Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ per atstovę kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo AB „Litgrid“, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1790,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2021 m. lapkričio 20 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam namų turtui. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 1790,76 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) neužtikrindama kokybiškos elektros energijos tiekimo paslaugos, atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo paslaugos atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos pareigų nevykdymo rezultatas. Taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.

Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau - ESO) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog nuo 2020 m. gruodžio 1 d. tarp M. G. (toliau – vartotojas) ir ESO buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ESO teikė elektros energijos persiuntimo paslaugą į vartotojo objektą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). Nagrinėjamu atveju ESO objektui elektros energiją tiekė (persiuntinėjo) Sutarties pagrindu, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės ESO atžvilgiu taikymo. Atsakovės vertinimu, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu pažeidė Sutarties sąlygas ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir dėl to buvo padaryta žala apdraustam vartotojo turtui. Pabrėžtina, kad nei pagal Sutartį, nei pagal teisės aktų reikalavimus ESO nėra įpareigotas elektros energiją tiekti nenutrūkstamai – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo ESO nepriklausančių išorės faktorių. Atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 20 d. pačiame ESO elektros tinkle nebuvo jokio gedimo, kuris galėtų lemti elektros energijos tiekimo sutrikimą ESO elektros tinkle. Kaip ESO elektros tinklo dispečerio užfiksuota ESO elektrinėje sistemoje, 2021 m. lapkričio 20 d. gedimas įvyko elektros energijos perdavimo operatoriaus Litgrid, AB tinkle, iš kurio elektros energija perduodama į ESO elektros tinklą, o iš ESO elektros tinklo patiekiama elektros energijos vartotojams. 2021 m. lapkričio 20 d., 9 val. 38 min. 46 s dėl gedimo Litgrid elektros tinkle iš 110 kv įtampos Litgrid elektros linijos nutrūko elektros energijos tiekimas į Pagirių transformatorinių pastotę, iš kurios elektros energija 10 kv įtampos linijomis buvo tiekiama transformatorinėms, o šių transformatorinių 0,4 kV įtampos linijomis elektros energija tiesiogiai tiekiama vartotojams. Dėl šio gedimo elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 100 transformatorinių su 8 850 vartotojų. Remiantis šioje byloje teikiamo ESO vyresniojo inžinieriaus R. V., pažymėtina, kad šiuo atveju gedimas įvyko ne iš transformatorinės MT-1254 išeinančioje elektros 04 kV įtampos linijoje, kuria transformatorinėje T-1254 transformuota iš 10 kV galios elektros tinklų patiekta elektros energija į žemesnės įtampos elektros energiją jau tiesiogiai tiekiama vartotojo objektui, bet 110 kv įtampos Litgrid elektros 6 tinkle, t. y. gerokai geografiškai nutolusioje nuo vartotojo objekto vietoje, prie kurios vartotojas, kaip ir kiti buitiniai vartotojai, nėra tiesiogiai prijungtas ir elektros energijos tiesiogiai ta linija negauna. Šis gedimas lėmė tai, kad dėl šio gedimo Litgrid elektros tinkle suveikus pačios Litgrid automatiniam elektros energijos rezervo įjungimui įvyko du trumpalaikiai 8 850 vartotojų, tarp kurių buvo ir vartotojas, teikiamos elektros energijos pertrūkai, t. y. kada kelioms sekundėms elektros energijos tiekimas nutrūko ir vėl atsinaujino. Nors ieškovė ieškinyje nedetalizuoja, dėl ko sugedo apdraustas turtas, tačiau, kaip galima suprasti iš kartu su ieškiniu pateiktų defektavimo (techninės apžiūros) aktų, kurie, atsakovės vertinimu, yra nepagrįsti ir negali būti laikomi įrodymais byloje, apdraustas turtas sugedo galimai dėl viršįtampio. Visų pirma, pažymėtina, kad dėl atsiradusių pertrūkių apskritai dingo elektros energijos tiekimas, o nutrūkus elektros energijai joks viršįtampis apskritai negali susidaryti. Taigi ESO nagrinėjamu atveju pateikė išsamius duomenis, kad vartotojui buvo tiekiama elektros energija be viršįtampių, dėl to viršįtampiai iš ESO elektros tinklo jokiu būdu negalėjo sugandinti vartotojo elektros prietaisų. Pabrėžtina, kad nėra jokio pagrindo daryti ir išvadai, kad elektros pertrūkiai, kurie, be kita ko, atsirado Litgrid elektros tinkle, o ne ESO elektros tinkle (t. y. ne dėl ESO veiksmų), galėjo padaryti žalos vartotojo elektros prietaisams, kadangi elektros pertrūkiai buvo trumpalaikiai, truko vos kelias sekundes ir lėmė tik trumpalaikį elektros energijos tiekimo vartotojui, kaip ir dar 8 849 vartotojams, nutrūkimą, kuris savaime, paties vartotojo vidaus elektros tinklui esant įrengtam ir veikiant tinkamai bei vartotojo elektros prietaisams veikiant tinkamai, žalos padaryti negalėjo. Tuo tarpu pati ieškovė irgi nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, kad dėl netinkamos kokybės elektros energijos iš ESO elektros tinklo sugedo apdraustas vartotojo turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptartų aktų negalima laikyti įrodymais byloje, t. y. duomenimis, kurie įrodytų elektros prietaisų gedimo priežastis. Juolab įrodymu, kuris galėtų patvirtinti faktą, kad vartotojo elektros prietaisai sugedo dėl viršįtampių ESO elektros tinkle. Taigi nurodytos aplinkybės (t. y., kad vartotojui elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs dėl gedimo Litgrid tinkle, elektros energijos tiekimas vartotojui atkurtas neviršijant Taisyklėse nustatyto laiko, o taip pat ieškovas neįrodė, kad pats vartotojas ėmėsi visų reikiamų techninių priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos tiekimo incidentų išvengti) atitinka Taisyklių 150.5 150.7 ir 150.9 papunkčiuose numatytus pagrindus, kuomet civilinė atsakomybė (nuostolių atlyginimas), atsakovei netaikytina. Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, nebėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei. Tačiau atsakovė pateikia argumentus ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurie paneigia ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą nagrinėjamu atveju. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ieškovės įvardinta 1 790,76 Eur dydžio nuostolių suma, išmokėta kaip draudimo išmoka, ieškinyje nėra niekaip išsamiau argumentuota. Iš ieškinio nėra aišku, ką šiuo atveju ieškovė vertina kaip patirtus nuostolius, kaip šie nuostoliai nustatyti ir apskaičiuoti. Nors ieškovė ieškinyje remiasi tuo, kad draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, tačiau šių taisyklių nepateikia ir nepaaiškina, kokiomis taisyklių nuostatomis vadovaujantis, kaip konkrečiai apskaičiuota draudimo išmoka. Be to, nors iš prie ieškinio pridėtų priedų galima daryti išvadą, kad dalis žalos išmokėta už elektros prietaisų remonto darbus, panaudotas medžiagas, tačiau ieškinyje ieškovė to niekaip išsamiau nedetalizuoja ir nepaaiškina. Byloje nėra pateikti ir jokie buhalteriniai dokumentai (pvz., kvitai, pavedimai), kurie įrodytų, kad už remonto darbus buvo tikrai apmokėta. Taip pat nėra pateikta duomenų, ar išmokant draudimo išmoką buvo įvertintas elektros prietaisų nusidėvėjimas, t. y. buvusi likusi vertė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje neįrodė ir prašomos žalos. Pabrėžė, kad ieškovė niekaip nepagrindžia priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių). Taip pat dar atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie neva dėl atsakovės veiksmų sugedusius vartotojo elektros prietaisus, iš kurių būtų galima spręsti, kaip buvo vykdoma minėtos įrangos eksploatacija, ar buvo ankstesnių gedimų, ar eksploatuojant buvo laikytasi gamintojo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo iš ko atsakovės kaltei kildinti. ESO šiuo atveju laikėsi teisės aktų reikalavimų bei veikė rūpestingai ir apdairiai. Iš aukščiau išdėstytų atsakovės argumentų ir prie šio atsiliepimo pridedamų įrodymų matyti, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Neegzistuojant atsakovės civilinei atsakomybei, ieškovės naudai neegzistuoja jokia atsakovės vykdytina prievolė, kylanti iš žalos atlyginimo santykių.

Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 110 kV dvigranė OL VE3 - VE2 I / Vilnius – Pagiriai – VE2 2021 m. lapkričio 20 d. 09:37:00 val. įvyko atsijungimas. LITGRID 2021 m. lapkričio 23 d. nurodymu Nr.21NU-427 sudarė komisiją nustatyti 2021 m. lapkričio 20 d. įvykusių 110 kV OL Verkiai – Vilnia, 110 kV OL VE3-VE2 I, OL 110 kV Vilnius – Pagiriai – VE2 atsijungimų priežastis. 2021 m. gruodžio 22 d. 2021 m. lapkričio 20 d. 110 kV oro linijų atsijungimų tyrimo akte Nr. 21ITAP_PR-53 n ištyrus įvykį nustatyta, kad 110 kV dvigranė OL VE3 - VE2 I / Vilnius – Pagiriai – VE2 2021-11-20 09:37:30 tarp dvigrandės OL VE3 - VE2 I / Vilnius - Pagiriai-VE2 atramų Nr.30-31/ 51-52 užvirtus medžiui ant VE3 - VE2 I grandies laidų, nuo suveikusių apsaugų atsijungė abi linijos, veikė jų automatinio kartotinio įjungimo automatika (AKĮ), tačiau nesėkmingai. TP Aerouostas ir TP Pagiriai vartotojai buvo užmaitinti suveikus 10 kV ARĮ automatikai, TP Plastmasės vartotojams el. energijos tiekimas buvo nutrauktas. 12:53 110 kV OL VE3-VE2 I pašalinus tarp atramų Nr.30-31 užvirtusią pušį, kuri augo 18 m nuo kraštinio laido, OL buvo įjungta. 13:05 Plastmasių TP įjungtas T-2 ir užmaitinti vartotojai. 13:21 įjungta 110 kV OL Pagiriai - VE2 ir pilnai atstatyta normalių sujungimų schema. Įvykio priežastis - 110 kV dvigrandė OL VE3 - VE2 / Pagiriai – VE2 atsijungė dėl užvirtusios vizualiai sveikos pušies su šaknimis, kurios aukštis 35-36 m, tarp atramų Nr.30-31 / 51-52, augusios už proskynos ribų, 17 m nuo kraštinio OL laido. Vertinant faktines aplinkybes, kad pušis išvirto su šaknimis, o eglė nulūžo apie metrą iki žemės paviršiaus, komisija sprendė, gedimo vietose vėjo gūsių greitis galėjo būti kur kas didesnis nei užfiksuota meteorologijos stotyje (vėjo greitis pasiekė pavojingo meterologinio reiškinio rodiklį užfiksuota 10 val. 17,7 m/s) dėl šių reiškinių (gūsingas ir pavojingas vėjas laužė ir vertė medžius) įvyko aukščiau paminėti linijų gedimai. Konstatuota, kad Litgrid tinkle atsijungimą sukėlusi priežastis - dėl vėjo poveikio užvirtęs medis ant oro linijos laidų. Dėl šio įvykusio atjungimo Litgrid tinkle, ESO vartotojams, taip pat, tam tikram laikui galėjo būti atjungtas elektros energijos tiekimas iš ESO tinklo, kadangi elektros energiją į ESO žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklą perduodama iš Litgrid aukštos įtampos elektros tinklo. Byloje nėra įrodymų, kad būtent, Litgrid perdavimo tinkle 2021 m. lapkričio 20 d. įvykęs atsijungimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su ESO vartotojų įrenginių gedimais. Litgrid nuomone, pagal gedimo tyrimui Litgrid surinktą faktinę informaciją apie įrenginių darbą atsijungus elektros perdavimo linijai Litgrid eksploatuojamuose įrenginiuose, faktinių aplinkybių galėjusių sukelti įtampos šuolį, ESO tinkle nenustatyta. Bet kokie elektros įtampos svyravimai perdavimo tinkle tiesiogiai nepersiduoda ESO tinklo vartotojams, nes ESO vartotojams elektros energija yra tiekiama iš 0,4 kV tinklo, tai reiškia, jog iš 110 kV Litgrid tinklo (aukštos įtampos) elektra transformuojama į 10 kV ir 0,4 kV (žemos įtampos), o transformatorinėse pastotėse ir skirstyklose yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui, net jei toks būtų Litgrid perdavimo tinkle, persiduoti. Viršįtampių ribotuvai yra sumontuoti tiek trečiojo asmens įrenginiuose, tiek atsakovės įrenginiuose, ką atsakovė yra išsamiai aprašiusi savo atsiliepime ir pateikusi įrodymus - schemas. Viršįtampių ribotuvas – elektros prietaisas su nuosekliai sujungtais nelinijiniais metalo oksido rezistoriais be kibirkštinių tarpų, saugantis įrenginius nuo atmosferos ir vidinių viršįtampių. Vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas iš Litgrid tinklo į ESO tinklą, savaime neįrodo/nesąlygoja vartotojų elektros įrenginių gedimo, o byloje nėra pateikta įrodymų apie viršįtampius ESO tinkle. Bet to, patys vartotojų atjungimai tam tikram laikotarpiui yra leistini ir galimi priklausomai nuo ESO su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytų aprūpinimo elektra patikimumo kategorijų. Tokie rėžimai (trumpalaikiai atsijungimai), kai vartotojai užmaitinami automatikos veikimo laiku, tinkle yra leistini ir jie nedaro įtakos vartotojo įrenginiams.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ji į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kokie prietaisai buvo sugadinti. Taipogi šie aktai patvirtina, kad gedimų priežastis buvo nustatinėjama. Vien ta aplinkybė, kad defektiniame akte nėra aprašomas kiekvienas diagnostinio proceso veiksmas, nereiškia, kad prietaisai nebuvo tikrinami. Nepatikrinus jų, nebūtų buvę galimybės padaryti išvados dėl jų gedimo pobūdžio ir priežasties, o šios aplinkybės buvo nustatytos.

Atsakovė pateikė tripliką – ieškinį prašė atmesti. Pabrėžė, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų vartotojo atžvilgiu nepadarė. Teigė, kad priešingai nei nurodo ieškovė, ESO neturi teisės aktais nustatytos pareigos matuoti vartotojams tiekiamos elektros energijos įtampą, jos pertrūkius ir pan. Tai ESO daro išimtiniais atvejais patiems vartotojams pateikus argumentuotą prašymą pamatuoti tiekiamos elektros energijos įtampą. Taip pat elektros energijos įtampą ir kitus parametrus matuoja pas vartotojus įrengti išmanūs elektros energijos apskaitos prietaisai (skaitikliai) (jei tokia yra įrengti).

Nagrinėjamu atveju vartotojo objekte buvo įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris matavo elektros energijos įtampą, fiksavo pertrūkius, ir duomenys apie tai šioje byloje yra pateikti. Pateikti duomenys patvirtina, kad elektros energijos įtampa atitiko Standarto reikalavimus. Šioje byloje pateikti defektacijos aktai akivaizdžiai neatitinka minėtų teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Minėti aktai nėra pagrįsti nei nustatytais faktiniais duomenimis, nei specialiomis žiniomis, dėl to yra visiškai nepagrįsti. Argumentai apie nepagrįstus defektacijos aktus išsamiai išdėstyti atsiliepime. Ieškovė šių argumentų niekaip nepaneigė – apsiribojo tik abstrakčiomis formuluotėmis. Visgi ieškovė jokių įrodymų, kurie šiuo atveju įrodytų atsakovės neteistus veiksmus, taip pat kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas E. V. ieškinį prašė atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Teismo posėdyje trečiojo asmens AB „Litgrid“ atstovas T. S. ieškinį prašė atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino kad tokių įvykių būna daug, tačiau dėl tokių sutrikimų įrenginiai nėra sugadinami.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir M. G. sudaryta Būsto draudimo sutartis ir išduotas būsto draudimo liudijimas TAI Nr.716674053, patvirtinantis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 21 d. buvo apdraustas būstas esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal standartines sąlygas (t.1, e. b. l. 15–16).

2020 m. gruodžio 1 d. M. G. su atsakove AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti klientui M. G. elektros energijos persiuntimo paslaugą, naudojimosi tinklais paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o klientas įsipareigojo persiųstą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (nesusijusiems su verslu ar profesija) tenkinti bei Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už suteiktas paslaugas. Pagal minėtos sutarties Bendrąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo pagal Sutarties sąlygas bei galiojančių Lietuvos Respublikos standartų reikalavimus persiųsti (garantinio tiekimo atveju - ir tiekti) Klientui elektros energiją;) (25.1p.); diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti elektros apskaitos prietaisus ir jų prijungimo schemoje naudojamus įrenginius ir įtaisus. Operatorius gali įdiegti Klientui galios ribojimo priemones, kurios neleistų viršyti Klientui suteiktos leistinosios naudoti galios (25.2 p.); vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas (27.13 p.). Klientas pagal sutartį įsipareigojo atsižvelgiant į suteiktą aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, turėti tinkamai įrengtas technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti dėl galimo persiuntimo nutraukimo, apribojimo ar kitokio sutrikdymo, o pastarajam įvykus – imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Elektros energijos persiuntimo nutraukimu laikomi tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimas Kliento objektui nutraukiamas iš visų įrengtų elektros energiją Kliento objektui tiekiančių elektros linijų (29.15 p.); vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas (29.22 p.) (t.1, e. b. l. 60–69, 77–79).

2021 m. lapkričio 20 d. 09:37:30 ant Vilnius-Pagiriai-VE2 atramų (grandinės laidų) užvirto medis, nuo suveikusių apsaugų atsijungė elektros linijos, dėl to, neįskaitant kitų objektų, į būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 09:37:30 nutrūko elektros teikimas (t.2, e. b. l. 119–123). Dėl ko, pasak ieškovės, buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Ieškovė apskaičiavo apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 1790,76 Eur dydžio draudimo išmoką.

Taigi ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovės, išmokėtos draudimo išmokos trečiajam asmeniui, priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nuostata, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys). Iš vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutarties kylantiems teisiniams santykiams greta specialiųjų turi būti taikomi ir bendrieji sutartinę atsakomybę nustatantys įstatymai. Vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo sutartį.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Šiuo atveju būtent ieškovei, kuri prašė taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, kilo pareiga įrodyti šias sutartinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus (sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą), nuostolius ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė prašo atlyginti žalą, kadangi, pasak jos, atsakovė neužtikrindama kokybiškos elektros energijos tiekimo paslaugos, elgėsi neteisėtai; dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo paslaugos atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos pareigų nevykdymo rezultatas.

Taigi ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą sieja su elektros energijos tiekimo sutrikimu. Pažymėtina, jog CK 6.386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo atlyginimą. Tačiau elektros energijos kokybė turi atitikti ne abonento įsivaizduojamus kokybės parametrus, o sutartyje, standartuose, kituose elektros energijos kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 6.386 straipsnio 1 dalis).

Visų pirma pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog pačiame ESO elektros tinkle 2021 m. lapkričio 20 d. nebuvo jokio gedimo. ESO elektros tinklo dispečeris užfiksavo ESO elektrinėje sistemoje (duomenų bazėje), kad 2021 m. lapkričio 20 d. gedimas įvyko elektros energijos perdavimo operatoriaus Litgrid, AB tinkle, iš kurio elektros energija perduodama į ESO elektros tinklą, o iš ESO elektros tinklo patiekiama elektros energijos vartotojams (t. 1, e. b. l. 55). Iš ESO vyresniojo inžinieriaus R. V. paaiškinimo matyti, jog 2021 m. lapkričio 20 d., 9 val. 38 min. 46 s dėl gedimo Litgrid elektros tinkle iš 110 kv įtampos Litgrid elektros linijos nutrūko elektros energijos tiekimas į Pagirių transformatorinių pastotę, iš kurios elektros energija 10 kv įtampos linijomis buvo tiekiama transformatorinėms, o šių transformatorinių 0,4 kV įtampos linijomis elektros energija tiesiogiai tiekiama vartotojams. Dėl šio gedimo elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 100 transformatorinių su 8 850 vartotojų, įskaitant objektų, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl gedimo Litgrid elektros tinkle suveikus pačios Litgrid automatiniam elektros energijos rezervo įjungimui įvyko du trumpalaikiai į Vartotojo Objektą tiekiamos elektros energijos pertrūkiai. Remiantis vartotojo objekte įrengto elektros skaitiklio užfiksuotais duomenimis, elektros energijos tiekimas vartotojo objektui 2021 m. lapkričio 20 d. buvo nutrūkęs nuo 9 val. 38 min. 47 s iki 09 val. 38 min. 56 s ir nuo 9 val. 39 min. 53 s iki 9 val. 40 min. 3 s. ( t. 1, e. b. l. 84). Minėtieji duomenys neprieštarauja trečiojo asmens AB „Litgrid“ į bylą pateikto 2021 m. gruodžio 21 d. atsijungimo tyrimo akto duomenims, kurie patvirtina, jog 110kv OL Vilnius -Pagiriai - VE2, yra Litgrid, AB balansinėje priklausomybėje ir kur 2021 m. lapkričio 20 d., 09:37:00 val. dėl užvirtusio medžio įvyko gedimas. Pastebėtina, jog ieškovė turėdama pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą į bylą nepateikė jokių įrodymų paneigiančių aplinkybę, jog elektros tiekimo nutrūkimas įvyko ne atsakovės dispozicijoje esančiame elektros tinkle.

Būtina pastebėtina, jog 2020 m. gruodžio 1 d. tarp M. G. su atsakove AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytoje Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartyje nenumatyta ESO pareiga elektros energijos persiuntimo paslaugą teikti nepertraukiamai. Vertinant atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą ar nebuvimą, akcentuotina tai, kad tiek iš įstatymų, tiek iš sutarties, neatsiranda atsakovės pareiga nepertraukiamai tiekti elektros energiją vartotojui. Sutarties Bendrųjų sąlygų 13, 14 punktuose yra nustatyti atvejai dėl elektros nutraukimo galimybės nesant kliento kaltės, 14.4 punktas numato, jog avarinio režimo atveju, įvykus avarijai, gedimui ar sutrikimui elektros perdavimo ar skirstomuosiuose tinkluose (...), operatorius turi atkurti persiuntimo ir (ar) tiekimo paslaugą kliento objektui per ne ilgesnį laiką nei nustatytas teisės aktuose patikimumo kategorijai, kuri taikoma remontinio režimo metu. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 71 straipsnio 2 dalyje, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 136 punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms įstatyme išvardytoms aplinkybėms.

Taigi byloje išnagrinėti duomenys patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 20 d. elektros energijos tiekimas į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nutrūko ne atsakovės dispozicijoje esančiuose elektros tinkluose, tačiau Litgrid, AB balansinėje priklausomybėje tarp dvigrandės OL VE3-VE I/ atramų Nr30-31/51-52 Vilnius -Pagiriai -VE2 užvirtus medžiui ant VE3-VE2 I grandies laidų, nuo suveikusių apsaugų atsijungus abiem linijoms Vilnius -Pagiriai -VE2, tai atitinka Įstatyme ir Taisyklėse nurodytas aplinkybes. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog elektros tiekimas nutrūko būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovė tiekė netinkamos kokybės elektrą, ieškovės pateiktus įrodymus, jog galimai objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žala atsirado dėl elektros viršįtampio paneigia, atsakovės pateikta Pagirių transformatorinių pastotės schema (t.1, e. b. l. 88), kur, atsakovės paaiškinimais, raudonai apibrėžtas viršįtampių ribotuvas užtikrina, kad į pastotę ateinanti elektros energijos įtampa nepatektų su viršįtampiais, o žemiau pažymėtas viršįtampių ribotuvas užtikrina, kad iš pastotės patiekiama elektros energija į 10V įtampos liniją, jungiančią 100 transformatorinių, tame tarpe ir MT-1254, neišeitų su neleistinais viršįtampiais. Į bylą pateikta transformatorinės MT-1254 schema (t.1., e. b. l. 86), iš kurios elektros energija, gauta iš 10 kv įtampos linijos, transformuojama į reikiamą mažesnė įtampą, 0,4 kV galios linija tiesiogiai tiekiama į vartotojo objektą. Atsakovė paaiškinimais du geltonai pažymėti viršįtampių ribotuvai užtikrina, kad iš transformatorinės patiekiama elektros energija būtų be viršįtampio. Iš vartotoje objekte įrengto elektros skaitiklio 2021 m. lapkričio 20 d. užfiksuotos iš ESO elektros tinklo pateiktų elektros energijos duomenų matyti, jog vartotojui tiekiamos elektros energijos įtampa neviršijo pagal Standartą leistinos 253V normos (t.1, e. b. l. 58-59). Tuo tarpu ieškovės pateikti aktai, kuriuose fiksuotas įrenginių gedimas dėl viršįtampio, teismo vertinimu nelaikytini tinkamais įrodymais minėtajai išvadai pagrįsti, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tokią išvadą teikė asmenys turintys specialiųjų žinių, taip pat nėra pateikta duomenų, kokiais tyrimo metodais (būdais) buvo vadovautasi priimant minėtą išvadą.

Be to, vadovaujantis tiek Sutarties Bendrųjų sąlygų 29.15 punktu, tiek Taisyklių 58.8 papunkčiu, vartotojas privalėjo, įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 87, 89, 90 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Standarte nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Tad pareiga rūpestingai veikti, apsaugoti savo vidaus tinklą buvo numatyta vartotojui, kaip savo vidaus tinklo valdytojui, kuris atitinkamą Sutartį sudarė. Ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad vartotojas tokią pareigą įgyvendino tinkamai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad ši, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus bei teisės aktų reikalavimus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo tinklais perduodama elektros energiją klientui neužtikrino kokybiškos elektros energijos tiekimo paslaugos, dėl ko M. G. patyrė žalą. Nesustačius vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, spręstina, jog ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį ieškininį reikalavimą atlyginti žalą. Vien ta aplinkybė, kad buvo nutrūkęs elektros tiekimas ir sugedo tam tikri prietaisai, neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių visgi priežasčių tai įvyko, šiuo atveju neįrodo atsakovės kaltų veiksmų / neveikimo (CPK 176 – 179 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių ieškinys atmetamas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Pašto išlaidų nėra, todėl jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.