netrukdyti ieškovei pasiimti jai priklausantį Ginčo turtą.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o byloje nustatyta, kad už turtinį ieškinio reikalavimą ieškovė sumokėjo 1756 Eur žyminio mokesčio, šis žyminis mokestis iš atsakovės priteisiamas ieškovei, kurios naudai priimamas sprendimas. Duomenų apie ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Išreikalauti iš atsakovės UAB „Šilo gojaus“ (juridinio asmens kodas 302316085, buveinės adresas: Dvariškių g vs. 2, Kupiškio r. sav.) neteisėto svetimo valdymo ieškovei R. A. individualiai įmonei „Vailendas“ (juridinio asmens kodas 133136165, buveinės adresas: S. Ž. g. 55, Ramučiai, Kauno r.) priklausantį 105378,59 Eur vertės kilnojamąjį turtą, esantį atsakovei UAB „Šilo gojus“ priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini):

1. pūtimo liniją Bekum BM-506/D;

2. penkiasluoksnių talpų pūtimo automatą BEKUM BM 201D COEX (pagaminimo metai 1990);

3. plastiko gaminių pūtimo mašiną ROTHOWI 6000 S.C.S. (pagaminimo metai 2002);

4. sraigtinį kompresorių GA30+P-8 (pagaminimo metai 2006);

5. šaldymo įrangą (pagaminimo metai 2007);

6. oro džiovintuvą FX13 (pagaminimo metai 2006);

7. vieną presformą 1,5 litro bakeliui gaminti (pagaminimo metai 2009);

8. dvi presformas 4 litrų bakeliui gaminti (pagaminimo metai 2009).

Įpareigoti atsakovę UAB „Šilo gojaus“ (juridinio asmens kodas 302316085) ne trumpiau negu iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaryti sąlygas ieškovės R. A. individualios įmonės „Vailendas“ darbuotojams darbo dienomis darbo metu nuo 8.00 iki 18.00 val. patekti į atsakovei UAB „Šilo gojus“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose yra iš atsakovės ieškovei išreikalaujamas Ginčo turtas, ir jokiomis priemonėmis netrukdyti išsigabenti ieškovės R. A. individualios įmonės „Vailendas“ įgaliotiems atstovams nuosavybės teise ieškovei priklausantį Ginčo turtą.

Priteisti ieškovei R. A. individualiai įmonei „Vailendas“ (juridinio asmens kodas 133136165) iš atsakovės UAB „Šilo gojaus“ (juridinio asmens kodas 302316085) 1756 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.