Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.3.4; 2.1.5.1.1; 2.1.5.3; 2.6.7; 3.2.6.5.

2023 m. rugpjūčio 28 d.

dalyvaujant ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Ritai Dabužinskienei,

nedalyvaujant atsakovių Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Valstybės įmonės Turto bankas, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Valstybės įmonei Turto bankas dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė, gindama viešąjį interesą, ieškiniu prašo: 1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ dalyje (Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1474-V priedas „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ V dalies „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ El. Nr. 1) dalį, kuria E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 1997 m. rugsėjo 11 d. sutarties, patvirtintos Šiaulių rajono 2-ojo biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 5278, dalį, kuria E. M. Z. perleido nuosavybės teises T. L. į 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią — rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini); 4) taikyti restituciją - grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0028 ha iš 0,3466 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribas; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovui J. L. 11,15 Eur; 6) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys grindžiamas, tuo, kad 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ leista E. M. Z. pirkti 3466 kv. m. (0,3466 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1474-V priedas „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ V dalies „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ Eil. Nr. 1). 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P91/97-0098 Šiaulių apskrities viršininko administracija pardavė E. M. Z. 3466 kv. m. (0,3466 ha) namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad E. M. Z. už žemės sklypą sumokėjo Valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 14,84 Lt (4,30 Eur). 1997 m. rugsėjo 11 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 5278, E. M. Z. nuosavybės teises į žemės sklypą perleido T. L.. Šios sutarties pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotos T. L. nuosavybės teisės į žemės sklypą. VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis E. M. Z., kuris jokių artimųjų neturėjo ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 2021 m. balandžio 18 d. mirė. VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis T. L. (duomenys neskelbtini) mirė, po jos mirties, priėmimo arba atsisakymo priimti palikėjos palikimą į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. T. L. 1969 m. liepos 14 d. sudarė santuoką su J. L., kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir dabartinė jo gyvenamoji vieta nežinoma. T. L. sūnus V. L. 2017 m. spalio 17 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), tiksli jo gyvenamoji vieta taip pat nežinoma.

3. Taip pat nurodyta, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, kuriame nurodytas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kelias Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 15,50 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, pagal kurį kelias Nr. (duomenys neskelbtini), 15,50 km ilgio (eilės Nr. 1093) įtrauktas į rajoninių kelių sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 597 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ir patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 1093 įrašytas rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ilgis 15,50 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ir patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 1103 įrašytas rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ilgis 16,33 km. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja kelių juostų plotį, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Šiuo atveju kelias Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V kategorijai, kelio juostos plotis turi būti 18 m, ir tai yra imperatyvus reikalavimas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje (1996 m. rugsėjo 24 d įstatymo Nr. 1-1540 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Draudimas privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkte (1996 m. lapkričio 5 d, įstatymo Nr. 1-1606 redakcija). AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai atliekant valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuotas, kadastrinius matavimus, nustatyta, kad į kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patenka privačiam asmeniui – T. L., nuosavybės teise priklausančio 0,3466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), dalis.

4. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, reiškia, kad valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais šie objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia. Nuostata, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1995 m. spalio 31 d. įstatymo Nr. I-1080 redakcija). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje ((1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I-891 redakcija) numatyta, kad kelias — inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės kelius ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnis). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja kelių juostų plotį, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Nagrinėjamu atveju kelias Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V kategorijai, kelio juostos plotis turi būti 18 m, ir tai yra imperatyvus reikalavimas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje (1996 m. rugsėjo 24 d įstatymo Nr. 1-1540 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Draudimas privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkte (1996 m. lapkričio 5 d, įstatymo Nr. 1-1606 redakcija).

5. Remdamasi aptartų teisės aktų nuostatomis, ieškovė nurodo, kad dalis 0,0028 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) užimtą žemės plotą, dėl ko kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpoje ties žemės sklypu susiaurėjo kelio juostos plotis. Tuometinė Šiaulių apskrities valdytojo administracija, priimdama administracinį aktą, netyrė, kam kelias Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės. Dėl šių priežasčių, formuojant 0,3466 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis - valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis - 0,0028 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ dalyje (Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1474-V priedas „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ V dalies „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ Eil. Nr. 1) priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. 1-1540 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą (1996 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. 1-1606 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veikios pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (1995 m. spalio SI d. įstatymo Nr. 1-1080 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnį (1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. 1-891 redakcija), 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą Nr. 550 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 597, todėl administracinis aktas yra negaliojantis nuo jo priėmimo momento (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip neteisėto administracinio akto pasekmė turi būti pripažintos negaliojančiomis ir: 1) 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis; 2) 1997 m. rugsėjo 11 d. sutarties, patvirtintos Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 5278, dalis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančiomis minėtų sandorių dalis, taikytina restitucija natūra, valstybinės reikšmės kelio dalis, grąžintina valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respublikos valstybė už 0,0028 ha iš 0,3466 ha žemės sklypo dalį įpareigotina J. L., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 11,15 Eur.

6. Papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2023 m. gegužės 24 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir duomenis apie tai, kad į valstybinės reikšmės kelio rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patenka privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, todėl ieškovė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, bei remiantis ieškinyje nurodytais kitais teisės aktais, nurodo, jog vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 24 d. ir jis yra nepraleistas (el. medž. l. 1-9).

7. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Papildomai nurodė, jog ieškinys teismui prokuroro, ginančio viešąjį interesą, buvo teikiamas gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 31SD-2823 „Dėl viešojo intereso gynimo“. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes dėl 0,3466 ha ploto žemės sklypo ir jį kertančio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės plote auga želdiniai – medžiai krūmai. Nustatyta, kad tikrinamas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, yra išlikę senos tvoros fragmentai. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies persidengiančios su valstybinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0028 ha, ir ši žemės sklypo dalis turi būti grąžinama valstybei (el. medž. l. 110-112).

8. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Papildomai nurodė, jog kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei kitais teisės aktais, atlikusi jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, priklausančio valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nustatė, kad į kelią patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0028 ha dalis. Ginčijamų aktų ir sandorių sudarymo metu teisinis reglamentavimas dėl valstybinės reikšmės kelių statuso draudė valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės kelius perleisti privačiai nuosavybei. V kategorija valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra pati žemiausia, todėl ir mažiausias įmanomas valstybinės reikšmės rajoninio kelio juostos plotis yra 18 metrų, t. y. mažesnio pločio valstybinės reikšmės rajoninio kelio juosta iš esmės negali būti. Todėl, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrai. Valstybinės reikšmės keliui priklausančios žemės sklypo dalies perleidimas privačiai nuosavybei reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui. Ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose užfiksuotos faktinės aplinkybės ir paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad formuojant ginčo žemės sklypą, priimant ginčijamus administracinius aktus, sudarant ginčijamus sandorius sklypo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 28 kv. m. dalis neteisėtai pateko į kelio Nr. (duomenys neskelbtini) užimtą žemės plotą, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatas, todėl turi būti panaikintos ir pripažintos negaliojančiomis atitinkamos minėtų aktų ir sandorių dalys, nes jos priimtos neįvertinus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo užimamo žemės ploto patekimo į ginčo sklypą ir prieštaravo imperatyvioms teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Kadangi perleidžiant žemės sklypą privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas - valstybinės reikšmės kelio dalis, restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš atsakovo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Taikius restituciją ir grąžinus šį turtą valstybės nuosavybėn, valstybė turėtų būti įpareigota atlyginti atsakovui Nekilnojamojo turto registre nustatytą vidutinę grąžinamo turto (žemės sklypo dalies) rinkos vertę (el. medž. l. 103-105).

9. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog VĮ Turto bankas nevaldė ieškovės ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto. VĮ Turto bankas pažymėjo, kad šiuo metu į šią bylą pateikti rašytiniai įrodymai visapusiškai patvirtina Šiaulių apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareikšto ieškinio reikalavimus. VĮ Turto bankas iš esmės pritaria ieškinio reikalavimams ir mano, kad jie turėtų būti nagrinėjami, papildomai atsižvelgus į AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos procesiniame dokumente nurodytus argumentus. Ieškovės ieškinio argumentai ir reikalavimai iš esmės yra pagrįsti bylos rašytiniais įrodymais, todėl jie turėtų būti patenkinti (el. medž. l. 115-117).

10. Teismo posėdžio metu ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Rita Dabužinskienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad trūkstama kelio dalis yra nuo 77 centimetrų iki 1,5 metro pločio. Dėl kompensacijos dydžio, nurodė, jog kompensacijos dydis paskaičiuotas tik už grąžintiną žemės sklypo dalį, tačiau nėra įvertinta ar ginčo sklypo dalyje esanti augmenija, tvoros fragmentai yra vertingi ir tokiu būdu nevertintas jų atlygintinumas. Pažymėjo, jog nagrinėtinu atveju, niekaip nepavyko susisiekti su galimais dabartiniais žemės sklypo (potencialiais) savininkais, todėl pilnai įvertinti ir susitarti dėl kompensacijos dydžio nebuvo galimybės. Taip pat atkreipė dėmesį, jog grąžinus valstybei dalį žemės sklypo ir savininkai patyrę papildomos žalos susijusios su grąžintinu žemės sklypu, bet kuriuo atveju, galėtų atitinkamai kreiptis į teismą dėl papildomai patirtos žalos atlyginimo.

11. Atsakovas J. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui J. L. nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

12. Teismo posėdyje atsakovių atstovas, bei trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Tretieji asmenys atsiliepimuose į ieškinį pažymėjo, jog prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovių bei trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

13. 1997 m. rugsėjo 11 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 5278, E. M. Z. nuosavybės teises į žemės sklypą perleido T. L. (el. medž. l. 66-67). Remiantis VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis, nustatyta, jog T. L. (duomenys neskelbtini) mirė, būdama santuokoje su J. L. (santuoka sudaryta 1969 m. liepos 14 d.), o remiantis VĮ Registrų centras Testamentų registro duomenimis nėra duomenų apie galimus paveldėtojus atsiradusius po T. L. mirties, apie priėmimo arba atsisakymo palikimą priimti į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (el. medž. l. 78, 79). Atlikus valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninio kelio Nr. 4008 kadastrinius matavimus, nustatyta, kad į kelio Nr. 4008 ribas patenka privačiam asmeniui – T. L., nuosavybės teise priklausančio 0,3466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (el. medž. l. 10-13, 18-22, 26-28). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 3 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, jog specialistai patikrinę žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis nustatė, jog neteisingai nustatyta žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei neteisingai sudarytas žemės sklypo planas (el. medž. l. 33-34). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, jog specialistai patikrinę žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis nustatė, jog neteisingai nustatyta žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei neteisingai sudarytas žemės sklypo planas (el. medž. l. 36-37). 2023 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad žemės sklypo dalies persidengiančios su valstybinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), plotą sudaro 0,0028 ha (el. medž. l. 70-72).

14. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 0,3466 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso T. L., kuriai nuosavybės teisė į šį turtą priklauso nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; žemės sklypas įregistruotas 1996 m. spalio 1 d. žemės sklypo plano po geodezinių matavimų pagrindu (el. medž. l. 68).

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą

15. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalis). Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Kaip matyti iš ieškinio argumentacijos, šiuo ieškiniu siekiama grąžinti valstybės nuosavybę, kuri tapo privačia nuosavybe pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

17. Valstybinio turto perleidimo privačion nuosavybėn procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008).

18. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, kai kyla ginčas, kad valstybės institucijų administraciniai aktai, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus, jie tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, todėl teismas sprendžia, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra viešojo intereso gynimas ir prokuroras, remdamasis CPK 49 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę tokį ieškinį pareikšti.

Dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo teisėtumo

19. Iš sprendimo 13-14 punktuose aptartų įrodymų matyti, kad 1992 m. rugpjūčio 22 d. prašymu E. M. Z. prašė parduoti jam nuosavybėn namų valdos žemės sklypą (el. medž. l. 40). 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista E. Z. pirkti 3466 kv. m. (0,3466 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1474-V priedas „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ V dalies „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ Eil. Nr. 1) (el. medž. l. 45, 46-50). 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracija pardavė E. M. Z. 3466 kv. m. (0,3466 ha) namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurią E. M. Z. už žemės sklypą sumokėjo Valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 14,84 Lt (4,30 Eur) (el. medž. l. 51).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Tai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1474-V priėmimo metu ir 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1995 m. spalio 31 d įstatymo Nr. 1-1080 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojanti nuo 1996 m. spalio 16 d.) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybiniams keliams, o 2 dalyje buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima, jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija nuo 1996 m. lapkričio 13 d.) nurodyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija nuo 1995 m. lapkričio 10 d.) 4 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog bendrojo naudojimo geležinkeliai, valstybiniai automobilių keliai, jūrų uostų akvatorija ir teritorija, švyturiai ir laivybą reguliuojantys bei jos saugumą garantuojantys įrengimai ir navigacijos ženklai, skrydžių valdymo sistemos aeronavigaciniai įrenginiai, magistraliniai vamzdynai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė. Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (1994 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr. 1-743 redakcija) (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 98¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai.

21. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. 1-891 redakcija) 2 straipsnyje nustatyta, kad kelias — inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės kelius ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnis). Pagal sandorių metu galiojusį Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (įstatymo redakcija nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 2002 m. spalio 22 d.) buvo numatyta (11 straipsnis), jog nuo kelio briaunos į abi puses nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Jos plotis atsižvelgiant į kelio kategoriją ir autotransporto eismo intensyvumą yra: IV ir V kategorijos kelių arba kai eismo intensyvumas daugiau kaip 250 a/m/p – po 20 metrų, kitais atvejais minimalus sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas po 10 metrų. Pagal dabar galiojančias minėto įstatymo nuostatas, numatyta, jog valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: V kategorijos kelių – 18 metrų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, į kurį įrašytas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 14-17). Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, taip pat nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (eil. Nr.) 1093 yra priskirtas valstybinės reikšmės keliui, kurio ilgis 15,50 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ir patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 1103 įrašytas rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ilgis 16,33 km.

22. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracija priimdama įsakymą Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“, kuriuo E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) bei sudarydama 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su E. M. Z., kuria E. M. Z. perleido 3466 kv. m. (0,3466 ha) namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), netyrė, kam nuosavybės teise priklauso kelias Nr. (duomenys neskelbtini), taip nesiaiškino šio kelio reikšmės ir kartu nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis bei neteisingai įvertino kelio, priskirto valstybinės reikšmės keliams pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 550, juostos plotį bei matmenis, taip pat nevertino, pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas reikalingas paliktinas sanitarines apsaugos zonas nuo kelio briaunos. To pasėkoje, formuojant 0,3466 ha žemės sklypą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išperkamos žemės dalis 0,0028 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. (duomenys neskelbtini), jo zoną, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, todėl 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ (Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1474-V priedas „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ V dalies „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ El. Nr. 1) dalis, kuria E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini); 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 1996 m. spalio 16 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija nuo 1996 m. lapkričio 13 d.), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 1995 m. lapkričio 10 d.), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojanti nuo 1996 m. spalio 16 d.), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 550, 1964 m. Civilinio kodekso 98¹ straipsnio 2 dalį, ir turi būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio) (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 straipsnio 1 dalis, 59 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

23. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 1997 m. rugsėjo 11 d. sutartimi, kurią patvirtino Šiaulių rajono 2-ojo biuro notarė B. Š., notarinio registro Nr. 5278, E. M. Z. perleido nuosavybės teises T. L. į 0,3466 ha žemės sklypą (tame tarpe ir 0,0028 ha dalį sklypo), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

24. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo metu E. M. Z. neturėjo nuosavybės teisių į 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, ir jų negalėjo niekam teisėtai perleisti ir niekas iš jo negalėjo jų teisėtai įsigyti ir jomis disponuoti. Iš neteisės negali atsirasti teisė. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku, o tai reiškia, kad ir tokie, tolesni sandoriai dėl ginčo turto yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (ab initio) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 4.7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, 1997 m. rugsėjo 11 d. sutarties, patvirtintos Šiaulių rajono 2-ojo biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 5278, dalis, kuria E. M. Z. perleido nuosavybės teises T. L. į 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - kelią Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

Dėl restitucijos taikymo

25. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007). Teismo vertinimu valstybinės reikšmės kelių kaip išimtinės valstybės nuosavybės teisinis statusas lemia nurodytus restitucijos taikymo ypatumus ir šioje byloje, t. y. restitucija turėtų būti taikoma natūra. Atsižvelgus į tai, restitucija taikytina natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

26. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 paragrafas, 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 paragrafai, 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 paragrafas). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 paragrafas).

27. Atsižvelgus į tai, valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę. Nagrinėtinu atveju atsakovas J. L. laikytinas sąžiningu įgijėju, kuriam nuosavybės teisė į 0,3466 ha žemės sklypą (tame tarpe ir 0,0028 ha dalį sklypo), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso, nes jo sutuoktinė T. L. minėtą žemės sklypą įgijo būdama nuo 1969 m. liepos 14 d. santuokoje su atsakovu (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (redakcija nuo 1976 m. spalio 11 d.) 21 straipsnis). Todėl aukščiau aptartos tarptautinės teismų praktikos kontekste, taikant restituciją, jam kaip sąžiningam įgijėjui dėl valdžios institucijų klaidos netekus dalies priklausančio turto, turi būti atlyginama turto, kokį jis praranda, rinkos vertė.

28. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatyta, jog 0,3466 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 380 Eur. Atsižvelgus į tai, Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn grąžintina natūra 0,0028 ha valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) dalis, patenkanti į 0,3466 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos Respublikos atsakovui J. L. priteistina 11,15 Eur (1380 Eur/3466 kv. m x 28 kv. m) kompensacija už netektą turto dalį.

29. Pastebėtina, jog valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovui – fiziniam asmeniui taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Be to teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto pagerinimu, turto priežiūra) išlaidų, jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas pagal išlaidas patyrusių asmenų ieškinį, t. y. atsakovui (fiziniam asmeniui) neužkertamas kelias vėliau atskirai kreiptis į teismą su ieškiniu prieš valstybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31. Teismas, sprendimu išspręsdamas ginčą, turi pareigą paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas šalims. Konstatuotina, kad ginčas susijęs su viešojo intereso gynimo specifika, todėl pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį iš esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, ją atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atitinkamai teismas šioje byloje, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

32. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu, žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovų nepriteistinos.

33. Atsakovo J. L. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančią nuo jos sudarymo momento 1996 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1474-V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ dalies (Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1474-V priedas „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ V dalies „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ El. Nr. 1) dalį, kuria E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria E. M. Z. buvo leista pirkti 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1997 m. rugsėjo 11 d. sutarties, patvirtintos Šiaulių rajono 2-ojo biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 5278, dalį, kuria E. M. Z. perleido nuosavybės teises T. L. į 0,0028 ha plotą 0,3466 ha žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią — rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikai nuosavybėn 0,0028 ha žemės ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), iš 0,3466 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), 11,15 Eur (vienuolikos eurų 15 centų) kompensaciją.

Sprendimą atsakovui J. L. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9125-1184/2023, iškeltoje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Valstybės įmonei Turto bankas dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Atsakovo J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421 434“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.