Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės,

2017 m. birželio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei S. B. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai, pranešta viešo paskelbimo būdu.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl paskirtos ir išmokėtos išmokos permokos grąžinimo.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2016-01-01). Įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios išmokų vaikams rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikams; 3) išmoka privalomosios pradinės tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 7) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Byloje nustatyta, jog atsakovė S. B. 2015 m. birželio 15 d. prašymu išmokai gauti kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama skirti išmoką vaikui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2015 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė tenkinti atsakovės prašymą ir mokėti S. B. po 15.20 Eur dydžio mėnesinę išmoką vaikui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. birželio 12 d.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio sąlygas, kurioms esant asmenys turi teisę gauti išmoką vaikams, 2 dalies, 2 punkto 1 dalį bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio ir kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų amžiaus. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (1.2.9-12) SD-8420 pateikti duomenys apie pajamas) nustatyta, jog atsakovės vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2014 m. buvo 664.14 Lt. 2014 m. valstybės remiamų pajamų dydis siekė – 350.00 Lt (www.socmin.lt), todėl darytina išvada, jog atsakovės pajamos viršijo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui tenkančios pajamos negali viršyti 1.5 valstybės remiamų pajamų dydžio (350 * 1.5 = 525 Lt).

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos teikti teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmoką vaikui ir 2014 m. jos šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršijo Įstatymo 6 punkto 2 dalyje nustatytą pajamų dydį (525.00 Lt), leidžiantį pretenduoti į išmoką, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. SP1-1204 „Dėl išmokų vaikui mokėjimo sustabdymo“ nuo 2016 m. kovo 1 d. sustabdytas išmokos vaikui mokėjimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (23.47)-SP13-3145 „Dėl išmokų vaikui mokėjimo pagrįstumo S. B.“ nurodė iki 2016 m. balandžio 22 d. atvykti į skyrių ir pateikti duomenis apie 2014 m. ir 2015 m. gautas vidutines šeimos pajamas. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog atsakovė per rašte nurodytą terminą buvo atvykusi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos Socialinių išmokų poskyrį, pateikė duomenis apie pajamas ir šie duomenys patvirtino, kad 2014 m. ir 2015 m. vienam šeimos nariui tenkančios pajamos viršijo 1.5 valstybės remiamų pajamų dydį.

Atsižvelgdamas į turimus duomenis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius vedėjas 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. SP1-1802 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo S. B.“ nustatė 131.32 Eur išmokos vaikui permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. kovo 1 d. ir įpareigojo S. B. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. grąžinti permoką. Informacija apie priimtą įsakymą išsiųsta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (23.47.)-SP13-4020 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo S. B.“.

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. SP1-1802 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo S. B.“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi pareiškėjos 2016 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. SP1-1802 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo S. B.“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pabrėžtina, kad atsakovė nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. SP1-1802 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo S. B.“, nei kitų individualių teisės taikymo aktų neginčijo.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 131,23 Eur išmokos vaikams permoka susidarė būtent dėl atsakovės veiksmų, t. y. kreipiantis prašymu dėl išmokos skyrimo teikiant neteisingus duomenis apie šeimos pajamas ir tuo nevykdant imperatyvios pareigos, numatytos Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 1 punkte teikti teisingus duomenis, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 131,23 Eur sumos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš S. B. priteistina 131,23 Eur išmokos vaikui permoka.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad augina neįgalų vaiką, turi finansinių įsiskolinimų, šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl prašo teismo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje apie asmens įdarbinamus matyti, kad atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 16 d. dirba UAB „Eurocash1“. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos duomenų bazių nustatyta, kad S. B. gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, nestabilus, todėl konstatuotina, kad atsakovės teiginiai apie sunkią šeimos finansinę padėtį yra pagrįsti. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį bei priteistinos sumos dydį, prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkintinas ir priteistos 131.23 Eur sumos sumokėjimas atidedamas keturiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (į. k. 188710823) iš atsakovės S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti 131,23 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur, 23 ct) išmokos vaikams permoką.

Šiuo teismo sprendimu priteistos 131,23 Eur išmokos permokos sumokėjimo įvykdymą atidėti keturiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.