- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-1113-1006/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10985-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,
liudytojams S. G., Z. G., V. J., I. L., D. P. B., I. P., E. K., V. D..
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. birželio mėn. sprendimo, trečiasis asmuo – VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.
1. Ieškovė A. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba), kuriuo ieškovė prašo: 1) panaikinti atsakovo sprendimą dėl susitikimų su vaiku nutraukimo; 2) nustatyti, kad ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku antradieniais ir penktadieniais, ne trumpiau kaip po 3 valandas, Vilniuje, bei įpareigoti atsakovą organizuoti susitikimus; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2023 m. birželio mėn. nutraukė ieškovės ir jos vaiko, A. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas, dukra), susitikimus. Toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl to – naikintinas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) patenkino ieškinį bei atskyrė nepilnametį vaiką A. G. G. nuo motinos A. G.; priteisė iš atsakovės A. G. išlaikymą nepilnametei A. G. G. mokamą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; priteisto išlaikymo sumą indeksavo kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė nepilnametei A. G. G. nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrė VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ vaiko gyvenamąją vietą nustatė globos institucijoje. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė yra neįgali. Atsakovo sprendimas yra diskriminacija dėl jos turimo neįgalumo. Nurodė, kad jeigu dėl tam tikrų priežasčių vaikas negali būti šeimoje, Valstybė turi užtikrinti kitų vaiko, vaiko motinos teisių realizavimą, tame tarpe teisę matytis su vaiku. Atsakovas grindžia savo sprendimą tuo, kad ieškovės ir vaiko susitikimai kelia vaikui įtampą, stresą ir t. t. Tačiau tokio streso priežastis – atsakovo sprendimas leisti ieškovei ir vaikui matytis tik vieną kartą per mėnesį. Atsakovo sprendimas nutraukti ieškovės ir vaiko susitikimus padarė ir daro didžiulę žalą vaiko teisėms. Atsakovo sprendimas uždrausti matyti su vaiku sukėlė ieškovei nuolatinį stresą, nervinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės A. G., turinčios dukrą A. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), šeima Skyriui yra žinoma. Ieškovės šeima nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Mažametei ieškovės dukrai A. G. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. (duomenys neskelbtini) Skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. G., prašydamas: 1) atskirti A. G. G. nuo motinos A. G.; 2) priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukteriai A. G. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti nuolatinę globą A. G. G. ir jos globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“; 4) A. G. G. globos vietą nustatyti VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. G. nustatyta nuolatinė globa fizinių asmenų V. J. ir D. J. šeimoje. Ieškovė teigia, kad vaiko atskyrimo institutas pritaikytas nepagrįstai – atsakovė įsitikinusi, kad ji buvo diskriminuojama dėl neįgalumo (psichikos sutrikimo), be to, tai nėra laikino pobūdžio aplinkybė, kuriai išnykus būtų pagrindas grąžinti vaiką motinai. Pagal ieškovės pateiktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 proc. bazinis darbingumo lygis. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad priežastys, dėl kurių nagrinėjamu atveju taikytinas CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimo nuo motinos institutas, yra ne pati atsakovės liga, o atsakovės elgesys, kuris gali būti nulemtas jos ligos. Būtent atsakovės nenoras pripažinti jai teikiamos pagalbos reikalingumą, priešiškumas, atsainus požiūris į vaiko poreikių ir vystymosi užtikrinimą, byloje nustatyti emocinio, psichologinio, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksniai leidžia daryti išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitinka vaiko atskyrimas nuo motinos. Kadangi būtent šios aplinkybės nulėmė sprendimą atskirti vaiką nuo motinos, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė buvo diskriminuojama dėl turimo neįgalumo. Atsakovės elgesiui iš esmės pasikeitus, suvokus poreikį nuosekliai spręsti savo psichinės sveikatos problemas bei teikiamos pagalbos naudą ir iš esmės pakeitus požiūrį į vaiko auklėjimą bei vaiko interesų užtikrinimą, yra galimas vaiko bendravimas su savo motina.
4. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko susitikimas su vyriausiąja specialiste, Globos centro atstovais ir vaiko biologine mama A. G. bei seneliu S. G., kurio metu buvo sprendžiama globojamo vaiko A. G. G. ir biologinės mamos A. G. bei senelio S. G. susitikimų tvarka. Šio susitikimo metu nutarta, kad vaikas dalyvaus susitikimuose su motina ir seneliu vieną kartą per mėnesį, tai yra, kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.30 val. Globos centro patalpose, atliepiant geriausius vaiko interesus. Nuo 2023 m. vasario 13 d. įvyko trys susitikimai (duomenys neskelbtini) Globos centre, kuriuos stebėjo Globos centro psichologai. Susitikimų metu vaiko biologinė mama A. G. prie vaiko neigiamai atsiliepė apie globėjus, neatsižvelgė į Globos centro specialistų rekomendacijas dėl vaiko perrengimo susitikimo metu, negebėdavo susitikimo su vaiku užbaigti palankiai vaikui, išreikšdavo nepasitenkinimą vaiko senelio dalyvavimu susitikime, kas galimai vaikui kėlė įtampą, nesaugumo jausmą ir baimę. Anot globėjos, vaikas prieš kiekvieną susitikimą su mama prašo globėjos nevežti jos į Globos centrą, sako, kad nenori susitikti su mama. Globėja pastebi, kad prieš susitikimus mergaitė būna suirzusi, o po susitikimų iš elgesio stebimas vaiko nerimas būti paliktai. Nerimą išreiškia bandydama įtikti globėjams. Pažymi, jog A. G. sms žinutėmis yra išsakiusi savo nesutikimą laikytis iš anksto aptartų susitikimo su vaiku taisyklių ir sąlygų. Skyriaus ir Globos centro specialistai atsižvelgdami į pateiktą informaciją ir vadovaudamiesi prioritetiniais vaiko interesais, priėmė sprendimą nutraukti biologinės mamos susitikimus su vaiku, nes susitikimai kelia vaikui įtampą, nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, kas ateityje gali sukelti vaikui rimtas psichologines pasekmes.
5. Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš atsakovų iš esmės kildinamas iš Skyriaus ir Globos centro specialistų priimto sprendimo nutraukti biologinės mamos susitikimus su vaiku. A. G. nuomone, neteisėto sprendimo pagrindu, nesant jokio tam teisinio ir faktinio pagrindo, nutraukus susitikimus su vaiku, jai padaryta neturtinė žala. Motinos atskyrimas ilgam laikui prieš jos valią paliko didelę psichologinę traumą, išgyventas stresas ir baimė ją neigiamai paveikė, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, tik nukreipė į straipsnių nuorodas, kurios neidentifikuoja šios konkrečios situacijos. Tarnyba mano, jog žala sveikatai turi būti įrodyta, ji negali būti pagrįsta subjektyviais vertinimais, bet turi būti pagrįsta specialistų išvadomis. Dvasiniai išgyvenimai (kančios) turėtų būti įvertintos pagal pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį bei progresavimo tikimybę. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, Tarnyba pažymi, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsižvelgiant į tai, Teismas neturi pagrindo vertinti ar ieškinyje nurodomos aplinkybės sudarė prielaidas patirti jai neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, kurios galėjo būti įvertintos pinigais, jeigu konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, todėl, nenustačius ir ieškovei neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų(neveikimo), taip pat priežastinio ryšio tarp patirtos žalos bei priežastinio ryšio tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų atsakovėms negali kilti prievolė atlyginti ieškovės prašomą priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
6. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad diskriminacijos dėl negalios faktas byloje galėtų būti nustatytas tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, jog atsakovai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atsakingais asmenimis nepakankamai rūpestingai vykdė pareigas teikti visą reikiamą pagalbą ieškovei, t. y., nesiūlė, neteikė visų įmanomų socialinių paslaugų, kad būtų sumažinta socialinė atskirtis, atsiradusi dėl ieškovės negalios, ugdomi ir stiprinami ieškovės socialiniai įgūdžiai, bendravimo su vaiku įgūdžiai, motinystės ir kiti įgūdžiai, taip pat pareigą aiškintis aplinkybes apie tai, ar ieškovei buvo teikiama informacija apie galimas gauti paslaugas, pagalbą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neturi pakankamai duomenų bei įrodymų, kad būtų paneigti arba patvirtinti šie faktai. Tarnyba neturi kompetencijos spręsti dėl aplinkybių dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo, taip pat žalos atlyginimo dydžio bei pagrindo. Taigi, Tarnyba, vadovaudamasi pirmiau minėtomis aplinkybėmis, mano, kad ieškovės reikalavimų pagrįstumą turėtų vertinti teismas, atsižvelgdamas į geriausių vaiko interesų užtikrinimo bei išdėstytus asmenų apsaugos nuo diskriminacijos principus ir siūlo ieškovės reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad į teismą kreipėsi, kadangi jau 5 metus kenčia dėl vaiko atėmimų. Kai buvo „Korona“ virusas, 3 mėnesius nesimatė su vaiku. Po to dukra pasidarė uždara, nekalbi, pasipiktinusi. Mano, kad pasimatymui duota valanda būdavo kaip beprotybė, nes be psichologės leidimo negalima vaiko nei paglostyti, nei paimti ant rankų. Teigė, kad nėra bloga motina. Susitikimų metu mergaitė nusisukdavo ir pykdavo. Mano, kad Tarnyba apribojo bendravimą dėl jos neįgalumo. Norėtų su dukra matytis bent 4 kartus per mėnesį, kol mergaitė būna pas globėjus. Norėtų, kad pasimatymuose dalyvautų tik ji ir dukra, nenori, kad vaiko senelis dalyvautų kartu, nes jis linkęs ieškovę auklėti. Jis galėtų bendrauti atskirai. Teigė, kad nuo Tarnybos veiksmų patyrė moralinę skriaudą, psichologinį spaudimą. Šiuo metu su vaiku visiškai nebendrauja, nes neleidžia. Gavo vieną vaiko nuotrauką. Nuolat prašo pasimatyti su vaiku bent akimirkai. Žodinę informaciją apie vaiką jai teikia. Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė iš Ševčenkos gatvės ją išvadino „ligone“. Būdama mieste jautriai reaguoja į mamas su mažais vaikais, taip pat vaikai (ypatingai penkiametės mergaitės) keistai žiūri į ją. Priteistą išlaikymą vaikui moka – pinigus nuskaičiuoja automatiškai. Teigė, kad gydytojo jai paskirtus vaistus vartoja pagal poreikį, kada pati nusprendžia, kad jai jų reikia. Patvirtino, kad susitikimų su dukra metu būdavo nustatytos taisyklės, tačiau mano, kad taisyklės neliesti, nekilnoti dukters ar nenešti skanumynų jai, yra nepagrįstos. Paskutinio susitikimo metu vaikas ja vadino vardu „Asta“, ieškovei dėl to buvo skaudu. Baigiamosiose kalbose paaiškino, kad vaikas per ekraną noriai bendrauja su ja. Teigė, kad ji labai ilgisi dukros, jaučiasi pavargusi. Mano, kad ką globėjai sako, tą dukra ir kartoja. Nurodė, kad ji yra labai jautrus žmogus, turi trūkumų, kuriuos pripažįsta. Žino tiksliai, kad dukros nepaleis visą gyvenimą. Teigė, kad viskas iškreipta ir visur tik melas. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka, kad jos tėvas, dukters senelis, bendrautų atskirai vienas su anūke, t. y. be jos. Nes ji vieną viską daro, stengiasi, kad matytųsi su dukra, o seneliui taip lengvai gaunasi pasimatyti su anūke, o tai yra nesąžininga.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad ieškovė patyrė stresą, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad nutraukti motinos ir vaiko susitikimus nėra priežasčių. Tarnyba žinojo, kad ieškovė serga psichine liga, todėl buvo diskriminuojama. Neteikiant ieškovei pagalbos, buvo priimtas sprendimas nutraukti gyvus motinos ir vaiko bendravimus. Jo manymu, šioje situacijoje yra kažkas nuslepiama. Esant tokiems retiems susitikimams, natūralu, kad vaikas pradeda vadinti globėją mama, o ieškovę – vardu. Tokio lygio sprendimai – neleisti ieškovei bendrauti su dukra, negali būti priimami Tarnybos patarėjos, ji neturėjo teisės priimti tokio sprendimo.
9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje pateiktais argumentais. Pati ieškovė pasirašė ir sutiko su bendravimo tvarka. Iš pradžių susitikimai vykdavo sklandžiai, po to pasikeitė mergaitės elgesys. Vaikui nepatiko, kadangi mama ją kilnoja, liečia. Teigė, kad vaikui joks spaudimas nedaromas. Ieškovė nesilaiko gydymo reikalavimų, neteikia vaikui išlaikymo. Susitikimų metu ieškovė nesilaikydavo tvarkos, nustatytų taisyklių. Prieš einant į susitikimus ir susitikimų metu, mergaitė viduriuodavo, stresuodavo. Pagerėjus vaiko psichologinei būsenai, susitikimai būtų atnaujinami. Ieškovė yra atskirta nuo vaiko, jai nėra apribotos motinos teisės. Vaiko motina turi pareigą atliepti dukros poreikius ir atsižvelgti į vaiko interesus. Šiuo metu susitikimai gyvai yra pristabdyti, ieškovė su dukra bendrauja nuotoliniu būdu. Teigė, kad 1,5 valandos bendravimas atitinka vaiko raidą. Nemano, kad ieškovės teisės pažeidžiamos. Ieškovė buvo atskirta nuo dukros, siekiant užtikrinti geriausius nepilnametės interesus. Ieškovė nesikreipė su prašymu pakeisti bendravimo būdą. Atsakovas nepadarė jokių vaiko teisių pažeidimų. Atsakovas gina vaiko teises. Ieškovė susitikimų metu žiūri tik savo norus. Mergaitės globėjai motyvuoja ją bendrauti su mama, sudaro tam sąlygas. Tarnyba neatlieka jokių veiksmų, kad mergaitė būtų visiškai atskirta nuo ieškovės. Tik pablogėjus vaiko psichologinei būsenai, buvo priimtas spendimas nutraukti gyvus susitikimus. Situacijai pasikeitus, bus galima svarstyti dėl gyvų bendravimų atnaujinimo. Tarnybos sprendimas buvo priimtas teisėtai, todėl prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
10. Baigiamosiose kalbose trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad į Tarnybą buvo kreiptasi dėl to, kad per gyvus susitikimus ieškovė netinkamai elgdavosi, neigiamai atsiliepdavo apie globėjus, nesilaikė nustatytų taikylių. Ieškovė nekreipdavo dėmesio į vaiko norus ir poreikius. Bendraujant nuotoliniu būdu ieškovė labai stengiasi. Prieš susitikimus vaikas būna nekalbus, susitingęs. Ieškovei reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į savo poreikius, bet ir į vaiko norus.
11. Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. nurodė, kad yra ieškovės tėvas. Paaiškino, kad viskas buvo neteisingai vertinama. Susitikimai būdavo trumpalaikiai, neatitikdavo sąlygų. Ieškovė veždavo vaikui tai, kas mergaitei patinka. Susitikimų metu ieškovė pavaišindavo dukrą, po to užsiimdavo su ja. Teigė, kad rašė prašymą atskirai matytis su anūke ir jam ši teisė buvo suteikta. Iki šiol šia teise nepasinaudojo dėl dukros, nes ji nesutiktų, kad jis bendrautų vienas su anūke. Susitikimų metu ieškovės elgesys buvo normalus. Teigė, kad apribojimai palietė ir jo psichologinę būseną.
12. Liudytojas Z. G. nurodė, kad pažįsta ieškovę nuo tada, kai vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos. Tiesiogiai susitikimuose nedalyvauja. Teigė, kad įstaiga nėra sprendimus priimanti įstaiga. Globojama mergaitė nuotoliniuose susitikimuose dalyvauja iš globėjų namų, o ieškovei sutekta galimybė dalyvauti iš įstaigos. Globėjai patys pasiūlė susitikimus organizuoti vieną kartą per mėnesį, atsižvelgdami įvaiko adaptacinį laikotarpį jų šeimoje. Teigė, kad nėra kalbama apie grėsmę, kalbama apie netinkamą ieškovės elgesį. Visą laiką būdavo reaguojama į vaiko pasisakymus, reakcijas ir pan.
13. Liudytoja V. J. nurodė, kad yra mergaitės globėja. Paaiškino, kad mergaitė į šeimą atėjo beveik prieš metus. Mergaitę veždavo į centrą susitikimams su ieškove. Vaikas užduodavo papildomus klausimus. Susitikimų metu mergaitė stresuodavo, viduriuodavo, klausdavo, ar jos globėja nepaliks. Prieš važiavimus mergaitė visai nekalbėdavo, tik užduodavo, ar jos nepaliks. Mergaitė sakydavo, kad nenori, jog ją mama keltų ir apkabintų. Pasiūlė susitikimus organizuoti vieną kartą per mėnesį, nes norėjo, kad mergaitei susiformuotų rutina. Kai pasakė, kad su mama bendraus nuotoliu, mergaitė atsakė „gerai“. Kai bendravimas vykdavo tiesiogiai, mergaitei kildavo stresas, ji viduriuodavo. Ieškovė susitikimų metu dukrai pasakodavo, kad ją pagrobė burtininkė. Vaikas sakydavo, kad turi tris mamas, o dabar ją – globėją, vadina mama. Pasiūlymas dėl susitikimų vieną kartą per mėnesį buvo aptarinėjamas bendrai, ieškovė su tuo sutiko. Teigė, kad netgi tas vienas kartas per mėnesį vaikui sukeldavo stresą. Vaiko viduriavimas nėra nuolatinis reiškinys, pasireikšdavo prieš ar per susitikimą su ieškove. Nurodė, kad mergaitė lanko šokių būrelį ir anglų kalbos užsiėmimus, kadangi pati to nori.
14. Liudytoja I. L. paaiškino, kad dirba globos centre ir, kaip psichologė stebėjo ieškovės susitikimą su dukra. Nurodė, kad susitikimas vyko kovo pradžioje, buvo skirta 1,5 val. Pačioje pradžioje mergaitė buvo nerimastinga, įsitempusi, jokių ryškesnių emocijų nedemonstravo. Ieškovė buvo atnešusi tortą su žvakutėmis, nes buvo mergaitės gimtadienis. Po to ieškovė su dukra užsiėmė veikla. Mergaitę trikdė tai, kad skaitant knygelę, mama pasakydavo savo nuomonę. Ieškovė vaikui užduodavo įvairius klausimus. Vėliau atėjo senelis, kuris teigė, kad atėjo vėliau sąmoningai. Nurodė, kad konkurencija tarp ieškovės ir senelio jausdavosi visada. Nurodė, kad visiškai natūralu, jog gyvenant šeimoje susiformuoja ryšys, ir vaikas vadina globėją mama. Teigė, kad tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs ryšys ir visiškai natūralu, kad vaikas nori, jog susitikime dalyvautų kuo mažiau asmenų. Jeigu vaikas kreipiasi į globėją mama, tai yra visiškai normalu, nes vaikas taip jaučiasi saugiau, tai rodo prieraišumo santykį.
15. Liudytoja D. P. B. nurodė, kad yra psichologė ir stebėjo ieškovės susitikimą su dukra. Pažymėjo, kad mergaitė per susitikimą pačioje pradžioje buvo nedrąsi, vėliau kartu su ieškove piešė. Prieš susitikimus buvo ilgai tartasi su ieškove dėl vaišių ir drabužių, kad jų nereikia daug nešti, negalima, tačiau ieškovė susitarimo nesilaikė. Mergaitė akivaizdžiai demonstravo, jog jai nepatinka, kai mama ją liečia, kelia, ieškovė į tai nereagavo. Susitikimui įpusėjus mergaitė suviduriavo.
16. Liudytoja I. P. nurodė, kad yra psichologė ir stebėjo ieškovės susitikimą su dukra. Paskutinio susitikimo metu mergaitė buvo susiraukusi, nerimastinga, vėliau nusiramino. Mama su mergaite piešė, apžiūrinėjo žaislus, buvo išėjusios į balkoną. Mama dukrą apkabino per pečius, bet mergaitė pasakė jai „baik“. Ieškovė nereagavo ir bandė ją apkabinti dar kartą. Vidury susitikimo mergaitė pasiprašė į tualetą, suviduriavo. Ieškovė paprieštaravo, kai mergaitė globėją pavadino mama, jai tai nepatiko. Matosi, kad mergaitė nerimauja prieš susitikimus su mama, būna susikausčiusi, jai nepatinka kilnojimai, apkabinimai, vengia fizinių kontaktų. Ieškovei pastabą dėl vaiko nelietimo pasakė ramiai, mano, kad mergaitė į tai irgi sureagavo. Neatsimena, jog vaikas norėtų pasilikti tik su mama. Mano, kad vaiko viduriavimas susitikimo metu yra psichosomatinė reakcija į stresą.
17. Liudytoja D. K. teigė, kad yra globos koordinatorė. Susitikimų pradžioje ieškovė klausinėdavo mergaitės dėl globėjų netinkamos priežiūros. Vieno susitikimo metu mergaitė suviduriavo. Buvo paprašyta globėjų atvežti švarius drabužius. Atvažiavus globėjai su drabužėliais, mergaitė pašoko ir apkabino globėją. Antro susitikimo pabaigoje ieškovė buvo piktai nusiteikusi, šaukė, išvadino globėją „pikta, bjauri boba“, „jeigu dar šiek tiek, būtų jai davusi į galvą“. Mergaitė tuo metu jau buvo išvykusi. Mergaitė pradžioje būdavo įsitempusi, po to įsitraukdavo į veiklą, jai tik nepatikdavo kai ieškovė ją liesdavo ir kilnodavo. Į psichologės prašymus to nedaryti, ieškovė reaguodavo piktai arba nereaguodavo visiškai. Ieškovei buvo paaiškinta, kad vaiko lydėti iki automobilio negalima, kad nekiltų konflikto tarp ieškovės ir globėjos. Dėl saldumynų taip pat būdavo aiškinama, kad negalima tiek daug nešti, tačiau ieškovė neklausė. Bendravimas buvo apribotas, atsižvelgiant į vaiko reakcijas prieš susitikimus ir po jų. Ieškovė vis pasakojo mergaitei, kad ją pagrobė burtininkas, todėl ji jos negalėjo matytis.
18. Liudytoja E. K. paaiškino, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į mergaitės interesus, norus, nes ji pareiškė, jog matytis su mama nenori. Leista bendrauti nuotoliu, kad vaikas su mama palaikytų ryšį. Teigė, kad be ieškovės prašymo negali atnaujinti bendravimo. Paaiškino, kad nežino, ar ieškovei buvo pasiūlytos socialinės paslaugos. Mama pati gali kreiptis pagalbos į socialinius centrus. Prieš priimant sprendimą, buvo žinoma apie mamos ligos diagnozę. Tai nebuvo pagrindas apriboti bendravimą. Bendravimas buvo apsiribotas, atsižvelgiant į vaiko interesus.
19. Liudytoja V. D. paaiškino, kad dirba vaiko teisių globos skyriuje. Teigė, kad dalyvavo sprendimo priėmime. Spendimą dėl 1,5 val. bendravimo tvarkos globos centre priėmė bendru sutarimu. Neatsimena, kad tuo metu ieškovė siūlė kitus pasiūlymus dėl bendravimo dažnumo ir laiko. Prieš priimant sprendimą uždrausti gyvus susitikimus, buvo kalbėta su vaiku, vertinama situacija. Įvertinus viską buvo priimtas sprendimas uždrausti gyvus susitikimus. Po to ieškovė skambindavo telefonu ir prašė su dukra matytis gyvai. Nurodė, kad visa iniciatyva keisti bendravimo tvarką turi būti rodoma iš biologinių tėvų pusės. Jos manymu, šiuo metu vaikui netrūksta nei gyvo, nei nuotolinio bendravimo. Jos žiniomis, nuotoliniai susitikimai vyksta ir dabar. Iš bylos duomenų jai žinoma apie ieškovės ligą. Ieškovės ligos diagnozė sprendimo priėmimui neturėjo jokios įtakos, įtakos turėjo ieškovės elgesys su vaiku. Vaiko senelis nesiūlė savo bendravimo tvarkos variantų. Globos centras su tėvais nedirba ir jokių paslaugų siūlyti ieškovei negalėjo, nes tokių paslaugų neteikia. Pati ieškovė nesikreipė dėl paslaugų. Šiuo metu mergaitė gyvena šeimoje, kur yra užtikrintos visos jos teisės.
20. 2024 m. sausio 8 d. vykusioje vaiko apklausoje, nepilnametė A. G. G. papasakojo, kad jai yra 5 metai, ji gyvena su mama V. Su ja sekasi gyventi gerai. Anksčiau gyveno su A. ir H. A. yra jos mama. Su ja bendrauja per kompiuterį. Mama prašo nupiešti piešinį, tada ji nupiešia. Jai patinka kalbėtis su mama. Teigė, kad susitikti su A. nenorėtų, nes ji ją kilnoja ir skraidžioja, liečia ir jai būna baisu. Ji visada taip daro. Jeigu ji jos nekilnotų, neliestų vis tiek nenorėtų susitikti. Kalbėtis per kompiuterį su mama norėtų. Kai matydavosi su mama gyvai, jai patikdavo piešti, žaisti, dar patikdavo burbulų krepšys – viskas patikdavo. Negalėjo įvardyti ką jaučia A.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. G. yra nepilnametės A. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atskyrė A. G. G. nuo motinos A. G.; priteisė iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukteriai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nustatė nuolatinę globą A. G. G. ir jos globėja bei gaunamų lėšų administratore paskyrė VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“; nepilnametės globos vietą nustatė VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. G. nustatyta nuolatinė globa fizinių asmenų V. J. ir D. J. šeimoje.
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko susitikimas su vyriausiąja specialiste, Globos centro atstovais ir vaiko biologine mama A. G. bei seneliu S. G., kurio metu buvo sprendžiama globojamo vaiko A. G. G. ir biologinės mamos A. G. bei senelio S. G. susitikimų tvarka. Šio susitikimo metu buvo nutarta, kad nepilnametė A. G. G. dalyvaus susitikimuose su motina ir seneliu vieną kartą per mėnesį – kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.30 val. Globos centro patalpose (duomenys neskelbtini) Susitikimo protokolas).
Žemesnės instancijos teismas
23. (duomenys neskelbtini) vyko ieškovės bei jos tėčio (senelio) S. G. susitikimai su nepilnamete A. G. G. (VšĮ „Pagalba paaugliams iniciatyva“ (duomenys neskelbtini) Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).
24. 2023 m. gegužės 23 d. tretysis asmuo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui „Dėl informacijos apie A. G. G. susitikimus su mama A. G.“, kuriame nurodo, kad įvertinę Globos centro specialisčių rekomendacijas, siūlo stabdyti ieškovės susitikimus su dukra. Atsakovas 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susitikimų su dukra A. G. G.“, informavo, kad ieškovės susitikimai su dukra yra nutraukiami.
25. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo sprendimą dėl susitikimų su vaiku nutraukimo ir savo reikalavimus grindžia tuo, kad institucija priėmė neteisėtą sprendimą, kurio priėmimą lėmė ieškovės neįgalumas. Taip pat prašo nustatyti, kad ieškovė turi teisę su dukra matytis antradieniais ir pentadieniais ne trumpiau nei po 3 valandas, Vilniuje, įpareigojant atsakovą organizuoti susitikimus. Taip pat mano, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtas, nes jį priėmusi vyresnioji patarėja neturėjo tam įgaliojimų.
Dėl vyresniosios patarėjos įgaliojimų
26. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vienas iš skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumo pagrindų yra tai, kad jis buvo priimtas vyresniosios patarėjos, kuri neturi tam įgaliojimų.
27. Kaip matyti iš skundžiamo atsakovo sprendimo, jį priėmė ir pasirašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniojo patarėja E. K..
28. Į bylą pateiktos E. K. pareigybės charakteristikos (duomenys neskelbtini) 7 punkte nurodyta, jog vyresnioji patarėja atstovauja įstaigai vadovo pavedimu. Teismas sutinka su atsakovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad šiuo atveju, priimdama skundžiamą sprendimą, vyresnioji patarėja E. K. neatstovavo tarnybos viešoje erdvėje ar teisme, todėl atskiras įstaigos vadovo pavedimas jai neturėjo būti suteiktas. Taip pat, sutiktina su atsakovo atstovo paaiškinimais rašte ieškovės atstovui (duomenys neskelbtini), kad vyresnioji patarėja E. K., skundžiamą Tarnybos sprendimą, pasirašė kaip Skyriaus vyresnioji patarėja, turinti pavaldžių asmenų. Pasinaudoti šia teise jai suteikia pareigybės aprašymo 10 punktas, kuris numato, jog vyresnysis patarėjas prireikus priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus. Taip pat pareigybės aprašymo 14 punkte nurodyta, kad vyresnysis patarėjas užtikrina su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimą ir teikimą.
29. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybos veiklą reglamentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Tarnyba, siekdama nustatyto tikslo, gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą bei jai paskirtas funkcijas atlieka ir savo veiklos tikslo siekia pati ar per savo struktūrinius padalinius, taip pat nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai.
30. Skyrius vadovaujasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatais, patvirtintais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023-05-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuostatai). Nuostatai nustato Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą. Nuostatų IV skyriaus „Skyriaus darbo organizavimas“ 13-14 punktuose nurodyta, kad „13. Skyriaus vedėjui planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Skyriaus veiklą padeda Skyriaus vyresnieji patarėjai, turintys pavaldžių asmenų, ir patarėjai, neturintys pavaldžių asmenų. 14. Skyriaus darbuotojai, vykdantys veiklą vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo srityje, tiesiogiai pavaldūs Skyriaus vyresniajam patarėjui, atsakingam už vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimą, globos (rūpybos) priežiūros vykdymą savivaldybėje (toliau – vyresnysis patarėjas, atsakingas už globą). Skyriaus vyresnysis patarėjas, atsakingas už globą, organizuoja tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą, užtikrina tolygų užduočių paskirstymą ir kontroliuoja jų įvykdymą.“ Nuostatų 17 punkte nurodyta, jog Skyriaus darbuotojų funkcijos yra nustatytos pareigybių aprašymuose, o tiesioginis pavaldumas – Tarnybos darbuotojų pareigybių sąraše, pareigybių aprašymuose.
31. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje aplinkybių, jog vyresnioji patarėja E. K. būtų pažeidusi ar viršijusi jai suteiktus įgaliojimus, nenustatyta, nes ji veikė savo kompetencijos ir pareigybių aprašymo ribose ir turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą.
Dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, bendravimo tvarkos nustatymo
32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko susitikimas su vyriausiąja specialiste, Globos centro atstovais ir vaiko biologine mama A. G. bei seneliu S. G., kurio metu buvo sprendžiama globojamo vaiko A. G. G. ir biologinės mamos A. G. bei senelio S. G. susitikimų tvarka. Šio susitikimo metu buvo nutarta, kad nepilnametė A. G. G. dalyvaus susitikimuose su motina ir seneliu vieną kartą per mėnesį – kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.30 val. Globos centro patalpose. Tiek ieškovė, tiek apklausti liudytojais teismo metu (kurie dalyvavo šiame susitikime), patvirtino, kad susitikimo metu ieškovė neprieštaravo tokiam siūlymui dėl bendravimo su dukra. Taip pat, pati ieškovė patvirtino, kad savo siūlymų dėl bendravimo tvarkos neteikė, sutiko su siūloma tvarka.
33. (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui „Dėl informacijos apie A. G. G. susitikimus su mama A. G.“, kuriame nurodė, kad įvertinę Globos centro specialisčių rekomendacijas, siūlo stabdyti ieškovės susitikimus su dukra. Tretysis asmuo rėmėsi (duomenys neskelbtini) susitikimų protokolais.
34. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro Susitikimo su vaikais stebėjimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), susitikime dalyvavo ieškovės dukra, ieškovė bei ieškovės tėvas S. G., o visą susitikimą stebėjo psichologė I. L. bei susitikimą koordinavo D. K.. Iš minėto protokolo matyti, kad ieškovė susitikimo metu konkuruoja su savo tėvu, ne visada pastebi ko vaikui reikia, jei vaikas neišsako to verbaliai ar neparodo aiškiai; neigiamai reagavo į globos koordinatorės bandymą susitarti dėl maisto ir dovanėlių nešimo; neigiamai pasisakė dėl naujų dukros globėjų. Mergaitė susitikimo metu susitikimo pradžioje jautė nerimą, įtampą, bet vėliau įsidrąsino bendrauti su ieškove.
35. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro Susitikimo su vaikais stebėjimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), susitikime dalyvavo ieškovės dukra, ieškovė bei ieškovės tėvas S. G., o visą susitikimą stebėjo psichologė D. P. B. bei susitikimą koordinavo D. K.. Iš minėto protokolo matyti, kad ieškovei yra sunku prieš susitikimą priimti susitarimus dėl dovanų ir saldumynų; ne visada girdi priminimus dėl susitarimų, bando derėtis; neigiamai atsiliepia prie dukros apie jos globėjus; supykusi globos koordinatorei piktai, įžeidžiančiai atsiliepė apie globėją, išsakė mintį, kad „dar šiek tiek ir būčiau davusi jai į galvą“. Ieškovės dukra susitikimo metu, vos pamačiusi ieškovę buvo susikausčiusi; atrodė sumišusi kai ieškovė bandė ją paimti ant rankų, muistėsi, norėjo ant žemės; susitikimo metu mergaitė suviduriavo.
36. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro Susitikimo su vaikais stebėjimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), susitikime dalyvavo ieškovės dukra, ieškovė bei ieškovės tėvas S. G., o visą susitikimą stebėjo psichologė I. P. bei susitikimą koordinavo D. K.. Iš minėto protokolo matyti, kad ieškovė mažiau domėjosi vaiko jausmais, daugiau fiziniais poreikiais; nesilaikė ribų dėl prisilietimų; psichologei sustabdžius pakartotinius ieškovės prisilietimus prie mergaitės, kai vaikais prieš tai aiškiai pasakė sustoti, ieškovė pradėjo konfliktuoti su psichologe; po susitikimo konfliktavo su globos koordinatore, nes nesutiko dėl sutartų taisyklių dėl maisto nešimo bei mergaitės perrenginėjimo; taip pat ieškovė, atvykus mergaitės seneliui, ieškovės tėvui, nepalankiai reagavo į jo atvykimą, nenorėjo, kad dukra bendrautų su juo. Ieškovės dukra susitikimo metu nesidžiaugė pamačiusi ieškovę, atrodė pikta bei susierzinusi; mergaitė susitikimo eigoje suviduriavo; nenorėjo, kad ieškovė ją apkabintų, tam prieštaravo; atrodė pasimetusi, kai ieškovė neigiamai kalbėjo apie globėjus.
37. Iš atsakovo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas tokį sprendimą priėmė susipažinęs su pateikta informacija, kad ieškovė susitikimų metu prie vaiko neigiamai atsiliepia apie globėjus, neatsižvelgia į globos centro specialistų rekomendacijas dėl vaiko perrengimo susitiko metu, negeba susitikimo su vaiku užbaigti palankiai vaikui, išreiškia nepasitenkinimą vaiko senelio dalyvavimu susitikime, kas vaikui kelia įtampą, nesaugumo jausmą ir baimę, kad turimais duomenimis, prieš kiekvieną susitikimą mergaitė būna suirzusi ir prašo nevežti jos į Globos centrą į susitikimus su motina, o po susitikimų iš elgesio stebimas vaiko nerimas būti paliktai, kad paskutinių susitikimų metu mergaitė suviduriavo.
38. Teismas pažymi, kad šių aplinkybių, jog ieškovė į susitikimus, nesilaikydama susitarimų, nešdavo mergaitei maišus saldumynų, norėdavo perrengti mergaitę savo atneštais drabužiais, kad ieškovė neigiamai atsiliepė apie globėjus ar, kad ieškovė būdavo nepatenkinta savo tėvo, mergaitės dalyvavimu susitikimuose, ieškovė nepaneigė. Priešingai, ji nurodė, kad nesupranta, kodėl ji negali atnešti dukrai daug saldumynų ar perengti jai patinkančiais drabužiais, nes globėjos aprengti drabužiai jai nepatinka. Patvirtino, kad neigiamai kalbėjo apie naują dukters globėją, nes jos manymu ji verčia mergaitę ją vadinti mama, ji ją erzina. Taip pat erzina ją, kad jos tėvas, dukters senelis, dalyvauja susitikimuose ir atima dėmesį iš dukters ir trukdo ieškovei bendrauti su dukra. Taip pat pažymėjo, kad prieštarauja, kad jos tėvas S. G. vienas dalyvautų susitikimuose (duomenys neskelbtini) teismo posėdis).
39. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė, t. y. nutarė nutraukti ieškovės susitikimus su dukra, ne dėl ieškovės neįgalumo (psichinės ligos), o dėl to, kad ieškovė negeba atliepti geriausių vaiko interesų, vaiko susitikimai su biologine motina sukelia vaikui įtampą, nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, kas ateityje galimai gali sukelti vaikui rimtas psichologines pasekmes. Teismas pažymi, kad ieškovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai gydytoja yra išrašiusi gerti vaistus kasdien, tačiau ji juos vartoja, kai jai atrodo kad yra būtina, savo nuožiūra, nes pati geriausiai žino ko jai reikia. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė buvo diskriminuojama dėl neįgalumo (psichikos ligos), ieškovė šių teiginių neįrodė. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad Tarnyba ar tretysis asmuo neteikia socialinių paslaugų tėvams, jų paskirtis yra nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekur nesikreipė dėl socialinių paslaugų, nes nemano, kad jai tai yra reikalinga.
40. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas tenkino ieškovės prašymą ir leido su dukra bendrauti nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš į bylą pateiktų susitikimo nuotoliniu būdu protokolų (duomenys neskelbtini), ieškovė su dukra bendrauja nuotoliniu būdu, mergaitė ganėtinai noriai bendrauja nuotoliniu būdu su ieškove, tačiau jai ganėtinai sunku išsėdėti ramiai prie ekrano.
41. Iš (duomenys neskelbtini) pateikto Globojamo (rūpinamo) vaiko apsilankymo akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo aplankyti dabartiniai mergaitės globėjai. Aplankymo metu buvo bendrauta su mergaite, kuri išreiškė nuomonę, kad susitikti su ieškove nenori, nes ji ją liečia, kilnoja. Pasiteiravus mergaitės, ar ji laukia susitikimų su ieškove, mergaitė atsakė, kad nelaukia ir jų nenori, bet žino, kad reikia. Globėja nurodė, kad mergaitė prieš susitikimus nuotoliniu būdu ir po jų, jaučiasi įsitempusi, susitikimų nelaukia. Mano, kad mergaitei susitikimai su ieškove absoliučiai nieko gero neduoda, nes ji turi klausytis sergančio žmogaus dejonių, aimanavimų.
42. Teismas pažymi, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.
43. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
44. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, įrodyta, jog gyvų susitikimų metu su ieškove, vaikais jaučia įtampą, nerimą, nenori susitikti gyvai su ieškove ir šias aplinkybes patvirtina byloje apklausti liudytojai, stebėję susitikimus, mergaitės globėja bei pati mergaitė. Taip pat, procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad bendraujant su mergaite ji nuolat nurodo, kad gyvai su ieškove susitikti nenorėtų, nebent per kompiuterį, tą patį patvirtino ir apklausiant vaiką per psichologą, teismo posėdžio metu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo pripažinti kaip nepagrįsto ir panaikinti.
45. Ieškovė teismo taip pat prašo nustatyti, kad ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku antradieniais ir penktadieniais, ne trumpiau kaip po 3 valandas, Vilniuje, bei įpareigoti atsakovą organizuoti susitikimus.
46. Teismas pažymi, kad nors įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.), tačiau teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs bylos šalių pozicijas dėl ieškovės bendravimo su dukra gyvai, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad mergaitė nuosekliai, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apklausos teisme metu, nurodė, kad nesutinka ir nenori bendrauti su ieškove gyvai, tačiau per nuotolį bendrauti galėtų, į tai, kad ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra suteikta teisė, galimybė bendrauti su dukra nuotoliniu būdu, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo, nes šiuo metu tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
47. Pažymėtina ir tai, kad galiojantis atsakovo leidimas (sprendimas) leisti ieškovei bendrauti su dukra nuotoliniu būdu, užtikrina tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko teises bendrauti tarpusavyje, užtikrina geriausius vaiko interesus esamoje situacijoje bei pagrindinį uždavinį šiuo metu, t. y. užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą.
Dėl neturtinės žalos
48. Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino prašoma priteisti 15 000 Eur suma.
49. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
50. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Viešoji civilinė atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.271 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, tarp jų ir neturtinę žalą, apibrėžtą CK 6.250 straipsnyje.
51. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
52. Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta ir ieškovė neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (darbuotojų) neteisėtų veiksmų. Priešingai, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė teisėtai, t. y. nutarė nutraukti ieškovės susitikimus su dukra, ne dėl ieškovės neįgalumo (psichinės ligos), o dėl to, kad ieškovė negeba atliepti geriausių vaiko interesų, nes vaiko gyvi susitikimai su biologine motina sukelia vaikui įtampą, nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, kas ateityje gali sukelti vaikui rimtas psichologines pasekmes ir pažeidžia vaiko teises ir geriausius interesus.
53. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka ieškovui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nenurodė bei neįrodė kokią turtinę žalą patyrė, bei nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
54. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje atsakovo (Tarnybos) neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės.
55. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
58. Ieškovė (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
59. Atsakovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
60. Teisme gautas ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) Pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 815 Eur.
61. Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
62. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 59,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
63. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).
64. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atleisti šioje civilinėje byloje nuo susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovui atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Atleisti ieškovę A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.