Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-40131-996/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-40131-996/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33592-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-40131-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33592-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.7; 1.3.2.9.6; 1.3.2.11; 1.3.5.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovui R. V.,atsakovės valstybės įmonės Registrų centro atstovei Kristinai Tamošaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl darbo ginčo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 1–11, t. III, b. l. 1–9) valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – atsakovė, darbdavė, RC), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašydamas pripažinti, jog darbdavė piktnaudžiavo savo teisėmis, neteisingai atliko atleidimo procedūras, galimai tyčia vilkino procesą, nebendradarbiavo, nepateikė jam susipažinti privalomų dokumentų dėl jo darbo funkcijų pakeitimo ir/ar pasiūlymų užimti kitas laisvas darbo vietas, įpareigoti darbdavę sumokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, priteisti penkių mėnesių kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad RC 2018 m. spalio 31 d. jam – RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjui – pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriame buvo nurodyta, jog remiantis RC valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, jis informuojamas, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalios nauja RC struktūra (nurodoma, kad pridedama, tačiau ji nepridėta ir jam jokia kita forma nepateikta), todėl jo darbo funkcija toliau bus vykdoma kitame struktūriniame padalinyje, ko pasėkoje, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsniu, buvo pasiūlyta nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis: RC Turto valdymo skyriuje turto valdymo specialisto pareigose, nustatant 2 530 Eur pareiginį atlyginimą, bei paaiškinta, kad atsisakius dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbo sutartis bus nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bei kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka išmokėta išeitinė išmoka. Teigė, jog per visą įspėjimo laikotarpį žodžiu prašė pateikti informaciją apie būsimas darbo funkcijas, pareigines nuostatas ir kitą susijusią informaciją, tačiau darbdavė tik žadėjo, bet nieko neteikė, motyvuodama dideliu darbo krūviu ir tuo, jog jam tikrai bus suteiktos tos pačios skyriaus vedėjo pareigos, tačiau formaliai perėjus konkursą. Pasak ieškovo, jis 2019 m. vasario 11 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, jog ši pateiktų darbo sutarties dokumentus, nes siūloma pakeisti vieną iš esminių darbo sutarties sąlygų – pareigas ir atliekamas funkcijas, kurios iki šiol nebuvo pristatytos jokia forma, 2019 m. vasario 22 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl paaiškinimų, tačiau ji vengė pateikti bet kokią informaciją. Nurodė, jog atsižvelgdamas į buvusius atsakovės pasiūlymus, pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį darbdavės iniciatyva bei išmokėti šešių mėnesių priklausančią išeitinę kompensaciją, tačiau po to atsakovė pradėjo jį ignoruoti bei teikti paaiškinimus, jog jam neva niekas nebepriklauso ir jei jis nori, gali rašyti prašymą ir išeiti ankščiau nei nurodyta įspėjime/pasiūlyme arba taikos susitarimu neišmokant jokių išeitinių. Teigė, kad jis išbandė visas derybines galimybes ir tik vėliau kreipėsi į darbdavės sudarytą darbo tarybą, tačiau ji net neišklausiusi priėmė sprendimą, jog darbdavė viską teisingai ir teisėtai daro įspėjant apie galimą atleidimą. Nurodė, jog 2019 m. kovo 26 d. dar kartą pateikė raštą ir taikos sutartį, atsakymą gavo 2019 m. balandžio 8 d., kuriame nebuvo išreikšta pozicija dėl derybų ir galimybių sudaryti taikos sutartį. Teigė, jog 2019 m. balandžio 2 d. atsakovė pateikė darbo sutarties priedą, kuriame buvo nurodoma įsigaliojimo data nuo 2019 m. kovo 1 d., todėl jis atsisakė pasirašyti, 2019 m. gegužės 13 d. į Dokumentų valdymo sistemą buvo įkelti patvirtinti nauji Turto valdymo skyriaus nuostatai, turto valdymo specialisto nuostatai įkelti 2019 m. gegužės 16 d. Teigė, jog 2019 m. gegužės 16 d. darbdavė jam pateikė kitą įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nepasiūlydama kitų pareigų, o 2019 m. gegužės 23 d. jis pateikė atsakymą/nesutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl atleidimo pagrindų ir įspėjime nurodomų sąlygų, jame nurodė, kad su darbo sutarties nutraukimu sutinka, tačiau prašė patvirtinti taikos sutarties sąlygas, kurios buvo pateiktos atsakovei 2019 m. kovo 18 d., t. y. darbuotojui, kuris išdirbo daugiau nei dešimt metų, išmokant išeitinę išmoką, priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodė, jog 2019 m. birželio 7 d. gavo įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, 2019 m. birželio 25 d. buvo įformintas darbo sutarties nutraukimas. Pabrėžė, kad atleidimo jį iš pareigų procese buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas, darbdavė taikė psichologinį spaudimą, diskriminavo jį pagal amžių ir pagal tai, kad ilgai dirbo RC. Teigė, jog jam nesutikus su esama situacija ir pasikeitus vadovybei prasidėjo įžeidinėjimų ir (duomenys neskelbtini) atakos, rėkiama, dėl darbo pobūdžio pirma paaiškinama ir žadama viena, vėliau daroma kita, t. y. jo pareigos anot vadovo turėjo nesikeisti, tačiau po pertvarkos pasakyta, jog visgi reikia dalyvauti atrankoje ir tik patekus jis galės pasilikti savo pareigose, be to, atvykus į atranką, akivaizdžiai buvo parodyta, jog kandidatas į darbo vietą jau yra atrinktas, o po atliktos atrankos ir pokalbyje su vadovu buvo pasiūlyta tyliai sėdėti, jei kas nepatinka išeiti. Papildomai nurodė ir tai, kad nuo jo buvo nušalintas visas kolektyvas, iš kabineto iškraustyti visi kolegos, jis buvo paliktas vienas, siunčiant skyriaus vadovui kolegoms sveikinimus jis, kaip kolega, visai į sveikinimus nebuvo įtraukiamas, vėliau ignoruojama ir neatsakoma nei į vieną prašymą, todėl, jo vertinimu, darbo sutarties nutraukimo pobūdis sukėlė jam didelius neigiamus išgyvenimus, buvo sumenkinta jo reputacija, prasidėjo sveikatos problemos, kurios tęsiasi iki šiol.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir jo patikslinime, papildomai paaiškindamas, kad jam buvo žinoma, kokia bus naujoji RC struktūra, susitikimuose jo būdavo klausiama dėl pareigybių naujoje RC struktūroje, elektroniniu paštu jam buvo siunčiami dokumentai papildymui; jam buvo pasiūlyta naujoje RC struktūroje turto valdymo specialisto pareigybė paliekant tą patį darbo užmokestį, kokį jis gavo iki tol, jis su tuo 2018 m. spalio 18 d. sutiko, tačiau galiausiai nusivylė, nes tikėjosi būti skyriaus vadovu, kadangi RC vadovas jį įkalbinėjo dalyvauti konkurse į naujojo skyriaus vadovo pareigas; jo vykdyta darbinė funkcija naujoje RC struktūroje tam tikra liko, tačiau tai, ką jis dirbo, skiriasi nuo to, ką turi dirbti turto valdymo specialistas naujoje RC struktūroje; gavęs 2019 m. gegužės 16 d. pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, su juo jau nebesutiko, jam nebuvo siūlytos kitos pareigos.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. III, b. l. 28–44, 172–186).

Atsakovės teigimu, ieškinyje tariamai nurodydamas faktines ginčo aplinkybes ieškovas jas pateikė selektyvia, sau palankia, tačiau realios situacijos neatspindinčia, prasme. Nurodė, jog RC tyčia nevilkino proceso, nepateikdamas ieškovui prašomų susipažinti dokumentų, nes juos parengti turėjo pats ieškovas (kaip iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusioje RC struktūroje egzistavusio padalinio vadovas). Paaiškino, jog ieškovas buvo priimtas į RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjo pareigas pagal 2007 m. liepos 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojas vadovavo už įmonės ūkinį aptarnavimą ir aprūpinimą atsakingam struktūriniam padaliniui, kas reiškia, kad darbuotojo darbo sutartimi sulygta ir vykdyta darbinė funkcija savo esme buvo susijusi būtent su tokio skyriaus veiklos planavimu ir organizavimu, užtikrinimu, kad būtų tinkamai ir laiku atliekami pavesti darbai, kad būtų prižiūrėtos, suremontuotos ir tinkamai eksploatuojamos RC patalpos, pastatai bei inžineriniai tinklai, kad būtų laikomasi darbo drausmės, dokumentai pildomi teisingai, kad būtų tinkamai bei laiku įgyvendinami visi minėtam skyriui priskirti uždaviniai. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu RC buvo pavesta peržiūrėti įmonės 2018–2021 m. strateginį veiklos planą, vykdomas veiklas, suplanuotas išlaidas ir pateikti siūlymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sąnaudų valdymo bei didesnės grąžos visuomenei iki 2018 m. rugsėjo 28 d., be to, RC 2018 m. birželio 12 d. buvo gautas raštas, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame buvo aiškiai įtvirtinta, kokiomis kryptimis ir kokiais standartais vadovaujantis turėtų būti vystoma RC veikla. Pažymėjo, jog atliekant visus veiksmus nuolat buvo tariamasi ir konsultuojamasi su ieškovu, kaip vienu iš ankstesnėje RC struktūroje buvusio struktūrinio padalinio vadovu, todėl jam ne tik turėjo būti, bet ir buvo žinoma, kaip tiksliai ir kodėl keisis RC struktūra, kokias pareigybes buvo ketinama patvirtinti, kokios įprastinės funkcijos bus priskiriamos kiekvienai iš pareigybių, o taip pat ir visa kita aktuali informacija. Teigė, kad ieškovo, kaip buvusio Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjo, darbinės funkcijos toliau turėjo būti tęsiamos naujai suformuotame struktūriniame padalinyje – Turto valdymo skyriuje, ieškovo anksčiau vykdyta darbinė funkcija nebuvo identiška naujai suformuoto struktūrinio padalinio (Turto valdymo skyriaus) vadovo pareigybei, naujai formuojamas skyrius atsakomybėje turėjo turėti visos Lietuvos mastu esančio RC turto ir ūkio priežiūrą, todėl šioms pareigybėms užimti buvo nutarta skelbti konkursą, tokiu būdu sudarant galimybę atrinkti labiausiai tokioms pareigoms tinkantį kandidatą, konkursas nebuvo fiktyvus, vienas iš jos narių buvo RC darbo tarybos narys. Pažymėjo, jog nustačius naują RC struktūrą, po visų konsultacijų su buvusių padalinių vadovais, įskaitant ir ieškovą, RC direktorius 2018 m. spalio 22 d. patvirtino naują pareigybių sąrašą, Turto valdymo skyriuje buvo patvirtinta Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialisto pareigybė, kuri savo esme prilygo ieškovo ankstesnėje RC struktūroje vykdytai darbinei funkcijai, be to, RC direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. įsakymu buvo patvirtintas struktūrinių pokyčių veiksmų planas, pagal kurį buvo parengti ir ieškovui, kaip Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjui, pateikti pareigybių sąrašai tiek pagal buvusią, tiek pagal naują RC struktūrą, todėl ieškovas, priešingai negu dabar teigia, tikrai žinojo, kaip keisis RC struktūra, kokios bus pareigybės ir kokias darbo funkcijas turės vykdyti nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliosiančioje RC struktūroje esančio Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialistas. Pabrėžė, jog ieškovas buvo įtrauktas į visą struktūrinių pertvarkymų procesą, dalyvavo su struktūriniais pokyčiais susijusiose darbo grupėse, kuriose pristatinėjo atskirus su struktūriniais pokyčiais susijusius klausimus. Teigė, kad kadangi naujai sukomplektuoto struktūrinio padalinio – Turto valdymo skyriaus – turto valdymo specialisto darbinė funkcija savo esme prilygo ieškovo anksčiau vykdytai ir darbo sutartimi sulygtai darbo funkcijai, 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovui buvo įteiktas 2018 m. spalio 31 d. pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, jame nurodant, jog nuo 2019 m. kovo 1 d. RC įsigalios nauja struktūra ir dėl to jo darbo funkcija toliau bus vykdoma kitame struktūriniame padalinyje ir kitame struktūriniame ir/ar funkciniame pavaldume, kartu nurodyta, jog jam bus mokamas tas pats, kaip vadovui nustatytas, pareiginis atlyginimas, koks buvo sulygtas darbo sutartimi, ir tai, kad jis toliau dirbs RC, jeigu per 5 darbo dienas priims pasiūlymą, ieškovui buvo paaiškinta, kad jam atsisakius dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, darbo sutartis su juo bus nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, išmokant pagal teisės aktus priklausančią mokėti išeitinę išmoką. Pažymėjo, jog ieškovas 2018 m. lapkričio 16 d. pasirašytinai sutiko su jam pateiktu pasiūlymu nuo 2019 m. kovo 1 d. tęsti darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją kitame struktūriniame padalinyje bei pavaldume. Paaiškino, jog tam, kad vykstantys struktūriniai pokyčiai būtų sklandžiai bei laiku įgyvendinami, o iki naujos RC struktūros įsigaliojimo (2019 m. kovo 1 d.) būtų atlikti visi su tuo susiję reikalingi parengiamieji darbai, ieškovui, kaip ir kitiems ankstesnėje RC struktūroje buvusių struktūrinių padalinių vadovams, buvo pateiktas RC direktoriaus patvirtintas šablonas, pagal kurį turėjo būti parengti visų nuo 2019 m. kovo 1 d. veiksiančių padalinių nuostatai, pavedant ieškovui pagal jo veiklos sritį parengti būsimo Turto valdymo skyriaus nuostatus bei šio skyriaus pareigybių aprašymus, tačiau ignoruodamas šį jam duotą pavedimą ieškovas, iki 2019 m. vasario 28 d. dirbęs RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėju, ne tik neparengė būsimo Turto valdymo skyriaus nuostatų bei šio skyriaus pareigybių aprašymų, bet dar ir pradėjo teigti, kad neva jam nebuvo žinoma, kokia nuo 2019 m. kovo 1 d. turėjo būti jo, kaip Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialisto, darbinė funkcija, nors tai jam buvo nurodyta, be to, jam pateiktame pasiūlyme, su kuriuo jis sutiko dar 2018 m. lapkričio 16 d. ir iki to laiko, kuomet paaiškėjo, jog jis nelaimėjo RC skelbto konkurso naujai suformuoto Turto valdymo skyriaus vadovo pareigoms užimti (t. y. daugiau kaip 3 mėnesius), darbuotojas nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamai neteisėto darbo sutarties sąlygų keitimo, kaip ir dėl to, kad jam neva nėra žinoma, kokia nuo 2019 m. kovo 1 d. turės būti jo darbo funkcija RC. Paaiškino, jog 2019 m. sausio 30 d. ieškovas dalyvavo RC viešai paskelbtame konkurse Turto valdymo skyriaus vadovo pareigoms užimti, tačiau ieškovas užėmė 4 vietą iš 5 galimų, 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu jis buvo informuotas, kad konkurso jis nelaimėjo. Pažymėjo, jog tuo metu, kuomet turėjo būti pasirašomas darbo sutarties pakeitimas, ieškovas į darbą nėjo dėl nedarbingumo (nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 15 d.), tačiau pateikė 2019 m. vasario 22 d. paklausimą, kuriame pradėjo kalbėti apie jo atžvilgiu tariamai padarytus darbo teisės pažeidimus ir reikalauti pateikti informaciją, atsakant į jo paklausimą 2019 m. kovo 12 d. raštu darbuotojas buvo informuotas, kad dar 2018 m. lapkričio 12 d. jam buvo pateiktas pasiūlymas, su kuriuo jis sutiko 2018 m. lapkričio 16 d., todėl įsigaliojus naujai RC struktūrai su juo darbo santykiai bus tęsiami, pažymint, kad jam, kaip ir kitiems RC padalinių vadovams, iki naujos struktūros įsigaliojimo buvo pavesta parengti Turto valdymo skyriaus nuostatus bei pareiginius aprašymus, tačiau ignoruodamas jam pateiktą atsakymą ieškovas ir toliau demonstruodamas, kad jam neva nėra žinoma, kokias darbo funkcijas jis turės atlikti naujoje RC struktūroje, pateikė dar ne vieną raštą, pakartodamas tas pačias išgalvotas pretenzijas, prašydamas kompensacijos, į ką jam buvo atsakyta 2019 m. balandžio 5 d. raštu, nurodant visas aktualias aplinkybes. Paaiškino, kad ieškovas į darbą RC grįžo 2019 m. kovo 18 d., t. y. tuomet, kai jau buvo įsigaliojusi nauja RC struktūra su naujais struktūriniais padaliniais bei pareigybėmis, todėl akivaizdu, kad pasikeitus RC struktūrai, ankstesnėje RC struktūroje buvusio Tiekimo ir ūkio skyriaus nebuvo likę, kaip ir nebuvo likę tokio skyriaus vadovo pareigybės, todėl nuo 2019 m. kovo 1 d. darbuotojo darbo funkcija, sulygta darbo sutartimi, ir toliau turėjo būti atliekama, tik kitame struktūriniame padalinyje bei pavaldume, tačiau darbuotojas, apsimesdamas, kad neva nieko nesupranta ir ciniškai teigdamas, kad jis tariamai ir toliau dirba RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėju, atsisakė vykdyti tiesioginio (duomenys neskelbtini) J. Š. duodamus nurodymus, kurie savo esme buvo susiję su įprastine ieškovo anksčiau vykdyta darbine funkcija, be to, informuotas, jog turi atvykti pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, ieškovas vengė tai padaryti, net ir 2019 m. balandžio 2 d. šį dokumentą jam įteikus, jis atsisakė jį pasirašyti, vėliau teisindamasis tuo, jog dokumentas neva surašytas atbuline data, darbuotojas piktnaudžiavo savo paties sukurta kenksminga ir destrukciją darbovietėje keliančia situacija. Pažymėjo, jog ieškovui nevykdant tiesioginio vadovo jam duodamų nurodymų, demonstruojant piktybišką nusistatymą, nebendradarbiaujant, veikiant prieš darbdavės interesus, RC (duomenys neskelbtini) J. Š. 2019 m. balandžio 18 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo darbdavę apie susidariusią netoleruotiną situaciją bei apie tai, jog ieškovas atsisako vykdyti duodamus pavedimus, motyvuodamas tuo, jog jis neva ir toliau yra RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjas, nepaisant to, kad tokio padalinio nuo 2019 m. kovo 1 d. RC apskritai nėra, paprašius ieškovo pasiaiškinti, jis savo 2019 m. balandžio 24 d. pasiaiškinime nurodė, kad jo pareigos yra ne Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialistas, bet Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjas. Teigė, jog nepaisant to, kad ieškovui ir taip buvo suteikta informacija apie jo ir toliau tęsiamą darbo funkciją RC tik kitame struktūriniame padalinyje bei pavaldume, 2019 m. gegužės 13 d. Dokumentų valdymo sistemoje ieškovas susipažino su RC Turto valdymo skyriaus nuostatais, kuriuos parengti bei suderinti užtruko būtent dėl paties ieškovo neveikimo ir tikslingo pareigų nevykdymo, o 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas susipažino dar ir su minėto skyriaus turto valdymo specialisto pareiginiais nuostatais. Pažymėjo, jog kadangi ieškovas ir toliau atsisakė pasirašyti pagal jo priimtą pasiūlymą parengtą darbo sutarties pakeitimą, darbuotojui buvo įteiktas RC generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo ieškovui buvo pakartotinai nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. jam buvo įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, su kuo jis pasirašytinai sutiko 2018 m. lapkričio 16 d., pasiūlyme buvo konkrečiai nurodyta, jog jam atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, išmokant DK priklausančias mokėti sumas, informuojant, kad jam yra nustatomas 5 darbo dienų terminas, per kurį jis turi pasirašyti pagal pasiūlymą parengtą darbo sutarties pakeitimą bei susipažinti su Dokumentų valdymo sistemoje pateiktais pareiginiais nuostatais, įspėjant jį, kad jam ir toliau atsisakant pasirašyti darbo sutarties pakeitimą (kas reiškia atsisakymą dirbti pakeistomis sąlygomis), su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2019 m. birželio 25 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir tvarka. Nurodė, jog ieškovui nesutikus pasirašyti darbo sutarties pakeitimo, t. y. atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, RC generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir tvarka, taigi, jo atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu pabrėžė, kad darbuotojui buvo pateiktas pareigų pasiūlymas ir jis su tuo buvo sutikęs pasirašytinai. Pažymėjo, jog ieškovas teiginius apie tariamą diskriminavimą grindžia išgalvotomis aplinkybėmis, jo teiginiai, kad jis neva patyrė (duomenys neskelbtini), kaip ir teiginiai, kuriais bandoma hiperbolizuoti tariamai patirtus išgyvenimus, yra visiškai nepagrįsti bei deklaratyvūs, todėl nesudaro pagrindo priteisti prašomą neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas kėlė destrukciją darbovietėje, veikė prieš darbdavės interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir jo patikslinimą išdėstytą RC poziciją, papildomai paaiškindama, kad netinkamas darbuotojo elgesys, nebendradarbiavimas, ciniškas požiūris, piktnaudžiavimas situacija, veikimas prieš darbdavės interesus prasidėjo po to, kai jis nelaimėjo konkurso į Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas; ieškovo asmeninis lūkestis laimėti konkursą nepasiteisino, jis persigalvojo dėl turto valdymo specialisto pareigų ėjimo, tačiau tai nesudaro darbdavei pagrindo išmokėti jam didesnę išeitinę išmoką, nei priklauso pagal DK; ieškovas buvo priėmęs pasiūlymą dirbti Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialisto pareigose, keitėsi tik pareigų pavadinimas, tačiau darbinė funkcija, darbo užmokestis nepakito, turto valdymo specialisto pareiginiai nuostatai tik buvo detalesni, bet savo esme nesiskyrė nuo prieš tai eitų ieškovo pareigų.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo jam atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis procedūrų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2007 m. liepos 31 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas į RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjo pareigas (el. b. t. III, b. l. 53–62), RC direktorius 2018 m. spalio 31 d. priėmė ieškovui adresuotą pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriame ieškovui buvo pasiūlyta nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis RC Turto valdymo skyriuje turto valdymo specialisto pareigose, kuris ieškovui buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 12 d., ieškovas su pateiktu pasiūlymu pasirašytinai sutiko 2018 m. lapkričio 16 d. (el. b. t. III, b. l. 110), RC direktorius 2019 m. gegužės 16 d. priėmė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, adresuotą ieškovui (el. b. t. III, b .l. 138–139), darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019 m. birželio 25 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (el. b. t. III, b. l. 63, 140–141), darbuotojas 2019 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su skundu, kurį išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija sprendimu jo netenkino (el. b. t. I, b. l. 12–18).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis.

DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

DK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu.

DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad RC įvyko realūs struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai, ką patvirtina bylos medžiaga – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu RC valdybai kartu su įmonės vadovu buvo pavesta peržiūrėti įmonės 2018–2021 m. strateginį veiklos planą, įvertinti vykdomas veiklas, suplanuotas išlaidas ir pateikti siūlymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sąnaudų valdymo bei didesnės grąžos visuomenei iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (el. b. t. III, b. l. 72–73), RC 2018 m. birželio 12 d. buvo gautas raštas, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame buvo įtvirtinta, kokiomis kryptimis ir kokiais standartais vadovaujantis turėtų būti vystoma RC veikla (el. b. t. III, b. l. 74–78), RC valdyba 2018 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2019 m. kovo 1 d. patvirtino naują įmonės struktūrą (el. b. t. III, b. l. 88–89), RC struktūra buvo pakeista – vienas iš įvykdytų struktūros pokyčių buvo tai, kad RC Tiekimo ir ūkio skyrius, kurio vedėju ieškovas dirbo, buvo panaikintas, naujoje nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje RC struktūroje buvo patvirtintas naujas Turto valdymo skyrius (el. b. t. III, b. l. 88–89), todėl ieškovo, kaip buvusio Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjo, vykdytos darbinės funkcijos toliau turėjo būti tęsiamos naujai suformuotame struktūriniame padalinyje – Turto valdymo skyriuje.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog jam dirbant RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėju buvo žinoma, kokia bus naujoji RC struktūra, susitikimuose jo būdavo klausiama dėl pareigybių naujoje RC struktūroje, elektroniniu paštu jam buvo siunčiami dokumentai papildymui šiais klausimais, be to, į bylą pateikti 2018 m. rugsėjo 21, 26 d., 2018 m. spalio 4, 5 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. vasario 18 d. elektroniniai laiškai (el. b. t. III, b. l. 79, 81–84, 108–109, 113), RC direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas RC pareigybių sąrašas (el. b. t. III, b. l. 90–101), RC direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas struktūrinių pokyčių įgyvendinimo veiksmų planas (el. b. t. III, b. l. 102–107) patvirtina, kad rengiantis RC struktūriniams pokyčiams ir juos įgyvendinant, analizuojant reikalingus skyrius, pareigybes juose, ruošiant preliminarius skyrių, pareigybių nuostatus ir atliekant kitus paruošiamuosius veiksmus RC struktūriniams pertvarkymams su ieškovu, kaip RC Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėju – vienu iš RC struktūrinių padalinių vedėjų, t. y. darbuotoju, kuriam pagal pareigas keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, buvo konsultuojamasi aukščiau nurodytais klausimais, jam buvo persiųstas preliminarus Turto valdymo skyriaus pareigybių sąrašas, su juo buvo derinamos pareigybėms priskiriamos funkcijos, jis buvo kviečiamas į susirinkimus šiais klausimais, jis pats teikė siūlomų pareigybių sąrašus, buvo įpareigotas bendradarbiauti su darbo grupe operatyviai teikiant informaciją, buvo įtrauktas vienu iš atsakingų vykdytojų pagal struktūrinių pokyčių įgyvendinimo veiksmų planą, dalyvavo pokyčių įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės darbo grupės susirinkimuose, pristatydamas pranešimus, jam buvo persiųstas padalinio nuostatų šablonas, ir visa tai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, kokia bus naujoji RC struktūra, kodėl ji keičiama, kokie joje bus skyriai ir jų pareigybės ir kokios funkcijos pareigybėms bus priskirtos, kadangi net jam pačiam buvo pavesta rengti Turto valdymo skyriaus nuostatus ir šio skyriaus pareigybių nuostatus. RC tinkamai bendradarbiavo su ieškovu, sudarė jam visas galimybes susipažinti su nauja RC struktūra, ką papildomai patvirtina Personalo valdymo skyriaus vadovės 2019 m. vasario 15 d. elektroninis laiškas (el. b. t. III, b. l. 115). Taigi, ieškovas žinojo kokia nuo 2019 m. kovo 1 d. bus Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialisto darbinė funkcija.

Sulyginus anksčiau ieškovo vykdytą Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjo darbinę funkciją su nuo 2019 m. kovo 1 d. veikiančio Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialisto darbine funkcija (el. b. t. II, b. l. 191–196, t. III, b. l. 70–71) matyti, kad jos yra savo esme sutampančios, tik kad naujoji pareigybė labiau detalizuota, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad darbo užmokestis šiose abejose pareigybėse buvo toks pat, tai patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t. III, b. l. 59, 110), taigi, keičiant RC struktūrą iškilo objektyvi būtinybė keisti darbuotojo darbo sąlygas, nes jo darbinė funkcija toliau turėjo būti atliekama kitame struktūriniame padalinyje (Turto valdymo skyriuje) ir pavaldume (turto valdymo specialisto pareigybė), todėl pagrįstai ieškovui buvo įteiktas 2018 m. spalio 31 d. pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatytoje struktūroje jo darbo funkcija toliau bus vykdoma kitame struktūriniame padalinyje ir/ar struktūriniame/funkciniame pavaldume jam pasiūlyta nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis RC Turto valdymo skyriuje turto valdymo specialisto pareigose, nustatant 2 530 Eur pareiginį atlyginimą, su kuo ieškovas savo laisva valia sutiko pasirašytinai 2018 m. lapkričio 16 d., to per 3 mėnesius neginčijo, todėl pagal DK 45 straipsnio 3 dalį laikoma, kad jis tuo metu tikrai sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis, šiame pasiūlyme taip pat tinkamai buvo išaiškinta, kad darbuotojui atsisakius dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbo sutartis su juo bus nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (el. b. t. III, b. l. 110). Taigi, ieškovas 2018 m. lapkričio 16 d. pasirašytinai sutiko nuo 2019 m. kovo 1 d. tęsti darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją kitame struktūriniame padalinyje ir pavaldume – Turto valdymo skyriuje turto valdymo specialisto pareigose.

Teismo vertinimu, atsakovė visiškai pagrįstai įvertinusi tai, kad naujai formuojamas RC Turto valdymo skyrius savo atsakomybėje turėjo visos Lietuvos mastu esančio RC turto ir ūkio priežiūrą, tokio skyriaus vadovo pareigoms užimti organizavo konkursą, kuriame dalyvavęs ieškovas užėmė 4 vietą iš 5, ką jis sužinojo 2019 m. vasario 1 d. (el. b. t. III, b. l. 114), įrodymų apie šio konkurso rezultatų nuginčijimą nėra, o pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nusivylė, nes tikėjosi tapti Turto valdymo skyriaus vadovu, kas rodo, jog ieškovas paprasčiausiai negali pripažinti to, kad konkurso metu vertesniu eiti šio skyriaus vadovo pareigas buvo pripažintas kitas asmuo, o ne jis, ir visa išsamiai įvertinta bylos medžiaga patvirtina atsakovės poziciją, jog ieškovui nepasiteisinęs asmeninis lūkestis paskatino jį imtis piktnaudžiavimo teise veiksmų, ką atspindi jo būtent po konkurso nelaimėjimo imtų darbdavei teikti 2019 m. vasario 22, 27 d., 2019 m. kovo 26 d. rašytinių prašymų, 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 3, 17 d. elektroninių laiškų turinys (el. b. t. III, b. l. 118–122, 130–132), RC Turto valdymo skyriaus vadovo 2019 m. balandžio 17 d. tarnybinis pranešimas (el. b. t. III, b. l. 133–134), kai iki šio konkurso rezultatų paskelbimo ieškovas jokių pretenzijų darbdavei dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, trūkstamos informacijos nebuvo teikęs.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo nedarbingume (el. b. t. III, b. l. 117), į darbą sugrįžo 2019 m. kovo 18 d., t. y. RC veikiant jau pagal naują struktūrą, o kadangi jis buvo pasirašytinai 2018 m. lapkričio 16 d. sutikęs su 2018 m. spalio 31 d. pasiūlymu dėl darbo sutarties sąlygų keitimo (el. b. t. III, b. l. 110), jis, po nedarbingumo grįžęs į darbą, turėjo vykdyti savo darbines funkcijas Turto valdymo skyriaus turto valdymo specialisto pareigose, tačiau ieškovas nevykdė jam jo tiesioginio vadovo duodamų nurodymų vykdyti darbines funkcijas, pažeisdamas bendradarbiavimo, nepiktnaudžiavimo teise principus, ėmė teigti, kad jis yra Tiekimo ir ūkio skyriaus vedėjas (el. b. t. III, b. l. 130–137), nors akivaizdu, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. tokio skyriaus ir tokios pareigybės RC nebebuvo, o jis pats savo laisva valia buvo pasirašytinai sutikęs nuo 2019 m. kovo 1 d. tęsti darbo sutartimi sulygtą darbo funkciją kitame struktūriniame padalinyje ir pavaldume – Turto valdymo skyriuje turto valdymo specialisto pareigose, vadinasi, pradžioje (ilgą laiką) sutikęs nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, vėliau darbuotojas atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ir nesutiko pasirašyti darbo sutarties pakeitimo pagal jo pasirašytą sutikimą.

Taigi, po nelaimėto konkurso į Turto valdymo skyriaus vadovo pareigas ieškovas ėmė demonstruoti piktybiškumą, nebendradarbiavimą, veikimą prieš darbdavės interesus ir kadangi jis atsisakė pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, parengtą pagal jo pasirašytinai priimtą pasiūlymą nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis RC Turto valdymo skyriuje turto valdymo specialisto pareigose, nustatant 2 530 Eur pareiginį atlyginimą, jam pagrįstai buvo įteiktas 2019 m. gegužės 16 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo 2019 m. birželio 25 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kartu dar kartą nustatant jam terminą pasirašyti darbo sutarties pakeitimą pagal jo priimtą pasiūlymą (el. b. t. III, b. l. 138–139), įspėjimo tekstas motyvuotas, aiškus, atitinkantis įspėjimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus DK 64 straipsnyje, tačiau ieškovui taip ir nepasirašius darbo sutarties pakeitimo pagal jo pasirašytinai priimtą pasiūlymą, t. y. jam atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, teisėtai ir pagrįstai darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2019 m. birželio 25 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, išmokant jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (el. b. t. III, b. l. 63, 140–141, 166). Ginčui taikomų DK nuostatų prasme ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jam dar turėjo būti siūlomos kitos pareigos, taip pat darbdavė neturėjo pareigos sutikti su jo siūlymu jam išmokėti didesnę išeitinę išmoką.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju RC įvyko realūs struktūriniai pertvarkymai, ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo nuo 2019 m. kovo 1 d., su kuo jis pasirašytinai sutiko, tačiau atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki jo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. birželio 25 d. faktiškai dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, su kuriomis buvo sutikęs, nepradėjo), darbdavės pasiūlymas keisti darbo sutarties sąlygas buvo pagrįstas reikšmingomis organizacinio būtinumo priežastimis, todėl darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis sudarė pagrindą darbdavei nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kas ir buvo padaryta, nagrinėjamam ginčui taikomos DK 45 straipsnio, 57 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, taigi, darbo sutartis su darbuotoju nutraukta teisėtai ir pagrįstai, atleidimo procedūros atliktos tinkamai, jokie pažeidimai nenustatyti, taipogi byloje nenustatytas joks darbuotojo deklaruotas jo teisėtų lūkesčių pažeidimas ar darbdavės piktnaudžiavimas, informacijos neteikimas, proceso vilkinimas, nebendradarbiavimas, priešingai, išsamiai įvertinta bylos medžiaga leidžia teismui konstatuoti, kad būtent pats darbuotojas, nelaimėjęs konkurso į Turto valdymo skyriaus vadovo pareigas ėmė piktnaudžiauti teise, nebendradarbiauti su darbdave, trukdė darbo santykių darniam vystymuisi, taip pažeisdamas DK 24 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti, jog darbdavė piktnaudžiavo savo teisėmis, neteisingai atliko atleidimo procedūras, galimai tyčia vilkino procesą, nebendradarbiavo, nepateikė jam susipažinti privalomų dokumentų dėl jo darbo funkcijų pakeitimo ir/ar pasiūlymų užimti kitas laisvas darbo vietas. Atmetus šį ieškovo reikalavimą, atmetami ir išvestiniai jo reikalavimai įpareigoti darbdavę sumokėti jam keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Taipogi ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad darbdavė taikė jam psichologinį spaudimą, diskriminavo jį pagal amžių ir pagal tai, kad ilgai dirbo RC, jį įžeidinėjo, ignoravo, todėl, jo vertinimu, darbo sutarties nutraukimo pobūdis sukėlė jam didelius neigiamus išgyvenimus, buvo sumenkinta jo reputacija, prasidėjo sveikatos problemos, kurios tęsiasi iki šiol.

Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas nenustatė, kad atsakovė būtų diskriminavusi ieškovą, naudojusi jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini), įžeidinėjusi, ignoravusi jį, darbuotojo nurodytos aplinkybės apie jo diskriminavimą, (duomenys neskelbtini), įžeidinėjimą, ignoravimą yra labai abstrakčios, iš šių aplinkybių negalima daryti patikimos prielaidos apie tai, kad darbuotojas iš tiesų galėjo patirti diskriminaciją, todėl nėra pakankamo pagrindo remiantis DK 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis perkelti darbdavei pareigą įrodyti, kad ieškovo nurodytos diskriminacijos nebuvo. Nenustačius, kad atsakovė darbuotojo atžvilgiu būtų naudojusi (duomenys neskelbtini), būtų jį įžeidinėjusi ar ignoravusi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo R. V. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė