Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-3-135-2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-03-08
Bylos Nr.: 1A-3-135-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Bronius Zalaga (pirm.), Vidmantas Mylė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis: M. R., D. L.
Advokatai: Raimundas Lideika, Vytautas Kupcevičius

Kategorijos

1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
2.4.6.4.4Kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio kodekso 326 str. 1 d. 4 ir 5 p. (BPK 329 str. 4 p.)

Kopija

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-135/2012

Teisėja Gražina Kazilionienė Proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; 1.1.4.4.2;1.1.4.5.1; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Vidmanto Mylės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,nuteistajam M. R., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcevičiui,nuteistajam D. L., jo gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendžio, kuriuo:

M. R. nuteistas pagal BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Taikant LR 2002-11-07 įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p. neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2001-05-25 iki 2001-06-05 įskaitytinai;

D. L. nuteistas pagal BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., laisvės atėmimu ketveriems metams. Taikant LR 2002-11-07 įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p. neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 361, 362 straipsniais, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl M. R. patikslinta, nustatant, kad M. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu UAB „T.”, UAB „E.“, J. O. A., H. B., A. G., R. K., A. B., A. J., A. G., ŽŪB „K.“, D. Ž., L. Ž. i., UAB „A.“, R. K., UAB „I.“, V. B., L. M., V. J., B. Č., V. L., A. K., T. A., S. N., J. U., P. R. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai, O. B., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. R. ir D. L. solidariai: 91659.30 Lt UAB „T.”, 14814.75 Lt UAB „E.”, 1750 Lt J. O. A., 10198 Lt H. B., 28936 Lt A. G., 15554 Lt R. K., 8820 Lt A. B., 5076 Lt A. J. J., 2951 Lt A. G., 20996.33 Lt ŽŪB „K.“, 2075 Lt D. Ž., 23297.14 Lt L. Ž. i. , 4674.57 Lt UAB „A.“, 2900 Lt R. K., 3139.96 Lt UAB „I.“, 5486 Lt V. B., 2210 Lt L. M., 2542 Lt V. J., 2304 Lt B. Č., 32262.75 Lt V. L., 2453 Lt A. K., 25759 Lt S. Š., 2988.50 Lt I. N., 4476 Lt T. A., 2509.50 Lt S. N., 9290 Lt J. U., 13000 Lt O. B., 5010 Lt P. R..

Estijos įmonės AB „K.“ 26097.60 Lt, A. B. 8820 Lt, I. N. 2988.50 Lt civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Priteista iš M. R. ir D. L. po 1230, 80 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. ir D. L. susitarę tarpusavyje ir su nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusiu asmeniu daryti sunkų nusikaltimą – didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 20 d., veikdami kartu, pasinaudodami nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens vadovaujamos įmonės UAB „A.“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu, turėdami tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule – tvirtindami, kad už paimtas prekes, praėjus sutartam terminui, bus atsiskaityta, tačiau turėdami išankstinį tikslą neatsiskaityti, savo naudai įgijo didelės – 432 011,40 Lt – vertės svetimą turtą, būtent:

laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 2 d. (duomenys neskelbtini), M. R. paėmė iš UAB „T.“ filialo „F. V.“ produkcijos už 91 659,30 Lt, žadėdamas už ją atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė ir taip padarė UAB „T.“ 91 659,30 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), pagal nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą 2000 m. rugsėjo 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). R. paėmė iš UAB „E.“ kosmetikos prekių už bendrą 14 814,75 Lt sumą, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė UAB „E.“ 14 814,75 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 12 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį paimta iš D. B. personalines įmonės „D.“ kosmetikos prekių už 3750,17 Lt, žadant už šias prekes atsiskaityti per 60 d., tačiau neatsiskaityta ir taip D. B. PĮ„D.“ buvo padaryta 3750,17 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš L. įmonės „J.“ kosmetikos prekių už 9770,15 Lt, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaityta ir taip padarė L. įmonei „J.“ 9770,15 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini). 139, pagal 2000 m. rugsėjo 12 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį M. R. paėmė iš UAB „G.“ kosmetikos prekių už 14 427,48 Lt, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 90 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė UAB „G.“ 14 427,48 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 21 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas asmuo paėmė iš J. O. A. 171 kg medaus, kurio vertė 1624,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 125,50 Lt, iš viso turto už bendrą 1750 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė J. O. A. 1750 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini)., pagal 2000 rugsėjo 26 d., D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš H. B. 884 kg medaus, kurio vertė 8398 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1800 Lt, iš viso turto už bendrą 10 198 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė H. B. 10 198 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 26 ir 27 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytas sutartis 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000 m. rugsėjo 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. G. 2370 kg medaus, kurio vertė 23 700 Lt, su tara, kurios bendra vertė 5236 Lt, iš viso turto už bendrą 28 936 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė A. G. 28 936 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš R. K. 1311 kg medaus, kurio bendra vertė 12 454,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 2999,50 Lt, iš viso turto už bendrą 15 454,00 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė R. K. 15 454 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. B. 780 kg medaus, kurio vertė 7410 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1410 Lt, iš viso turto už bendrą 8820 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė A. B. 8820 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. J. 408 kg medaus, kurio bendra vertė 3876 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1200 Lt, iš viso turto už bendrą 5076 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė A. J. 5076 Lt turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 29 d. ir spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), M. R. paėmė iš Estijos Respublikoje registruotos įmonės AS „K.“ farmacinės produkcijos už 6524,40 JAV dolerių (26 097,60 Lt), žadėdamas už šią produkciją atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė AS „K.“ 6524,40 JAV dolerių (26 097,60 Lt) turtinės žalos;

2000 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. G. 298 kg medaus, kurio vertė 2831 Lt, su tara, kurios bendra vertė 120 Lt, iš viso turto už bendrą 2951 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė A. G. 2951 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš ŽŪB „K.“ 1873 kg medaus už bendrą 20 996,33 Lt sumą, su tara, kurios bendra vertė 1893 Lt, iš viso turto už 22 889,33 Lt, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė ŽŪB „K.“ 22 889,33 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš D. Ž. 210 kg medaus, kurio vertė 1995 Lt, su tara, kurios bendra vertė 80 Lt, iš viso turto, už bendrą 2075 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė D. Ž. 2075 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį paėmė iš L. Ž. i. 3000 kg medaus, sufasuoto į 3000 vnt. 0,72 l talpos stiklainius su dangteliais už bendrą 31 297,14 Lt sumą, iš anksto sumokėjo 8000 Lt, likusią sumą už produkciją žadėdamas sumokėti per 31 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė L. Ž. i. 23 297,14 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš UAB „A.“ 417 kg medaus už bendrą 4674,57 Lt sumą, žadėdamas už šią produkciją atsiskaityti per 31 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė UAB „A.“ 4674,57 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš R. K. 285 kg medaus, kurio vertė 2707,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 192,50 Lt, iš viso turto už bendrą 2900 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė R. K. 2900 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. paėmė iš UAB „I.“ kosmetikos prekių už 3139,96 Lt, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė UAB „I.“ 3139,96 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš V. B. 448 kg medaus, kurio vertė 4256 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1230 Lt, iš viso turto už bendrą 5486 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė V. B. 5486 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš L. M. 226 kg medaus, kurio bendra vertė 2147 Lt, su tara, kurios bendra vertė 63 Lt, iš viso turto už bendrą 2210 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė L. M. 2210 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. spalio 9 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paimta iš UAB „M. B.“ kopijavimo aparatas „Minolta CF 30“, kurio vertė 7658,20 Lt, du rašaliniai faksimiliniai aparatai „Minolta MF 1 10“, bendros 2832 Lt vertės, iš viso turto už 10 490,20 Lt, žadant už šią techniką atsiskaityti dalimis iki 2001 m. sausio 16 d., tačiau neatsiskaityta ir taip padaryta UAB „M. B.“ 10 490,20 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš V. J. 206 kg medaus, kurio vertė 1957 Lt, su tara, kurios bendra vertė 585 Lt, iš viso turto už bendrą 2542 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė V. J. 2542 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš B. Č. 232 kg medaus, kurio vertė 2204 Lt su tara, kurios bendra vertė 100 Lt, iš viso turto už bendrą 2304 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė B. Č. 2304 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį (duomenys neskelbtini) paėmė iš V. L. 3036,50 kg medaus, kurio vertė 28 846,75 Lt, su tara, kurios bendra vertė 3416 Lt, iš viso turto už bendrą 32 262,75 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė V. L. 32 262,75 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. K. 174 kg medaus, kurio vertė 1653 Lt, su tara, kurios vertė 800 Lt, iš viso turto už bendrą 2453 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė A. K. 2453 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį paėmė iš S. Š. 2090 kg medaus, kurio vertė 19 855 Lt, su tara, kurios bendra vertė 6900 Lt, iš viso turto už bendrą 26 755 Lt sumą, iš karto už medų sumokėdamas 1000 Lt ir žadėdamas tarą grąžinti, o už medų visiškai atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė S. Š. 25 759 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš I. N. 283 kg medaus, kurio vertė 2688,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 300 Lt, iš viso turto už bendrą 2988,50 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė I. N. 2988,50 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš S. A. 368 kg medaus, kurio vertė 3496 Lt, su tara, kurios bendra vertė 980 Lt, iš viso turto už bendrą 4476 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė S. A. 4476 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš S. N. 201 kg medaus, kurio vertė 1909,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 600 Lt, iš viso turto už bendrą 2509,50 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė S. N. 2509,50 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš J. U. 800 kg medaus, kurio bendra vertė 8968 Lt, su tara, kurios bendra vertė 322 Lt, iš viso turto už bendrą 9290 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė J. U. 9290 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. spalio 12 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį paimta iš UAB „S. T.“ bendros 6796,62 Lt vertės du kompiuteriai „Scorpio III 600“, vienas 9932,20 Lt vertės kompiuteris „Scorpio III 850“, bendros 3783,06 Lt vertės trys spausdintuvai „HP DJ 1125“, bendros 991,50 Lt vertės trys skeneriai „ScanLxpress 1200 Cu“ ir 233,90 Lt vertės dėžė „CD-RW“, iš viso turto už 25 650 Lt, iš anksto sumokant 7100 Lt, o likusią sumą žadant sumokėti dalimis iki 2001 m. balandžio 18 d., tačiau neatsiskaityta ir taip padaryta UAB „S. T.“ 18 550 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš O. B. 1072 kg medaus, kurio vertė 10 184 Lt, su tara, kurios bendra vertė 2816 Lt, iš viso turto už bendrą 13 000 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė O. B. 13 000 Lt turtinės žalos;

2000 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš P. R. 386 kg medaus, kurio vertė 3860 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1150 Lt, iš viso turto už bendrą 5010 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė P. R. 5010 Lt turtinės žalos.

Šalies argumentai

M. R. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, bylą teismas išnagrinėjo neišsamiai, šališkai, pažeidžiant principines BPK 1 str. nuostatas, suvaržė įstatymais garantuotas kaltinamųjų teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisę į gynybą, surašė baudžiamojo proceso įstatymų neatitinkantį, nemotyvuotą ir prieštaringą nuosprendį.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškęs, kad kaltinimas jam nesuprantamas, gynėjai prašė bylą perduoti prokurorui, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tačiau teismas prašymus atmetė, o rašant nuosprendį ydingą kaltinimą kompiuterinės technikos pagalba perkėlė į nuosprendžio aprašomąją dalį. Pagal tokį nuosprendį negalima suprasti už kokius konkrečiai veiksmus jis yra nuteistas.

Teigia, kad skaičiuojant nusikaltimais padarytą žalą aiškiai matyti dar prokuroro padarytos aritmetinės klaidos, nes suskaičiavus atskirais epizodais inkriminuotas sumas, susidaro bendra 467578,72 Lt suma, tačiau kaltinime nurodoma užvaldyto turto suma - 462482,89 Lt. Be to, iš dviejų epizodų jis buvo išteisintas, todėl bendra suma turėjo iš dalies sumažėti.

Nurodo, kad nuosprendyje visiškai nemotyvuojamas civilinių ieškinių išsprendimas - kodėl vieni tenkinami, kiti paliekami nenagrinėti arba iš išdėstyto neįmanoma suprasti ar civilinis ieškinys aplamai buvo pareikštas.

Nurodo, kad nuosprendyje prieštaringai nurodomi ir kiti duomenys, t.y. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas baudžiamasis įstatymas (BK 25 str. 3 d.), pažymintis, jog veika padaryta organizuotoje grupėje, kai tuo tarpu nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog teismas nenustatė jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas nurodė, jog jis yra neteistas, kai tuo tarpu skiriant bausmę atsižvelgė ir į tai, kad jis teisiamas antrą kartą.

Teigia, kad iš nuosprendžio neaišku, kokie įrodymai patvirtina jo kaltę, nes be aiškios įrodymų analizės ir motyvų to spręsti negalima. Galima tik spėti, kad turto užvaldymas iš UAB „T.“, „E.“, „J.“, „D.“ ir kt., grindžiamas jo pasirašytų dokumentų dėl sandorių su šiomis įmonėmis pagrindu, tačiau visai nesusuprantama, kokiais duomenimis jis siejamas su medaus įgijimu iš bitininkyste užsiimančiu asmenų, nes nei vienas medų tiekusių asmenų nenurodė jį atlikus kokius tai veiksmus realizuojant medų. Apelianto teigimu, nei dėl kiekvieno veikos epizodo, nei dėl kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) teismas nesurašė jokių motyvų, todėl galima teigti, kad nuosprendis visai nemotyvuotas.

M. R. nuomone, teismo šališkumą rodo ir atmestas kaltinamųjų prašymas apklausti pasislėpusį nuo teismo, tačiau šiuo metu įkalinimo vietoje esantį A. E.. Prokuroras pripažino, jog neapklausus A. E., nustatyti objektyvią tiesą nėra galimybių, kas rodo, kad teismui nebuvo svarbu nustatyti byloje objektyvią tiesą. Tik dėl teismo šališkumo ir padarytų grubių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų tiek tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek ir surašant nuosprendį, jo atžvilgiu buvo priimtas neteisingas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis naikintinas, o byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

D. L. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išvados pagrįstos ne įrodymais, bet prielaidomis, nėra įrodymų nei dėl kvalifikacijos, nei motyvų dėl įrodymų vertinimo, kas rodo, jog nuosprendis visiškai neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1-3 p. reikalavimų, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat teigia, kad surašant nuosprendį nebuvo laikomasi Lietuvos A. T. Teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" pateikto išaiškinimo.

Nurodo, kad BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, taip pat svarbu įrodyti kaltininko tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą. Be to, būtina įrodyti ne tik patį apgaulės faktą, bet ir jos suvokimą, o teismas nuosprendyje nei dėl vieno iš paminėtų požymių nepasisakė ir tai yra vienas iš nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo dalykų.

Teigia, kad teismas atmesdamas jo ir kito nuteistojo M. R. parodymus bei juos vertindamas kritiškai, nurodo dvi įrodymų grupes, kuriomis tariamai paneigiami nuteistųjų parodymai, 1) tai nukentėjusių ir liudytojų parodymai, bei 2) poėmių protokolai, sąskaitos faktūros, sutartys iš kurių matyti, kad jis iš tiekėjų paėmė medų, įsipareigodamas atsiskaityti per numatytą terminą. Tačiau šie įrodymai patvirtina tik pačius sandorių sudarymo faktus, kurių jis neginčijo, o atvirkščiai, tvirtino apie jų sudarymą ir buvimą, ir tai neįrodo nusikaltimo požymių buvimo. Be to, sandoriai buvo sudaryti atstovaujant UAB „A." , todėl pareiga atsiskaityti su medaus tiekėjais kyla ne jam, o UAB „A." , nes sutartys buvo sudarytos pagal darbdavio įgaliojimą ir byloje nėra duomenų, kad medaus pardavėjai medų būtų perdavę jo asmeniniam disponavimui.

Teigia, kad pagal BK 305 str. 1 d., nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kurių pagrindu teismas priima vienus įrodymus ir atmeta kitus, o šito skundžiamame nuosprendyje nėra.

Apelianto nuomone, teismo teiginys, „fizinių ir juridinių asmenų skaičius, kaltinamųjų veiklos geografija po visą Lietuvą rodo, kad jie ieškojo įmonių ir fizinių asmenų, kuriems nebuvo žinomi jų nusikalstamos veiklos metodai“, yra išgalvotas, nepagrįstas jokias duomenimis, šališkas, nes medus nėra tokia prekė, kurios didelį kiekį gali turėti vienos gyvenvietės asmenys, apie medaus supirkimą UAB direktorius skelbė žiniasklaidoje, todėl ir atsiliepė įvairių vietovių gyventojai, norintys parduoti medų. Be to nuosprendžio motyvuose vartojama sąvoka „jie“ yra nekonkreti, neapibrėžta, iš kurios taip ir neaišku, kuriuos asmenis teismas turi omenyje.

Nurodo, kad teismas nustatė, jog nusikaltimas padarytas organizuotos grupės, tačiau bendrininkavimas nuosprendyje niekaip net nebandytas tirti, motyvuoti.

Teigia, kad kaltinimo konstrukcija jam ne tik nesuprantama, bet ir gluminanti. Iš specialisto dr. A. S. konsultacinės išvados dėl kaltinimo suvokimo galimybių matyti, jog kaltinime D. L. yra nelogiškų, dviprasmių arba nesuprantamų, net prieštaraujančių viena kitai frazių, - iš tokio teksto aiškiai ir vienaprasmiškai suvokti kaltinimo neįmanoma, todėl teiginiai, kuriuos mėginta pasakyti šiomis kaltinimo frazėmis, negali būti nei įrodyti, nei paneigti. Gynėjas, šio pažeidimo pašalinimui, prašė teismo perduoti bylą prokurorui BPK 254 str. 3 d. tvarka, tačiau prašymas buvo atmestas niekaip nemotyvuota protokoline nutartimi. Tokiu būdu buvo suvaržytos jo kaip kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, kad kiekvienas kaltinamasis savaip suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jį kaltinantys M. R. parodymai negali būti pripažinti pakankamais įrodymais. Neigia savo kaltę, o pagal BPK 20 str. jo parodymai taip pat laikytini įrodymu šaltiniu, ir tam, kad juos paneigti, nepakanka juos įvardinti kritiškai vertintinais. D. L. teigimu, jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra, o nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtina nuostatą, kad visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai., prokuroras ir teismas nesurinko neabejotinų jo kaltės įrodymų, tuomet teismo proceso metu jis turėjo būti išteisintas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu iš dalies tenkino nuteistųjų M. R. ir D. L. apeliacinius skundus, patikslino nuosprendyje nurodytas kai kurias aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis M. R. ir D. L. nuteisimo pagal BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį – M. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir nubaudė jį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4, 9 d., 65 str., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams. Pritaikęs 2002-11-07 LR įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p. neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį sumažino vienu penktadaliu. D. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir nubaudė jį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikęs 2002-11-07 LR įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p. neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį sumažino vienu penktadaliu.

Lietuvos A. T. 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, išdėstęs ir išanalizavęs nuosprendyje M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie nebuvo paskelbti BPK nustatyta tvarka teisminio nagrinėjimo metu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, pažeidė BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, todėl dėl padaryto pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pripažino neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikino.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis M. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti bei taikyti patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senatį ir bylą M. R. atžvilgiu nutraukti. Nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti arba, atsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas užsitęsė, sušvelninti paskirtą bausmę. Prokurorė prašė nuteistųjų M. R. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti, ištaisyti LAT nutartyje nurodytus pažeidimus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esamus netikslumus, pašalinti iš kaltinimo nuteistiesiems inkriminuotą BK 24 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. R. ir D. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą.

Nuteistieji M. R. ir D. L. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs tirtus įrodymus, jų neanalizavo, motyvuotai nepasisakė, kokiais įrodymais ir kodėl grindžiamas nuosprendis, kodėl ir kokių argumentų pagrindu atmetami kiti įrodymai. Ši nuteistųjų apeliacinių skundų dalis yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas, 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendyje aprašęs įrodymus, nenurodė kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas nuosprendį ir kokius įrodymus atmetė. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismui, padarius Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. nustatytą esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.).

Apeliantai skundžia nuteisimą už jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką nedetalizuodami, kokie konkrečiai požymiai ir įrodymai nustatyti neteisingai, todėl teisėjų kolegija juos visus trumpai apžvelgia ir nepasitvirtinusius šalina iš pripažintos įrodyta veikos.

BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija numato atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Nors nuteistieji M. R. ir D. L. nebuvo UAB ,,A.“ savininkai, dirbo joje pagal darbo sutartis, tačiau šios aplinkybės nepanaikina jų atsakomybės už sukčiavimą, kai svetimas turtas užvaldytas apgaulės būdu. Šioje byloje nustatyta, jog būtent M. R. Ir D. L. įmonės ,,A.“ vardu ėmė iš nukentėjusiųjų prekes, sudarinėjo sutartis bei žadėjo nukentėjusiesiems atsiskaityti susitarimuose nustatytu laiku.

M. R. ir D. L. bei nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo pasislėpęs asmuo, veikdami kartu, savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Minėti asmenys laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 20 d., pasinaudodami nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens vadovaujamos įmonės UAB „A.“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu, turėdami tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule – tvirtindami, kad už paimtas prekes praėjus sutartam terminui, bus atsiskaityta, tačiau turėdami išankstinį tikslą neatsiskaityti, savo naudai įgijo didelės – 432 011,40 Lt vertės svetimą turtą. O būtent: laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 2 d. (duomenys neskelbtini), M. R. paėmė iš UAB „T.“ filialo „F. V.“ produkcijos už 91 659,30 Lt, žadėdamas už ją atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė; 2000 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), pagal nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą 2000 m. rugsėjo 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. paėmė iš UAB „E“ kosmetikos prekių už bendrą 14 814,75 Lt sumą, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė; 2000 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 12 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį paimta iš D. B. personalines įmonės „D.“ kosmetikos prekių už 3750,17 Lt, žadant už šias prekes atsiskaityti per 60 d., tačiau neatsiskaityta; 2000 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš L. įmonės „J.“ kosmetikos prekių už 9770,15 Lt, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė; 2000 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 12 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį M. R. paėmė iš UAB „G.“ kosmetikos prekių už 14 427,48 Lt, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 90 d., tačiau neatsiskaitė ir taip padarė UAB „G.“ 14 427,48 Lt turtinės žalos; 2000 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 21 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas asmuo paėmė iš J. O. A. 171 kg medaus, kurio vertė 1624,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 125,50 Lt, iš viso turto už bendrą 1750 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 rugsėjo 26 d., D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš H. B. 884 kg medaus, kurio vertė 8398 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1800 Lt, iš viso turto už bendrą 10 198 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. rugsėjo 26 ir 27 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytas sutartis 2000 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) ir 2000 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. G. 2370 kg medaus, kurio vertė 23 700 Lt, su tara, kurios bendra vertė 5236 Lt, iš viso turto už bendrą 28 936 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš R. K. 1311 kg medaus, kurio bendra vertė 12 454,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 2999,50 Lt, iš viso turto už bendrą 15 454,00 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. B. 780 kg medaus, kurio vertė 7410 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1410 Lt, iš viso turto už bendrą 8820 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)paėmė iš A. J. 408 kg medaus, kurio bendra vertė 3876 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1200 Lt, iš viso turto už bendrą 5076 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. rugsėjo 29 d. ir spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), M. R. paėmė iš Estijos Respublikoje registruotos įmonės AS „K.“ farmacinės produkcijos už 6524,40 JAV dolerių (26 097,60 Lt), žadėdamas už šią produkciją atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė, 2000 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. G. 298 kg medaus, kurio vertė 2831 Lt, su tara, kurios bendra vertė 120 Lt, iš viso turto už bendrą 2951 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš ŽŪB „K.“ 1873 kg medaus už bendrą 20 996,33 Lt sumą, su tara, kurios bendra vertė 1893 Lt, iš viso turto už 22 889,33 Lt, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš D. Ž. 210 kg medaus, kurio vertė 1995 Lt, su tara, kurios bendra vertė 80 Lt, iš viso turto, už bendrą 2075 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį paėmė iš L. Ž. i. 3000 kg medaus, sufasuoto į 3000 vnt. 0,72 l talpos stiklainius su dangteliais už bendrą 31 297,14 Lt sumą, iš anksto sumokėjo 8000 Lt, likusią sumą už produkciją žadėdamas sumokėti per 31 d., tačiau neatsiskaitė; 2000 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš UAB „A.“ 417 kg medaus už bendrą 4674,57 Lt sumą, žadėdamas už šią produkciją atsiskaityti per 31 d., tačiau neatsiskaitė; 2000 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš R. K. 285 kg medaus, kurio vertė 2707,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 192,50 Lt, iš viso turto už bendrą 2900 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. paėmė iš UAB „I.“ kosmetikos prekių už 3139,96 Lt, žadėdamas už šias prekes atsiskaityti per 30 d., tačiau neatsiskaitė; 2000 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš V. B. 448 kg medaus, kurio vertė 4256 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1230 Lt, iš viso turto už bendrą 5486 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš L. M. 226 kg medaus, kurio bendra vertė 2147 Lt, su tara, kurios bendra vertė 63 Lt, iš viso turto už bendrą 2210 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. spalio 9 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paimta iš UAB „M. B.“ kopijavimo aparatas „Minolta CF 30“, kurio vertė 7658,20 Lt, ir du rašaliniai faksimiliniai aparatai „Minolta MF 1 10“, bendros 2832 Lt vertės, iš viso turto už 10 490,20 Lt, žadant už šią techniką atsiskaityti dalimis iki 2001 m. sausio 16 d., tačiau neatsiskaityta; 2000 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš V. J. 206 kg medaus, kurio vertė 1957 Lt, su tara, kurios bendra vertė 585 Lt, iš viso turto už bendrą 2542 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš B. Č. 232 kg medaus, kurio vertė 2204 Lt su tara, kurios bendra vertė 100 Lt, iš viso turto už bendrą 2304 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš V. L. 3036,50 kg medaus, kurio vertė 28 846,75 Lt, su tara, kurios bendra vertė 3416 Lt, iš viso turto už bendrą 32 262,75 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. K. 174 kg medaus, kurio vertė 1653 Lt, su tara, kurios vertė 800 Lt, iš viso turto už bendrą 2453 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį paėmė iš S. Š. 2090 kg medaus, kurio vertė 19 855 Lt, su tara, kurios bendra vertė 6900 Lt, iš viso turto už bendrą 26 755 Lt sumą, iš karto už medų sumokėdamas 1000 Lt ir žadėdamas tarą grąžinti, o už medų visiškai atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš I. N. 283 kg medaus, kurio vertė 2688,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 300 Lt, iš viso turto už bendrą 2988,50 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš S. A. 368 kg medaus, kurio vertė 3496 Lt, su tara, kurios bendra vertė 980 Lt, iš viso turto už bendrą 4476 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš S. N. 201 kg medaus, kurio vertė 1909,50 Lt, su tara, kurios bendra vertė 600 Lt, iš viso turto už bendrą 2509,50 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš J. U. 800 kg medaus, kurio bendra vertė 8968 Lt, su tara, kurios bendra vertė 322 Lt, iš viso turto už bendrą 9290 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino ir taip padarė J. U. 9290 Lt turtinės žalos; 2000 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. spalio 12 d. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusio asmens pasirašytą sutartį paimta iš UAB „S. T.“ bendros 6796,62 Lt vertės du kompiuteriai „Scorpio III 600“, vienas 9932,20 Lt vertės kompiuteris „Scorpio III 850“, bendros 3783,06 Lt vertės trys spausdintuvai „HPDJ 1125“, bendros 991,50 Lt vertės trys skeneriai „ScanLxpress 1200 Cu“ ir 233,90 Lt vertės dėžė „CD-RW“, iš viso turto už 25 650 Lt, iš anksto sumokant 7100 Lt, o likusią sumą žadant sumokėti dalimis iki 2001 m. balandžio 18 d., tačiau neatsiskaityta; 2000 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš O. B. 1072 kg medaus, kurio vertė 10 184 Lt, su tara, kurios bendra vertė 2816 Lt, iš viso turto už bendrą 13 000 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino; 2000 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini), D. L. pagal savo paties pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš P. R. 386 kg medaus, kurio vertė 3860 Lt, su tara, kurios bendra vertė 1150 Lt, iš viso turto už bendrą 5010 Lt sumą, žadėdamas tarą grąžinti, o už medų atsiskaityti per 31 d., tačiau už medų neatsiskaitė, taros negrąžino, ir taip padarė P. R. 5010 Lt turtinės žalos.

M. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažinojo A. E., jį supažindino su D. L.. A. E. kalbėdavo, kad nori įsteigti farmacinę įmonę. Jis pažinojo A. T., kuris turėjo tokią įmonę, todėl supažindino jį su A. E., kuris įmonę iš A. T. 2000 m. kovo mėnesį nupirko. A. E. tapo „A.“ savininku ir vadovu. A. E. jį suviliojo į savo bendrovę didesniu atlyginimu, todėl 2000 m. balandžio 5 d. įsidarbino UAB "A." vadybininku, įmonėje trūko apyvartinių lėšų. Įsidarbinusiam R., D. L. jau dirbo bendrovėje. A. E. tikslas buvo dirbti su ligoninėmis, vaistinėmis. Jo pareigos buvo ruošti konkursinę medžiagą, pasiūlymus ligoninėms, vaistinėms, būdavo perkami ir perparduodanti vaistai, juos tiekdavo vaistinėms. Bendrovėje dirbo ir jo tėvas, kuris vežiojo prekes. Iki 2000 m. rugsėjo mėnesio bendrovė gyvavo iš prekių tiekimo į vaistines. Ar su bendrove “E.” buvo sudaryta sutartis, nepamena. Ši bendrovė buvo pateikusi produkciją, ant sąskaitų teko ir jam pasirašyti. Su bendrove „E." neatsiskaityta. Jis klausė, kodėl neatsiskaitoma, tačiau A. E. kalbą nukreipdavo kita linkme. Su PĮ „D." A. E. sudarė sutartį, jis sutarties sudaryme dalyvavo netiesiogiai, atvykdavo klientai, tiekėjai, ir jis tuo metu būdavo kabinete, kur vykdavo aptarimai. Nepamena, ką pirko iš PĮ „D." ir kas užmezgė kontaktą su šia įmone. Apie atsiskaitymus su įmone nežino. Su įmone „J." jis gal būt ir tarėsi dėl kosmetikos prekių. Iš šios įmonės galėjo būti pirkta prekių panašiai už 40000 litų. Pamena, kad buvo pirkta prekių iš UAB „G.", kokių ir kiek, kas pasirašė sutartį, priėmė prekes, nepamena. Nežino, ar su UAB „G.“ atsiskaityta. Sutartis pasirašydavo ir atsiskaitymus tvarkė A. E.. Jis pats prižiūrėdavo asortimentą, tai ką siūlydavo tiekėjas, tai kas buvo aktualu vaistinėms. 2000 metų spalio 31 d. jis bendrovėje nebedirbo ir iš T. B. sąskaitų-faktūrų neėmė. Gal sąskaitos buvo išrašytos tolimesne data tikslu rezervuoti prekes. Kažkokia apyvarta įmonėje iš pardavimų buvo, tai liudijo dokumentai. Gautas prekes sandėliuodavo sandėlyje, šalia ofiso. Už kokią sumą, kokia dalis prekių buvo parduota, pasakyti negali, kita prekių dalis 2000 m. spalio pradžioje buvo išvežta. Prekes išvežė A. E. su D. L., kokiais pagrindais ir kur jas išvežė, nežino. Dirbant bendrovėje, išvykus A. E. gal kartą jam yra tekę pasirašyti sutartį A. E. paliepimu. Jis pats nebuvo materialiai atsakingas asmuo. Dokumentai buvo ruošiami tokia tvarka: aprašoma įmonė, asortimentas, nurodomi tiekimo grafikai, atsiskaitymo terminai. Taip buvo nuo 2000 m. kovo mėnesio. Kabinete dirbo trise. Jis, D. L. ir A. E.. Bendrovės vyr. buhalterė negalėjo padaryti jokio pavedimo be A. E. žinios, jis tvarkė pavedimų reikalus, duodavo nurodymus. Jis pats (M. R.) buvo atsakingas už dokumentų konkursams paruošimą, sandėlio priežiūrą, t.y. reikėjo išrašyti dokumentus, atrinkti prekes, kurios buvo išvežamos pagal dokumentus. Tą darbą dirbo, kol neatsirado sandėlininkė, vardu D. Taip pat buvo atsakingas už dokumentų išrašymą pardavimams. 2000 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį bendrovė D. L. iniciatyva pradėjo supirkinėti medų. Tam reikalui D. L. buvo išrašytas įgaliojimas. Jis klausė direktoriaus, kodėl supirkinėjamas medus, tačiau jam buvo atsakyta, jog tai ne jo reikalas. Medus buvo sandėliuojamas bendrovės garažo tipo sandėlyje. Paklausus apie medų, A. E. sakė, kad medų parduos ir atsiskaitys su žmonėmis. Vėliau medų iš sandėlio per keletą kartų išvežė D. L. su kitu asmeniu, vardu M., pavardės nežino. Kur išvežė medų ir, kur medaus tara, nežino. Apie atsiskaitymus už medų, nieko nežinojo. Dėl medaus pirkimo su juo niekas nesikonsultavo. Jis buvo tik kaip sandėlio darbuotojas, kad padėtų iškrauti, pakrauti ir t.t. Spaudoje buvo skelbimai apie medaus pirkimą, iš kur jie atsirado, nežino. Jei atvykdavo medaus pardavėjai ir tuomet bendrovėje nebūdavo A. E. ar D. L., medų priimdavo jis pats. Sverti medų taip pat jam yra tekę, tačiau sutartis pasirašinėti jis nebuvo įgaliotas. Medaus buvo supirkta 22 tonos, tai žino, nes suvedinėjo duomenis į kompiuterį. Kiek medaus buvo realizuota, nežino. Medus nebuvo išlaiduojamas, nebuvo rašomas joks dokumentas, kad parduoda medų. A. E. ir D. L. prašymu ištraukė medaus likučių ataskaitą iš kompiuterio, kuri ir buvo jiems perduota.

Nurodė, kad teko pirkti kompiuterinę techniką, nes bendrovėje esantys kompiuteriai buvo seni, ar turėjo lėšų kompiuterių keitimui, apie tai nekalbėjo. Kreipėsi į UAB „S. T." su pasiūlymu pirkti kompiuterinę techniką, buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, buvo įneštas pradinis 30% įnašas – 7000 litų. Pirko techniką išsimokėtinai, kad nepristigtų apyvartinių lėšų, už tris kompiuterius, apie 14000 litų liko skolingi, kodėl neatsiskaitė, pasakyti negali, nežino. UAB „S. T." atstovams į klausimus, kodėl neatsiskaito, pasakė, kad jie turi kreiptis į A. E., kuris galėjo aiškinti atstovams apie įmonės sunkią finansinę padėtį. Su UAB „M. B." buvo sudaryta sutartis, tačiau sutarties aptarime bei surašyme jis pats nedalyvavo. Iš UAB „M.“ buvo nupirktas spalvotas kopijavimo aparatas, du fakso aparatai ir atvežti į „A.". Dėl atsiskaitymo už šias prekes jis nieko nežino. A. E. sudarė sutartį, vedė derybas dėl atsiskaitymo. Išeinant iš darbo su A. E. žinia pasiėmė vieną kompiuterį sau, kaip kompensaciją už darbą, nes su juo bendrovė neatsiskaitė. Kad už paimtą kompiuterį liko neatsiskaityta, nežinojo. Atsiskaitymą už prekes kontroliavo A. E., taip pat jis tvarkė visus bendrovės finansinius reikalus. Kompiuterius pirkimui išrinko jis pats, dirbant juos prižiūrėjo ir tvarkė.

2000 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais yra kreipęsis į A. E. su prašymu atleisti jį iš darbo, tačiau A. E. jo neatleido, sakė, kad yra neatliktų darbų, kuriuos reikia užbaigti, žadėjo pakelti atlyginimą, nes nebuvo kam dirbti. Dar kartą paprašius atleisti jį iš darbo, A. E. siūlė jam surasti žmogų, kam galima būtų perrašyti įmonę, kitu atveju grasino jį atleisti iš darbo su įrašu darbo knygelėje, dėl ko jis nerastų niekur kitur darbo. Sutikęs D. S., paklausė jo apie žmogų, kam galima būtų perrašyti bendrovę, taip pat reikėjo rasti notarą bei „SoDros“ darbuotoją. Jis pažadėjo tai sutvarkyti, todėl D. S. suvedė su A. E., tolesniuose įvykiuose, įmonės perrašyme jis pats nebedalyvavo. Tuo metu apie sukčiavimą nesuvokė. Besąlygiškai vykdė A. E. nurodymus, nes jis jį gąsdino, grasino, neišleido išvykti į užsienį. Jam pačiam buvo įduoti pinigai, kad jis atsilygintų D. S., už tai, jog jis sutvarkė įmonės perrašymo reikalus. Asmens, kuriam buvo perrašyta įmonė, jis pats nematė, su tuo asmeniu bendravo A. E.. Jis pats D. S. neprašė išvežti tą asmenį, kuriam buvo perrašyta įmonė, į Ispaniją. Tai D. S. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, sakydamas, kad kitu atveju „važiuos ant jo”. Kai buvo surastas žmogus, kam perrašyti įmonę, A. E. paprašė paruošti pirkimo-pardavimo sutartį. Jis padarė ko jo prašė, tada gavo darbo pažymėjimą su įrašu, kad yra atleistas. 2000 m. spalį jam tapo žinoma apie visą įmonės veiklą, kad perrašyta įmonė, kad neatsiskaitoma už prekes, sukčiaujama. UAB „A." jis dirbo iki 2000 metų spalio mėnesio. Dėl atleidimo dokumentus ruošė buhalterija.

Gerai nepamena, bet galėjo būti, kad D. L. pasiūlė imti prekes ir už jas neatsiskaityti. Įmonė turėjo pinigų algoms, įnašams už prekes. Į įmonę dažnai atvažiuodavo D. L. draugas, kuris iš bendrovės paėmė vieną kompiuterį. Jo paklausus, kodėl jis taip daro, šis atsakė, kad tai ne jo reikalas. Nepamena, kad būtų sakęs „imk, vis tiek už kompiuterius nebus atsiskaityta". K. L. pardavė vieną kompiuterį, nes neturėjo išeities dėl nemokamo atlyginimo. D. L. pasakė, kad reikia parduoti kopijavimo aparatą už 5000 lt. Jis perdavė aparatą K. L., prašė parduoti. K. L. aparato nepardavė, jis buvo paimtas ir perduotas į prokuratūrą. Ką daugiau jis yra pardavęs, nepamena. Tai buvo jau po jo atleidimo iš darbo. Jam nėra tekę padėti vežti kokius tai daiktus iš bendrovės „A.", nebent kėdę, ar stalą galėjo padėti pakrauti. Daiktus krovėsi A. E., D. L., gal dar buvo koks žmogus. Tuo metu jis pats jau buvo atleistas iš darbo. Tarp jo ir D. L. buvo kilęs konfliktas. Po to, kai buvo suimtas dešimčiai parų, (duomenys neskelbtini), sankryžoje jį pasigavęs D. L. su M. sakė, kad jis per daug kalba, grasino palaipsniui su juo susidoroti. Jei būtų davęs parodymus, būtų neturėjęs tokių bėdų. Tą dieną vairavo R. R. automobilį Toyota Corolla. D. L. jam grasino, kad nėra ko duoti parodymus. Jis į tai atsakė, kad jam nėra ko slėpti. D. L. grasindamas siekė, kad jis teismui duotų melagingus parodymus, nekalbėtų apie D. L. vaidmenį. Nebuvo nei įmonės „A" savininkas, nei dalininkas, akcijų neturi, sprendžiamojo balso neturėjo. Jis buvo tik darbuotojas. Jis pats nežinojo, kad nebus išmokami pinigai už prekes, kabinete nebuvo kalbos, kad nebus mokama už medų. Jei ir vykdavo, kokie pokalbiai kabinete, besikalbantieji išeidavo iš kabineto, arba liepdavo išeiti jam. Buvo ir taip, kad D. L. sakė, jog reikia imti prekes, nes atsiskaitymų nebus. Tada nesuvokė, kad tampa nusikalstamų veikų bendrininku. Pripažino kaltę, kad pasiėmė kompiuterį, nepripažįsta kaltės dalyje, kas buvo daroma įmonės veikloje (15 t., 9, 15-18 b. l.).

D. L. savo kaltės nepripažino ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad su M. R. susipažino 1999 metais. 2000 metų balandžio mėnesį M. R. jį supažindino su A. E., pasiūlė dirbti jų bendrovėje. Jis 2000 m. balandžio 25 d. įsidarbini bendrovėje puse etato vadybininko pareigose, tačiau dirbti pradėjo gegužės 3 d. A. E. buvo įmonės direktorius, įmonėje be jų dirbo vyr. buhalterė J. D., provizorė D. Š., įmonės sandėlininku buvo V. R., kuris buvo atsakingas už prekių realizavimą kartu su M. R.. Kas buvo atsakingas už bendrovės kasą nežino. Iš pradžių vežiojo vaistus, sutarčių nepasirašinėjo, prekės išvežimui ir sąskaitos-faktūros būdavo paruoštos, A. E. nurodydavo kur nuvežti, vyr. buhalterė rašydavo sąskaitas-faktūras, kurias kartu su vaistais turėdavo pristatyti į nurodytas vaistines. 2000 m. rugsėjo mėn. A. E. pasakė, kad jis bus atsakingas už medaus supirkimą, nes tuomet į UAB „A." buvo atvykę medaus pardavėjai, su jais buvo sudarytos sutartys, kurias pasirašė A. E., buhalterė uždėjo spaudą. Išvykus pardavėjams, A. E. jam parodė „A." priklausantį didelį garažą, apmokė dirbti su ten esančiomis svarstyklėmis. M. R. pateikė sutartį A. E., kuris nurodė kaip ją reiks pildyti. Taip dirbo iki 2000 m. spalio 23 d., nes tuomet jam buvo pasibaigusi terminuota darbo sutartis, jis direktoriaus buvo atleistas. Išeinant iš darbo, UAB „A." liko dirbti visi minėti darbuotojai. A. E. pasakė, kad su juo nepratęs sutarties, nes bendrovėje keisis kolektyvas.

Parodė, kad apie UAB „E." nieko pasakyti negali. Su PĮ „D." įmone jis derybų nevedė, susitarimų nevykdė. Su L. įmone „J." sutarčių nevykdė, prekes priėmė kartu su J. D. ir D. Š. A. E. nurodymu. Žino, kad už prekes neatsiskaityta. 2000 m. rugsėjo 15 d. prekių tiekimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. įmonės „J." parašas yra jo. Ar buvo atsiskaityta už prekes pagal šią sutartį, nežino. Atsiskaitymai į jo pareigas neįėjo. Kaip įgaliotas asmuo, jis pasirašydavo kasos pajamų orderius, surašinėjo pirkimo-pardavimo sutartis. Rašydavo ant sutarčių, kad prekes gavo. Su UAB „G." derybų nevedė, nieko apie šią bendrovę nežino, nieko nepažįsta. Pagal sutartį A. E. nurodymu pirko medų iš J.O. A., dėl atsiskaitymo už medų sutartyje buvo nurodyta, per kiek dienų reikia atsiskaityti. H. B. nėra matęs, medaus pirkime iš jo nedalyvavo, sutarties nepildė. Galėjo būti, kad pasakydavo pardavėjams sutarties sąlygas, kaina tuo metu buvo po 9.50 Lt už kg medaus. Dėl didesnio kiekio medaus ir jo kainos, tekdavo tartis su A. E.. Kadangi dirbo pusę etato, pasirašydavo didesnį kiekį sutarčių blankų, kas jas užpildydavo, jis nežino. Svėrė A. G., R. K., A. B., A. J., A. G., D. Ž., R. K., B. Č., S. N., O. B. pristatytą medų. Pildė sutartis, sąskaitas-faktūras. Kas su jais atsiskaitė, nežino. Priėmė ŽŪB „K.“ pristatytą medų. Iš V. B. medų priėmė R., jis tik pildė dokumentus, ar už medų atsiskaityta, nežino. Pagal A. E. nurodymą priėmė medų iš L. M., įformino jo priėmimą, o medų svėrė M. R.. Pristačius medų V. J., pagal jo pateiktą pasą pildė sąskaitą – faktūrą, M. R. medų pasvėrė. Sakė, kad pagal sutartį bus atsiskaityta per mėnesį. V. L. pristatė 3036,5 kg. medaus. A. E. nurodymu pildė sutartį. Medaus nematė ir jo nepriiminėjo, jo nesvėrė, užrašė pagal tiekėjo pasakytą svorį. Su A. K. nebendravo, su ja sutarčių nesudarinėjo. S. Š. nepažįsta, sutarties su juo nepasirašė. Su I. N. sutarties nepildė ir derybų nevedė. Iš S. A. medų priėmė jis. Patalpoje, kurioje priėmė medų iš S. A., matė, kad buvo ir daugiau medaus. Tiekėjo J. U. medaus jis nesvėrė. M. R. informavo jį, kad reikia užpildyti reikalingus dokumentus, nurodė pristatyto medaus svorį. Tą jis ir padarė. Pagal A. E. nurodymą, pagal sutartis informuodavo tiekėjus apie atsiskaitymo terminą. Surašė dokumentus dėl P. R. medaus, tačiau ar priėmė medų, nepamena. Tokios įmonės kaip AB „K." nežino, derybų su įmonės atstovais nevedė. Kartais medų priimdavo „A." darbuotojai, kurie atėję pasakydavo, priimto medaus svorį, kokiose tarose jis pristatytas. Medus buvo sandėliuojamas dviejuose sandėliuose, sveriamas garaže. Už sandėlius buvo atsakingas arba M. R., arba V. R.. Kur buvo sandėliai, jis nežino, nes prie ofiso buvo tik garažas. Lietuvos žemdirbystės institute derybų jis nevedė ir kontaktų neužmezgė. 2000 m. spalio mėn. A. E. nurodymu vyko į institutą, vežė atstovavimo dokumentus. Dokumentus pateikė instituto direktoriui, prisistatęs bendrovės „A." įgaliotu atstovu perkant medų. Direktorius informavo jį, kad norint pirkti medų, reikalingas išankstinis apmokėjimas, nesutiko, kad apmokėjimas būtų atidėtas mėnesiui, kaip nurodyta sutartyje. Grįžęs jis tai perdavė A. E.. Vėliau A. E. nurodymu vėl vyko į institutą pasirašyti sutartį ir perduoti instituto direktoriui 8000 litų už medų. Pasirašius sutartį ir sumokėjus pinigus kasininkė išrašė kasos pajamų orderį, davė pasirašyti krovinio važtaraštį, sąskaitą-faktūrą, kuriuos grįžęs jis pateikė vyr. buhalterei ūkinės operacijos įforminimui. Medus buvo pakrautas į automobilį ir pagal važtaraštį turėjo būti nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini). Medaus jis nematė, pats jo nekrovė, krovinio nelydėjo. Kur iškrovė medų, jis negali pasakyti. Priėmė medų iš UAB „A.". Atstovui nurodė patalpas medui sverti, užpildė sąskaitą-faktūrą, pasirašė dokumentus. Medus buvo paliktas, kas jį kur išvežė, nežino. Klausė A. E., kaip realizuojamas medus, šis jam atsakydavo, kad tai ne jo reikalas. Išeidamas iš darbo, medaus jis niekur nevežė. J. P. medaus taipogi nevežė. J. D. kiekvienu atveju pateikdavo dokumentus, medaus pirkimo-pardavimo sutartį, užpildytą sąskaitą-faktūrą. Mano, jog ji aiškina, kad ne visus dokumentus jai jis padavė, vengdama atsakomybės. Dėl medaus pirkimo gali paaiškinti, kad jis pasirašė sutartis, bet nežinojo, kad už medų įmonė neatsiskaitys, tą sužinojo tik apklausiamas prokuratūroje. UAB „I." bendrovės pavadinimas jam nieko nesako. 2000-09-15 prekių tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „A." ir L. įmonės ,,J.“, pasirašė kaip bendrovės vadybininkas, nes tuo metu bendrovėje M. R. nebuvo. Spaudas su užrašu „M. R. vadybininkas" ant sutarties buvo uždėtas anksčiau. Nepamena, ar iš jų buvo atvežta kosmetikos prekių. UAB „M. B." jokių derybų nevedė, kas atvežė naują techniką, nematė. Jam buvo minėję, kad bus keičiama kompiuterinė technika, kuria jis nesinaudojo, išeinant iš darbo, ji dar buvo kabinete. M. R. parduoti tą techniką neprašė. M. R. jį apkalba. Apie UAB „S. T." nieko nežino. Matė kompiuterius prieš išeinant iš darbo, tai galėjo būti 2000 m. spalio 15 d, kur jie dingo, nežino. M. L. pas M. R., jie žaisdavo kompiuteriais.

Apie teiginį, kurį pasakė vyr. buhalterė, kad „medus bendrovės teritorijoje sandėliuojamas nebus" neturi, ką pasakyti. Iš V. A. automobilio medui vežti nesiskolino, skolinosi iš jo automobilį kitiems tikslams. V. A. su juo jokių piniginių reikalų neturėjo. Buvo duotas A. E. nurodymas, kad atvykus M. R., reikės padėti pakrauti medų ir nuvežti medaus bidonus į (duomenys neskelbtini), pas P. R., ką jis ir padarė. Į Kauną nevažiavo. Po atleidimo iš darbo jis su A. E. nebendravo. A. E. parengti nusikalstamų veikų dėl sukčiavimo ir neatsiskaitymo už prekes nepadėjo. Taip pat jis nepadėjo A. E. ir M. R. surasti farmacinę įmonę, su jais apskritai kalbos dėl farmacinės įmonės suradimo nebuvo. Su A. E. nesitarė, kad supirkę prekes, neatsiskaitys su pardavėjais, to niekada ir nesiūlė. Negirdėjo, kad dėl to paties A. E. būtų taręsis su kitais bendrovės asmenimis. Jis asmeniškai nežinojo įmonės finansinės veiklos, kokios įplaukos, kam išmokami pinigai. Taip pat nežinojo įplaukų, kiek kam išmokama, kiek grynųjų pinigų yra įmonės kasoje, nes A. E. apie tai jo neinformuodavo. Bankines operacijas įmonės vardu atlikdavo J. D. ir A. E.. Jie abu vykdavo į banką. Jam yra žinoma, kad M. R. įmonės lėšas kompiuteriniu būdu buvo persivedęs į savo sąskaitą. Vyr. buhalterė apie tai, kad dingusi pinigų suma, pasakė A. E.. Girdėjo, kaip pats M. R. sakė, kad jam reikėjo pinigų. UAB „A." pardavime nedalyvavo ir apie tai nieko nežino. Kam priklauso automobilis BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. M. R. iš jo mamos pirko šį automobilį. Gal juo ir jis važinėjo. Nepamena, ar 2001 m. birželio mėn. Ž. gatvėje buvo susitikęs su M. R.. Tuo laikotarpiu jis su M. R. nebendravo. Su M. R. nesusipykęs, su kitais bendrovės darbuotojais pykčių taipogi neturi (15 t., 18-23, 27-30 b.l.).

Kaip jau minėta, M. R. ir D. L. neigė siekę apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, jie aiškino, kad įmonėje dirbo tai, ką jiems liepdavo A. E., nesitarė, kad įgiję prekes neatsiskaitys su pardavėjais. Tokius jų parodymus iš esmės paneigia liudytojų parodymai ir byloje esanti rašytinė medžiaga.

Tai, kad UAB ,,A.“ pagal sudarytas sutartis buvo įgijusi iš UAB „T.", UAB „E.", PĮ ,,D.“, L. įmonės „J.", UAB „G.", UAB ,,I.”, AB „K.“ įvairių kosmetinių ir buitinės chemijos prekių ir už jas neatsiskaitė pirmosios instancijos teisme parodė liudytojai R. R., A. K. ir A. V., M. P. ir D. B., A. J., J. J., Z. L., L. V., Z. T., A. D., V. J., pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojų U. M., A. E. parodymai. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad UAB „A." pareikšdavo norą bendradarbiauti su šiomis įmonėmis, buvo sudaromos tarpusavio prekių pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias prekės iš minėtų įmonių buvo pristatomos į “A.“ į Panevėžį, perduodamos pagal važtaraščius ir sąskaitas, tačiau už prekes praėjus sutartyse numatytam terminui atsiskaityta nebuvo. Liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – prekių pirkimo – pardavimo sutartys, PVM sąskaitos- faktūros, sąskaitos, prekių važtaraščiai.

Civilinio ieškovo UAB ,,M. B.” atstovas A. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog 2000 metų rudenį buvo sudaryta sutartis su UAB ,,A.”, pagal kurią bendrovė išsimokėtinai pirko biuro techniką. UAB ,,A.” už prekes neatsiskaitė. Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2000 metais dirbo UAB „S. T." vadybininku, buvo atsakingas už kompiuterinę techniką, jos pristatymą, servisą. Tais pačiais metais buvo pateiktas UAB „A." užsakymas dėl kompiuterinės technikos įsigijimo už 25000 litų. Vėliau iš UAB „M." atstovų sužinojo, kad UAB „A." įsigijusi prekių neatsiskaitė su UAB „M.". Liudytojas S. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš matymo jam yra pažįstami abu nuteistieji, 2000 metais dirbo UAB „S. T." generaliniu direktoriumi. Kitas bendrovės darbuotojas pasirašė sutartį dėl kompiuterinės technikos pardavimo išsimokėtinai UAB „A.". Prekių buvo parduota panašiai už 25000 litų. Pardavimo sutartį matė, ją pasirašė. Buvo sumokėtas pradinis įnašas. Po pradinio įnašo UAB „A." liko skolingi 17000 litų. Pagal sutartį, UAB „A." už prekes turėjo atsiskaityti per šešis mėnesius. Mokėjimas buvo tik vienas, tai yra pradinis įnašas. Kas pasirašė sutartį iš UAB „A." pusės, pasakyti negali. 2000 metų lapkričio mėnesio viduryje vadybininkai ir jis pradėjo skambinti į „A", nuvykę į P. gatvę, ieškojo šios įmonės. Patalpos buvo užrakintos. Pastate buvęs asmuo paaiškino, kad bendrovė per naktį iš patalpų išsikraustė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad visą kompiuterinę techniką į UAB "A." nuvežė D. S., kuris turėjo tą techniką ir turėjo pajungti. Kiek jam vėliau pasakojo D. S., nuvežus techniką, UAB "A." darbuotojai pasakė, kad technikos šiuo metu jungti nereikia, nes jie lygtai dar nebaigė remonto ir neatsivežė baldų. Vėliau pagal paliktą mobilaus telefono numerį, kurio dabar nepamena, paskambino ir rado vieną iš UAB "A." darbuotojų, kurio vardas M., kuriam liepė ateiti išsiaiškinti. M. kartą buvo atėjęs ir aiškino, kad dirbo su vaistais, apie kompiuterius nieko nežino, kompiuterius jam pirkti liepė UAB "A." direktorius A. E. ir kur dabar tie kompiuteriai yra, nežino. Dar kažką aiškino, kad A. E. jį patį apgavo ir liko skolingas. Vėliau skambinat M. jo telefonas buvo išjungtas. Po kurio laiko policijoje sužinojo, kad UAB "A." akcininkas yra asocialus asmuo ir suprato, kad buvo apgautas. Mano, kad UAB "A." darbuotojai, pirkdami iš jo vadovaujamos įmonės kompiuterinę techniką, iš anksto planavo neatsiskaityti ir juos apgauti. Liudytoja A. Š. (K.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2000 metais dirbo UAB „S. T.". Apie UAB „A." pamena tik tiek, kad buvo parduotos prekės – kompiuteriai. Tyrimo metu nurodė, kad atstovo vardas buvo M., nes tai sužinojo iš pateiktų jo dokumentų. Liudytojas K. L. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pažįsta M. R., D. L. yra matęs. M. R. prašymu yra pardavęs vieną ar du jo naudotus kompiuterius, pinigus atidavė M. Kompiuterius laikė (duomenys neskelbtini) (pas A. M. tėvus). Už kokią sumą pardavė, nepamena, manė, kad kompiuteriai priklausė M., buvo kompiuterių komplektuojančių detalių dokumentai, įsigijimo dokumentų nebuvo, ar buvo garantija-nepamena. Ar gavo už tai pinigų, neprisimena. Jo parodymus patvirtino A. M. (L.) ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog pažįsta M. R., su UAB ,,A.” ji nėra susijusi, apie firmą nieko nežino. Pas ją į namus palaikyti buvo atvežta kompiuteriai, spausdintuvas, kopijavimo aparatas. Kas juos prašė palaikyti, nepamena. 2001-05-28 poėmio metu pas K. L. (duomenys neskelbtini), paimta: 1) spausdintuvas “Minolta Color PagePro”, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2) spausdintuvas “HP DeskJet 1125C”, serija Nr. (duomenys neskelbtini), modelis Nr. C 8099A, su dviem kompaktiniais kompiuterio diskeliais ir dviem instrukcijomis; 3) skeneris “Minolta CF 30 S. U.”, serija Nr. (duomenys neskelbtini), modelis Nr. CF 30S; 4) CD-ROM išorinio prijungimo įrenginys, modelis Nr. CD/P-525 su diskeliu (b.l. 194–195, t. 6).

Iš liudytojų J. O. A., A. A., H. B., A. G., O. G., R. K., A. J. J., A. G., S. O., J. G., D. Ž., G. K., Z. D., V. B., R. G., P. Ž., R. K., V. B., S. Š., L. M., J. M., V. J., M. S., B. Č., V. L., E. Š., A. K., A. A., S. Š., O. N., T. A., S. N., J. U., O. B., G. B., P. R. parodymų pirmosios instancijos teisme bei iš pirmosios instancijos teisme pagarsintų nukentėjusiojo A. B. matyti, kad apie tai, jog UAB ,,A." superka medų, jie sužinojo iš skelbimų spaudoje. Visi nukentėjusieji, išskyrus (duomenys neskelbtini) darbuotojus, nurodė, kad parduodamą medų savo taroje į UAB ,,A.“ pristatė adresu (duomenys neskelbtini), su jais buvo sudaromos sutartys, pagal kurias už medų jiems turėjo būti apmokėta per 31 dieną, firmoje jų pristatytą medų priimdavo D. L. arba M. R., arba nenustatytas asmuo, o praėjus sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, už pateiktą medų nebuvo atsiskaityta. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad medų - 3 tonas 2000 m. spalio mėn. iš L. Ž. i. po to, kai buvo suderinta ir pasirašyta sutartis bei apmokėta 30 proc. medaus vertės, kaip UAB ,,A.“ atstovas, išsivežė D. L.. Nukentėjusiesiems pradėjus domėtis, kodėl negauna atsiskaitymo už pateiktą medų, jie sužinojo, kad UAB ,,A.“ iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė.

Ir nors nuteistieji neigia, kad turėjo iš ankstinį tikslą neatsiskaityti už gautas prekes ir medų, iš liudytojų - UAB ,,A.“ darbuotojų J. D., D. Š. paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu matyti, jog įmonė UAB ,,A." veiklą vykdė, tačiau, minėta įmonė dirbo nuostolingai, įmonės veiklai metu nuolatos trūko apyvartinių lėšų. Liudytoja J. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pradėjo dirbti 2000 m. balandžio mėnesį UAB „A.“ buhaltere, į darbą priėmė A. E., pasirašė darbo sutartį, tuo metu nei D. L., nei M. R. dar nedirbo. A. E., M. R. ir D. L. sėdėjo viename kabinete, o ji turėjau atskirą kabinetą. Direktorius A. E. jai pasakė, kad UAB „A.“ pradės supirkinėti medų, tuo metu D. L. jau dirbo, buvo ruduo, ji su A. E. važiavo į mokesčių inspekciją ir buvo įsigyta sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių. Tuo metu įmonėje dar dirbo sandėlininkė D. Š. ir V. R., kuris vežiojo prekes po vaistines ir parveždavo pinigus. Jai A. E. sakė, kad už medaus supirkinėjimą bus atsakingas D. L. ir visus dokumentus tvarkys jis. Ji vedė buhalterinę apskaitą. Kiek prisimena, UAB „A.“ medų pirko tam, kad vėliau galėtų jį perparduoti, o kaip buvo atsiskaitoma su pardavėjais, nepamena. Kildavo nesutarimai su D. L. dėl to, kad jis nepateikdavo reikalingų dokumentų dėl medaus supirkimo, A. E. nenorėjo to medaus išviso rodyti apskaitoje. Medus UAB „A.“ pardavinėjamas nebuvo. Algas mokėjo direktorius A. E. ir pinigai buvo pas direktorių. Ji buvo buvusi sandėlyje, kur buvo sudėti vaistai, nežinojo kur vyko medaus supirkinėjimas. Įmonėje pinigų srautus valdė direktorius A. E.. Nurodė, kad įmonės sąskaitos buvo tuščios, pinigų judėjimas buvo nedidelis, pajamos mažos ir vos užtekdavo atlyginimams išsimokėti. UAB „A.“ pardavinėjo vaistus, kosmetiką, veikla vyko sunkiai. M. R. dirbo kompiuteristu ir padėdavo pajamuoti prekes, padarydavo ataskaitas. M. R. buvo paskirtas kaip atsakingas asmuo už medų, D. L. buvo paskirtas supirkinėti medų, kiek jai žinoma, D. L. iniciatyva buvo užsiimti veikla su medumi (17 t., 106-107 b.l.).

Siekimu išvengti atsakomybės kolegija laiko ir tuos D. L. ir M. R. parodymus apie tai, kad jie nežinojo, ar buvo atsiskaitoma už prekes ir medų, o A. E. paklausus apie tai, jiems galimai A. E. nurodydavęs, kad tai ne jų reikalas, kadangi iš liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, jog beveik visos sutartys dėl buitinės chemijos prekių ir kosmetikos prekių įsigijimo sudarė M. R., jis jas pajamavo, beveik visas sutartis dėl medaus įsigijimo pasirašė D. L., jis iš nukentėjusiųjų ir priimdavo medų, kartais jam padėdavo M. R., tačiau nei vienas iš nuteistųjų nenurodė, ar įmonė vykdė veiklą, siekdama minėtą produkciją realizuoti. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad be nuteistųjų ir A. E. įmonėje dirbo buhalterė J. D., provizorė D. Š. ir sandėlininkas V. R., t.y. įmonėje nebuvo daug darbuotojų, todėl darytina išvada, jog nežinoti, ar buvo parduodamos įgytos prekės ir atsiskaitoma su jas pateikusiais asmenimis D. L. ir M. R. negalėjo, juolab, kaip nurodė buhalterė, jie dirbo viename kabinete su A. E. ir kartu spręsdavo daug klausimų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB ,,A.“ 2000-03-17 akcijų perleidimo sutartimi A. E. įsigijus iš A. T., įmonė 2000-10-25 vienintelio akcininko A. E. sprendimu buvo parduota J. M. už 12 000 Lt. Asmenį, kuriam būtų galima parduoti įmonę, M. R. prašymu surado D. S., kuris pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus apie tai, kad M. R. jam sakė, kad nori parduoti „lievą“ produkciją, sakė, kad galėtų parduoti 20 procentų pigiau, minėjo, kad gali parduoti medų, parfumeriją, vitaminus, vaistus. Vėliau M. jo paklausė, ar jis negali surasti žmogaus, kuris savo vardu persirašytų vadinamą „lievą“ firmą. Žadėjo sumokėti už radimą 2000 Lt. Minėjo, kad perrašant firmą, bus pažįstama notarė, „Sodros“ darbuotoja. Tada tą pačią dieną alaus bare K. gatvėje pamatė iš matymo pažįstamą vyrą, vardu J., ir du jo draugus, kurie buvo išgėrę, gerokai apsvaigę. Priėjęs prie jų paklausė, ar kuris nenorėtų persirašyti firmą už 400 Lt. Vienas iš jų sutiko. Realiai nei jis, nei tie asmenys nežinojo firmos finansinių reikalų, todėl tiek jis, tiek tie vyrai susigundė lengvai užsidirbti pinigų, A. E. rastas vyriškis nepatiko, todėl prašė surasti kitą žmogų. Įmonę savo vardu sutiko persirašyti jo iš matymo pažįstamas J., nes jam reikėjo pinigų gėrimui, gerai pamena, kad kažkokius įmonės pardavimo dokumentus ruošė M. R., kuris dokumentus atvežė prie J. namų, ten atvažiavo ir A. E.. Visus pateiktus dokumentus J. pasirašė, būdamas neblaivus, kur reikia rašytis rodė A. E.. Po dokumentų pasirašymo M. jam padavė 300 arba 400 Lt, kad šiuos pinigus jis paduotų J.. Tuos pinigus jis ir perdavė J.. Mano, kad D. L. buvo susijęs su M. ir A. E., nes M. važinėdavo su D., o vėliau, perrašius įmonę, M. pasakė, kad D. jam atidavė savo a/m BMW. Nežino kur, kas ir kaip išsivežė visas prekes iš įmonės sandėlio, perrašius įmonę. M. minėjo, kad yra kažką pasidėjęs pas senelius mediniame name, esančiame prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Minėjo apie baldus ir modernų kompiuterį už 13000 Lt. Parodė, jog matydavo, kad M. R. tėvas veždavo medų bidonais. M. R. sakė, kad jis paimtas iš ūkininkų, už kurį neatsiskaityta. Kad ūkininkai, pridavę, medų, yra apgauti, jam sakė pats M. R.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. M. UAB ,,A.“ turto – pardavimo aktu buvo perduoti vaistų, parfumerijos, medaus likučiai sandėlyje, skolos tiekėjams, pirkėjų įsiskolinimai UAB ,,A.“, pinigų likutis banko sąskaitoje, ilgalaikis turtas, griežtos apskaitos dokumentai ir spaudas (5 t., 178-183 b.l., 6 t., 88-128 b.l.). Tuo tarpu, liudytojas J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog dėl įvykio pamena, kad sėdint alaus bare, K. gatvėje, priėjęs nepažįstamas vyras, pasiūlė užsidirbti 400 litų. Klausė, ar jis turi pasą, sakė, jog reikės pasirašyti keletą dokumentų. Su pasiūlymu jis sutiko, nes buvo girtas. Buvo nuvežtas pas notarę. Ten neskaitęs pasirašė sutartį. Pasirašant dokumentus, buvo girtas. Sekančią dieną nuvyko į „Sodrą", kur pasirašė dokumentus. Išėjus iš „Sodros”, jis gavo pažadėtus 400 litų. Praėjus kiek tai laiko po dokumentų pasirašymo, į jį pradėjo kreiptis nepažįstami žmonės, reikalavo pinigų už medų. Apie UAB ,,A.” jis nieko nežinojo. Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog M. R. ir D. L. žino tik iš matymo, juos matydavo „A.", kuri yra buvusi jo įmonė. Ją maždaug 1997 m. perleido A. T., vėliau A. T. įmonę perleido A. E., kuris tapo įmonės direktoriumi. Su juo buvo sudaręs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį. Vieną dieną, kada tai buvo pasakyti negali, nes neprisimena, rado tuščias patalpas, ant durų buvo uždėtas skelbimas „išvykę į seminarą". Tuo tarpu liudytojas P. R. parodė, kad 2000 m. rudenį, UAB ,,R.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), D. L. prašymu buvo saugomi apie savaitę apie 30-40 aliuminio bidonų 40 litrų talpos su medumi, vėliau minėtas medus buvo parvežtas į D. Ž. priklausantį ūkinį pastatą. Tą patvirtino liudytojos J. P. ir D. Ž.. O po savaitės medus iš D. Ž. priklausančio pastato buvo išvežtas.

Aukščiau nurodytais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, poėmių protokolais, sąskaitų faktūrų bei sutarčių duomenimis neginčijamai įrodyta, kad bendrininkaudami M. R., D. L. ir su nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusius asmeniu svetimą turtą užvaldė apgaulės būdu, piktnaudžiaudami nukentėjusiųjų pasitikėjimu – paimdavo iš nukentėjusiųjų kosmetikos, buitinės chemijos prekes, kompiuterinę techniką, su nukentėjusiaisiais UAB ,,A.“ vardu sudarydavo sutartis, įgydavo nukentėjusiųjų pasitikėjimą, sudarydamas rimtos įmonės įvaizdį, tačiau su nukentėjusiaisiais atsiskaityti neketino, o įmonė ir neturėjo tam galimybių, nes įmonėje nuolat trūko apyvartinių lėšų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad surinkus didelį kiekį medaus po to, kai net 6 laikraščiuose buvo patalpinti skelbimai apie medaus supirkimą, būtų ieškoma, kur jį realizuoti ir būtų dedamos pastangos ir siekiama atsiskaityti su prekių ir medaus tiekėjais. Kad nebuvo planuojama atsiskaityti su nukentėjusiaisiais pagrįstai galima spręsti ir iš to, jog per labai trumpą laikotarpį- nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki 2000 m. spalio 20 d. iš fizinių ir juridinių asmenų D. L., M. R. ir nuo teismo pasislėpęs asmuo įgijo didelį kiekį kompiuterinės technikos, kosmetikos ir buities prekių bei medaus pažadėjus jų tiekėjams apmokėti po tam tikro laiko ir pagal absoliučią daugumą susitarimų dar nesuėjus terminui atsiskaityti, 2000-10-26 UAB „A.“ buvo fiktyviai parduota J. M., kuris ant įmonės pardavimo dokumentų pasirašė tik todėl, kad jam buvo sumokėta, įmonės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo ištuštintos, o ant durų kabėjo klaidinantis pranešimas, jog įmonės darbuotojai išvyko į seminarą.

Taigi, laikotarpis, per kurį buvo įgytas svetimas turtas, būdas, kaip šis turtas įgytas, fiktyvus įmonės perleidimas trečiam asmeniui, visumos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie konkrečius apeliantų veiksmus ir jų vaidmenį nusikalstamos veikos daryme neabejotinai įrodo, kad abu apeliantai kartu su pasislėpusiu asmeniu veikė bendrai, turėdami vieningą tyčią - pasinaudojant UAB „A.“ vardu apgaule įgyti didelė vertės svetimą turtą, t.y. pažadėdami už pateiktas prekes atsiskaityti vėliau, tačiau nuo pat pradžių neketindami šio įsipareigojimo įvykdyt. Tokiu būdu apeliantų veika pagal BK 182 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad apeliantų veika atitinka ir BK 24 str. 3 d. ir BK 25 str. 3 d. sudėtį, t.y. kad jie yra šio nusikaltimo vykdytojai ir veikdami organizuotoje grupėje su nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusiu asmeniu, padarė sunkų nusikaltimą.

Nuteistasis M. R. kartu su D. L. ir su nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpusius asmeniu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas darė 2000 m. rugsėjo 5 d. – 2000 m. spalio 20 d., t. y. galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, todėl, nustatant bendrininkavimo formą, reikia vadovautis kriterijais, pagal kuriuos organizuota grupė buvo nustatoma laikantis teismų praktikos, suformuotos taikant senąjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. 1961 m. Lietuvos baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje bendrininkavimo formos, išskyrus nusikalstamą susivienijimą, nebuvo apibūdintos. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., ir konstatuojant, kad jas padarė organizuota grupė, buvo rekomenduojama atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, nustatomą įvertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes: grupės pastovumą, veikos trukmę ir intensyvumą, pasiskirstymą konkrečiomis funkcijomis, susitarimą pasidalyti teritorijas kelioms tokio pobūdžio grupėms ir pan. Toks organizuotos grupės apibūdinimas skiriasi nuo pateikto 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nustato konkrečius organizuotos grupės požymius, kurių nereikėjo vertinti darant išvadą apie organizuotos grupės buvimą pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (du asmenys susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų nusikaltimą). Palyginus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. įtvirtintą organizuotos grupės sampratą su iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nuostatas bendrininkavimo pripažinimui organizuota grupe reikia mažiau sąlygų. Šioje baudžiamojoje byloje tiek taikant teismų praktiką, suformuotą galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, tiek vadovaujantis naujojo Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. nuostatomis, negalima konstatuoti, kad nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpęs asmuo su vykdytojais M. R. ir D. L. veikė organizuota grupe, kadangi 2005-11-14 pabaigus ikiteisminį tyrimą ir nusiuntus apie tai pranešimą A. E., minėtas asmuo, pažeisdamas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti įsipareigojimus, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir 2006-01-03 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu iš baudžiamosios bylos atskirtas tyrimas į atskirą baudžiamąją bylą dėl paieškomo įtariamojo A. E. padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą tik dėl M. R. ir D. L. nusikalstamos veikos. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantai ir nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpęs asmuo veikė UAB ,,A.“ vardu, tačiau, kolegijos nuomone, tai neduoda pagrindo teigti, kad nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo pasislėpęs asmuo buvo organizatorius, o D. L. ir M. R. buvo vykdytojais, kadangi dėl A. E. galimai nusikalstamų veikų nėra priimtas teismo sprendimas, todėl nėra tiksliai nustatytas visų kaltininkų organizuotumo lygis, grupės pastovumas, jos veiklos intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis, kas būtina darant išvadą apie organizuotos grupės buvimą pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, iš teismo nustatytų aplinkybių galima daryti tik tokią išvadą, jog M. R., D. L. ir nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo pasislėpęs asmuo nuo 2000-09-05 iki 2000-10-20 veikė bendrai, tačiau tiksliai nustatyti, kokias kiekvienas iš jų atliko funkcijas ir kokiais tiksliai buvo pasiskirstę vaidmenimis šiuo atveju byloje neginčijamų įrodymų nepakanka.

Kaip jau minėta, lyginant 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. įtvirtintą organizuotos grupės sampratą su iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nuostatas bendrininkavimo pripažinimui organizuota grupe reikia mažiau sąlygų. Todėl, 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., palyginus su iki tol buvusia teismų praktika taikant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamas nuostatas, pasunkina kaltininkų teisinę padėtį ir pagal baudžiamąjį įstatymą neturi grįžtamosios galios, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Taip pat iš kaltinimo šalintina ir tai, kad apeliantų veika atitinka ir BK 24 str. 3 d. sudėtį, tai yra, kad jie yra jiems inkriminuoto nusikaltimo vykdytojai.

Kaltinamajame akte, taip pat ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. R. kaltinamas, jog 2000 m. vasario - kovo mėnesiais padėjo pasislėpusiam asmeniui parengti nusikalstamą veiką, t.y. surasti ir nupirkti farmacijos įmonę, tapti šios įmonės direktoriumi. Taip pat M. R. ir D. L. kaltinami, kad būtent šiuo laikotarpiu sutarė tarpusavyje ir su pasislėpusiu asmeniu daryti sunkų nusikaltimą ir abu šį nusikaltimą darė nuo 2000 m. balandžio 4 d. Šios aplinkybės šalintinos. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad M. R. pasislėpusiam asmeniui įgyti UAB „A.“ akcijas padėjo jau turint tikslą pasinaudojant šios įmonės vardu daryti nusikalstamus veiksmus, o teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad prekės, už kurias nebuvo planuojama atsiskaityti, buvo pradėtos imti tik nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. Todėl tikslinamas (jį trumpinant) ir nusikaltimo darymo laikas.

Be to, matyti, kad kaltinime buvo nurodyta netiksli užvaldyto turto suma, todėl ši aplinkybė tikslinama, nurodant, kad apgaule buvo įgytas didelės – 432011,40 Lt vertės svetimas turtas.

Atsižvelgiant į BPK 320 str. 4 d. nuostatą, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik esant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundui (o ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal nuteistųjų skundus), kolegija skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria iš apeliantams pareikštų kaltinimų pašalinti epizodai dėl apgaule įgyto UAB „H. L.“ ir UAB „A.“ turto, nenagrinėja.

D. L. savo apeliacinio skundo argumentą apie nesuprantamą kaltinimą grindžia jo gynėjo pirmosios instancijos teismui pateikta specialisto kalbininko išvada, kad kaltinamajame akte esantis kaltinimo tekstas D. L. aiškiai ir vienprasmiškai nesuprantamas, jis surašytas nelogiškomis, dviprasmėmis, nesuprantamomis, viena kitai prieštaraujančiomis frazėmis, su kalbos ir logikos klaidomis.

Pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos ir kaltinamajame akte, D. L. buvo įteiktas dar 2003-06-02, pagal šį pranešimą D. L. buvo apklaustas įtariamuoju (9 t., 138-142, 144-145 b.l.). Pradėjus byloje įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme bei prokurorui perskaičiuos kaltinamąjį aktą 2007-04-12 D. L. pareiškė, kad kaltinimą suprato, tačiau kaltu neprisipažįsta (13 t., 23 b.l.). Ir tik prieš duodamas parodymus teismui 2008-08-18, t. y. po to, kai D. L. gynėjas jau buvo pateikęs specialisto kalbininko išvadą, D. L. nurodė, kad kuo kaltinamas nesupranta, tačiau taip pat nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir apie kaltinime nurodytas aplinkybes davė išsamius parodymus 2008-08-18 bei 2008-09-19 (15 t., 8-18-23, 27-30 b.l.). Kolegija sutinka su byloje esančia specialisto išvada (14 t., 55-59 b. l.), kad surašant D. L. kaltinimą buvo nesilaikoma tam tikrų lietuvių kalbos sakinio sandaros taisyklių, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus pagal jam pareikšto kaltinimo esmę, duoda pagrindą išvadai, kad kaltinimo esmė D. L. yra aiški. BPK 219 str. reglamentuoja, kad kaltiname akte aprašant nusikalstamą veiką nurodoma veikos padarymo vieta, laikas, jos padarymo būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kolegija konstatuoja, kad byloje esantis kaltinamasis aktas šiuos įstatymo reikalavimus visiškai atitinka, kaltinimo turinys, nors jį surašant ir buvo nesilaikyta tam tikrų lietuvių kalbos taisyklių, yra pakankamai suprantamas ir aiškus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitam nuteistajam šioje byloje - M. R. - suformuluotas analogiškas gramatine konstrukcija kaltinimas, tačiau šis asmuo apie tai, kad kaltinimas jam neaiškus nurodė tik nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme. Beje, kad kaltinimo esmė, t.y. kad D. L. kaltinamas apgaule įgijęs svetimą turtą, yra suprantama nurodyta ir minimoje specialisto išvadoje. Dėl to kolegija daro išvadą, kad kaltinimo surašymo trūkumai nepažeidė D. L. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir nuo pareikšto kaltinimo gintis, t.y. jo teisė į gynybą šioje dalyje pažeista nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, netiksliai išspręsti civilinio ieškinio klausimai, tačiau pažymi, jog teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu (kasacinė nutartis Nr.2K-416/2007). Šališku visada pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. Iš bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo teismo posėdžių protokolų matyti, kad apeliantai bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimų nebuvo pareiškę. Kolegija byloje taip pat nenustatė jokių BPK 58 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku.

Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas tik su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, savaime nerodo teismo šališkumo.

Kolegija taip pat pažymi, kad teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar galimybės gintis nuo kaltinimų neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog proceso dalyvių prašymus teismas išsprendė, nors patenkino ir ne visus. Todėl nepagrįstu kolegija laiko M. R. apeliacinio skundo motyvą, jog nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas dėl to, jog, neapklausdamas A. E., pademonstravo savo nenorą byloje nustatyti objektyvią tiesą. Byloje yra 2007-04-03 Venesuelos Bolivaro Respublikos Aukščiausiojo teisingumo tribunolo Baudžiamojo kasacinio teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti šioje šalyje įkalintą A. E. Lietuvos Respublikai (15 t., 75-103 b.l.), todėl apklausti minimą asmenį Lietuvos Respublikos teismai neturi galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nenustačius BPK 58 str. nurodytų nušalinimo pagrindų, nėra pagrindo išvadai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas.

Skundžiamu nuosprendžiu civiliniams ieškovams, kurių ieškiniai patenkinti, priteistos sumos nėra didesnės nei jiems apeliantų padarytu nusikaltimu padaryta ir nuosprendyje nurodytais įrodymais įrodyta žala. Dalis civilinių ieškinių skundžiamu nuosprendžiu palikti nenagrinėti nenurodant jokių tokio sprendimo motyvų. Atsižvelgiant į tai, kad tų ieškinių atmesti nėra jokio pagrindo, kadangi jie taip pat yra įrodyti, taip pat atsižvelgiant į BPK 320 str. 4 d. nuostatas, kolegija šios nuosprendžio dalies, kaip ir dėl visiškai nepagrįsto skundžiamame nuosprendyje esančio teiginio, jog UAB „S. T.“ ieškinio nepareiškė, ištaisyti negali. Dėl šių priežasčių skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria išspręsti civiliniai ieškiniai, paliktina nepakeista.

Nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo M. R. gynėjas advokatas prašė jo ginamojo atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi, advokato teigimu, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, tačiau šis prašymas atmestinas, kadangi prieštarauja baudžiamojo įstatymo normoms.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 str. 1 d. nustatyti konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Senaties termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. BK 95 str. 2 d. nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, kas reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Dėl to kiekvienu atveju spręsdamas, kuris baudžiamasis įstatymas kaltininkui turi būti taikomas, teismas, vadovaudamasis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, turi kompleksiškai įvertinti tiek atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankciją, tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, susijusias su nusikalstamą veiką padariusio asmens teisine padėtimi.

BK 95 str. 1 d. 1 p. d. p.p. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metu, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. M. R. ir D. L. inkriminuota nusikalstama veika buvo pabaigta 2000 m. spalio 20 d., o apkaltinamasis nuosprendis dėl šios veikos jų atžvilgiu buvo priimtas 2009-04-20, t.y. nepraėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam senaties terminui. Kolegija pabrėžia, kad senaties termino taikymas nėra susijęs su apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimu, nes tai prieštarauja tiek taikomos BK normos imperatyviosioms nuostatoms, tiek Lietuvos A. T. formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-332/2008, 2K-185/2011, 2K-97/2012).

Nors nuteistųjų M. R. ir D. L. apeliaciniuose skunde nėra prašoma švelninti jiems paskirtas bausmes, tačiau, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį, bausmės skyrimo M. R. ir D. L. klausimas turi būti išspręstas.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantai nepagrįstai buvo pripažinti padarę nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje būdami vykdytojais. Ši aplinkybė nuteistiesiems iš nuosprendžio šalintina ir tai teisėjų kolegijai leidžia svarstyti klausimą dėl švelnesnių bausmių nuteistiesiems paskyrimo. Taip pat, sprendžiant bausmės dydžio nustatymo apeliantams klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje būtina įvertinti ir baudžiamojo proceso trukmę.

M. R. ir D. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei nenumato. Byloje nenustatyta M. R. ir D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tačiau į šią aplinkybę teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgia, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pasunkintų nuteistųjų teisinę padėtį (BPK 320 str. 4 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. ir D. L. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teisti, dirba, byloje nėra juos neigiamai charakterizuojančių duomenų (9 t., 73-80, 157-160 b.l.), D. L. nevedęs, M. R. turi šeimą, du vaikus, yra neįgalus.

Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2000-12-04 tęsiasi jau daugiau kaip dešimt metų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. M. K. nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo antrą kartą apeliacine tvarka – daugiau kaip dešimt metų. EŽTT praktikos analizė rodo, kad tokia baudžiamojo proceso trukmė laikytina ilga ir paprastai gali būti pateisinama tik išimtinais atvejais. Per tą laiką M. R. ir K. L. buvo taikomos kardomosios priemonės (8 t., 158, 159, 9 t., 10 t., 146, 156 b.l.). Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad įtakos baudžiamojo proceso trukmei turėjo tiek objektyvios aplinkybės, nusikaltimo tyrimo sudėtingumas, tiek aplinkybės, priklausančios nuo pačių nuteistųjų bei jų gynėjų. Ši baudžiamoji byla pakankamai sudėtinga, kadangi buvo nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės prieš 22 fizinius ir 14 juridinių asmenų ir šios nusikalstamos veikos tyrimas užėmė pakankamai daug laiko. Be to, bylos procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu dėl nuteistųjų ir jų gynėjų sveikatos būklės, dėl nuteistųjų gynėjų pasikeitimo, jų užimtumo kitose bylose. Tačiau procesas šioje baudžiamojoje byloje užsitęsė ir dėl nepakankamai intensyvaus tyrimo bei teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas beveik šešis metus. Ilgą laiką šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko pirmosios instancijos teisme (nuo 2006-03-08 iki 2009-04-20), taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacine tvarka, kur nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, teismas sprendimą priėmė tik per 5 mėnesius. Nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacine tvarka, byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir šis procesas užtruko kiek ilgiau nei metus. Kolegijos nuomone, užsitęsusį bylos nagrinėjimą sąlygojo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d.), dėl kurių baudžiamoji byla buvo du kartus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas turėjo tirti įrodymus, apklausti liudytojus, į teismo posėdžius neatvykdavo liudytojas V. A., dėl kurio apklausos teismas buvo priėmęs nutartį, policijos pareigūnai nesugebėdavo surasti ir atvesdinti V. A. į teismo posėdžius, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje užtruko nepateisinamai ilgai iš dalies dėl nuteistųjų bei jų gynėjų kaltės, tačiau didžiąja dalimi proceso ilgumą sąlygojo teisėsaugos institucijų padarytos klaidos. Dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso nuteistųjų M. R. ir D. L. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Todėl, M. R. ir D. L. ilgai trukusiems apribojimams, patirtiems dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., pažeidimo kompensuoti skirtina bausmė, žymiai mažesnė nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d.,

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl M. R. ir D. L. nuteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4, 9 d., 65 str., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p. neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti vienu penktadaliu. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2001-05-25 iki 2001-06-05 bei pagal 2008-01-22 atliktą bausmę.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p. neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti vienu penktadaliu. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Vidmantas MylėZigmas KavaliauskasKopija tikraTeisėjasBronius Zalaga2012-03-08