Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, dirba (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsniu, galutine 34 MGL – 1 700,00 Eur, dydžio bauda, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. 2020 metų vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antro aukšto kambaryje, tyčia ne mažiau du kartus diržu sudavė mažametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis ir šlaunis, tokiu būdu sukėlė mažametei nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas, psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis jis susipažino, prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo. Jis sutinka duoti parodymus ir paaiškinti įvykio aplinkybes, jo apklausoje gynėjas nedalyvauja, jis jam nereikalingas. Jis yra našlys, gyvena su mažamete dukra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), jo motinai V. S. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 metais dukra S. buvo pabaigus pradines klases, nuo rugsėjo pradėjo mokytis penktoje klasėje. Prieš tai jai mokslai sekėsi labai gerai, S. buvo pirmūnė, tačiau pradėjus mokytis penktoje klasėje – stipriai pasikeitė S. elgesys (blogąja prasme), labai suprastėjo pažymiai. Tada kaip tik prasidėjo mokymasis nuotoliniu būdu. Dukrai S. tai buvo nauja ir nesuprantama, šalia nebuvo žmogaus, kuris galėtų jai pagelbėti. Jis jai pagelbėti taip pat negalėjo, nes dirbo. Matydamas, kad situacija vis blogėja, jis kreipėsi į S. auklėtoją, susitarė, kad S. būtų mokoma papildomai, kol įsivažiuos ir jos pažymiai pagerės. Kai S. jis visa tai pasakė, jai tai labai nepatiko, jie sukonfliktavo. Ši pasakė, kad papildomai mokosi tik „debilai“. S. papildomai mokytis nėjo, o auklėtoja jo vis klausinėjo, kada S. pradės mokytis papildomai, nes vaikų, kuriems reikalingas papildomas mokymas yra ir daugiau. Jis tris dienas iš eilės bandė gražiuoju su S. susitarti, tačiau, iš vakaro jai pažadėjus, kad jau važiuos papildomai mokytis, ryte ji persigalvodavo ir vėl likdavo prie savo. Kai auklėtoja paskutinį kartą pasakė, kad jei neatvažiuosim, S. vieta bus atiduota kitam vaikui – jis nusprendė su ja pasikalbėti griežtai. Įtarime nurodytu laiku, buvo 2020 žiemos pabaiga, tikrai neprisimena dienos, ryte, apie 11 val., jis atėjęs į dukros S. kambarį namo antrame aukšte, vėl pradėjo pokalbį apie papildomą mokymąsi. Dukra S. vėl pasakė, kad niekur nevažiuos, papildomai mokosi tik „debilai“. Matydamas, kad niekaip kitaip neina prikalbinti S., iš kito kambario pasiėmė savo vyrišką odinį diržą ir rodydamas jį S. pagrasino, kad jai suduos, jei ji jo neklausys. Patikslina, kad iš tikro tai norėjo ją tik pagąsdinti. S. pamačiusi jį su diržu rankoje, išsigando ir pagriebusi žirkles nuo stalo, atsuko jas į jį. Toks dukros S. elgesys jį labai sunervino, tada jis greitai iš jos tas žirkles atėmė ir diržu jai du ar tris kartus sudavė per sėdmenis ir šlaunis. Po jo suduotų smūgių diržu, dukra S. pargriuvo ant lovos ir pradėjo verkti. Supranta, kad jai dėl to skaudėjo, jis savo tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Todėl kaltu dėl nusikaltimo prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus, tačiau kaip ir sakė, S. elgesys, nenoras mokytis, tai, kad visi dėl jos taip stengiasi, o ji jokių pastangų nededa – jį išvedė iš kantrybės. Jis nesusilaikė ir jos atžvilgiu smurtavo: suduodamas jai odiniu diržu per šlaunis ir sėdmenis. Įvykio metu kambaryje buvo tik dviese su S., niekas daugiau įvykio nematė. Jo mamos tuo metu nebuvo, tačiau po visko ji matė sumuštą jo dukrą S. ir jį sugėdino dėl to. Dabar neatsimena, ką tiksliai ji pasakė. Tai buvo vienintelis kartas, kai dukrą S. auklėjo diržu, daugiau niekada nėra smurtavęs jos atžvilgiu. Stipriai pasikeitus S. elgesiui, jis galvojo, kad dukrai prasidėjo paauglystė, ji maištauja ir viskam prieštarauja. Tik vėliau, kai ji pradėjo save žalotis ir pradėjo lankytis pas medikus, dukrai S. buvo nustatytas bipolinis sutrikimas. Šiuo metu jo santykiai su dukra S. yra labai geri ir artimi. Ji juo pasitiki, jie apie viską kiekvieną dieną kalbasi, ji išsako jam savo problemas ir rūpesčius. Neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Odinio diržo, kuriuo mušė dukrą S., pateikti tyrėjai negali, nes viskas vyko seniai, diržas susidėvėjo, jis jį išmetė.

3. Kaltinamojo S. S. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.

4. Nukentėjusioji nepilnametė S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu ir seneliais. S. S. yra jos tėvas. Ji sutinka duoti parodymus prieš tėvą. Kai ji buvo 5 klasėje, tai galėjo būti 2020 arba 2021 merai, buvo žiema arba pavasario pradžia, snigo. Jai buvo pablogėjusi emocinė sveikata. Po nuotolinio mokymosi buvo pablogėję jos mokymosi rezultatai. Dėl to sukonfliktavo su tėčiu. Tėtis atėjo į jos kambarį, ant jos šaukė. Ji norėjo išeiti iš kambario, išėjo į rūbinę, bet nepamena, kaip vėl atsidūrė savo kambaryje. Atsimena, kad sėdėjo ant kilimo. Močiutės nebuvo, ji buvo išvažiavusi. Tėtis su savo diržu, vidutinio pločio, juodos spalvos, kuris turėjo sagtį, davė jai per bet kur. Nežino, kur jis norėjo jai pataikyti. Ji susirietė ir užsidengė veidą su rankomis. Keletą kartų tėtis sudavė jai su diržu, ne su sagtimi. Kiek kartų sudavė, nepamena. Žino, kad jai skaudėjo. Ar buvo likusios žymės ir ant kurios vietos – nepamena. Žino, kad buvo skausmas, iš 10 balų gali įvertinti 4 balais. Konfliktas baigėsi iki sugrįžtant močiutei. Kai močiutė įėjo į kambarį, pradėjo šaukti ant tėčio. Tėtis pasiėmė diržą ir išėjo. Tada močiutė su ja pasikalbėjo. Kur tuo metu buvo tėtis, nežino. Tėtis jos atsiprašė gal tą pačią dieną, gal kitą dieną, ji jam atleido. Po to įvykio su tėčiu sutaria labai gerai, tėtis labai pagerėjo. Ypač po to laiko, kai ji buvo atsidūrusi psichiatrinėje ligoninėje. Anksčiau tėtis jos nėra mušęs, tai buvo vienintelis kartas. Tėtis buvo blaivus. Daugiau neturi ką papasakoti.

5. Liudytoja V. S. parodė, kad ji yra S. močiutė ir nuo 2020 m. ji kartu su tėčiu S. (jis yra jos sūnus) gyvena jos namuose. Jos santykiai su anūke S. labai geri, ji labai daug dalyvauja jos gyvenime. Su ja jos dažnai bendrauja ir padeda jai spręsti iškilusias problemas. Tikslaus laiko neatsimena, bet tai galėjo būti 2020 m. žiemos pabaiga, ji grįžo iš miesto į namus ir išgirdo namo antrame aukšte triukšmą. Girdėjo sūnaus S. šaukimą, tačiau ką jis šaukė, neprisimena, nuėjusi pamatė, kad S. buvo savo kambaryje, gulėjo šonu ant grindų ir verkė, S. sėdėjo ant kėdės ir maigė telefoną. Kai nuėjo į kambarį, S. jau nešaukė. Suprato, kad kažkas negero įvyko tarp anūkės ir S., ir jam pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasakė, kad gali kviesti. Tada nieko nesiaiškino, kas įvyko, ir išėjo iš kambario, išvažiavo iš namų. Gal po 10 min. sugrįžo atgal į namus, bet S. jau nebuvo. Nuėjo pas anūkę į kambarį, ji buvo aprimusi ir jai papasakojo, kad tėtis ją mušė diržu. Parodė, kur mušė ir matė ant šlaunies keletą raudonų juostų nuo diržo, kiek tiksliai jų buvo, neprisimena, bet tikrai daugiau nei viena. Medikų nekvietė, nes nebuvo poreikio, su anūke pasikalbėjo, ji nurimo. Prisimena, kad S. į namus sugrįžo tik vakare, apie tai, kas įvyko, nieko nekalbėjo. Vėliau pastebėjo, kad S. elgesys tėčio atžvilgiu pasikeitė, ne kartą jai sakė, kad tėčio nekenčia, nenori jo matyti. Ji paties fakto nematė, kaip buvo mušama jos anūkė, jai apie tai papasakojo pati anūkė. Apie metus laiko jos sūnaus S. elgesys anūkės S. atžvilgiu labai pasikeitė, jis pradėjo daugiau dėmesio kreipti į dukrą, ja rūpintis, domėtis jos gyvenimu. Taip pat pastebi, kad ir anūkės elgesys tėčio atžvilgiu pasikeitė, ji pradėjo daugiau su juo bendrauti, kalbėtis. Kiek ji žino, tai buvo vienas kartas kaip S. mušė savo dukrą S..

6. 2022 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui buvo pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kuriuo pranešta, kad skyrius iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ gavo informaciją, jog 2022 m. lapkričio 7 d. S. S. išgėrė 9 „Ibuprofeno“ tabletes. Bendraujant su S. S., mergaitė minėjo, kad kartą kilus konfliktui ji paėmusi žirkles bandė apsiginti nuo smurtaujančio tėvo (tai vyko, kai ji lankė 5 klasę). Buvo prašoma ištirti nurodomas aplinkybes ir, esant pagrindui, taikyti poveikio priemones.

7. 2022 m. gruodžio 28 d. R. Š. progimnazijos rašte Nr. D3-260 (1.7 E) „Dėl charakterizuojančios medžiagos pateikimo“ nurodyta, kad S. S., (duomenys neskelbtini) klasės moksleivė, gyvena su tėčiu ir močiute. Tėtis dirba (duomenys neskelbtini). Šeimoje tėčio ir mergaitės tarpusavio santykiai grindžiami tarpusavio pagarba, geranoriškumu, pagalba. Tėtis didelį dėmesį skiria S. gerai savijautai mokykloje, ją palaiko ir visada reaguoja į S. emocinės būklės pasikeitimus. Jį informavus, pasirūpina, kad S. saugiai grįžtų namo. Kai tėtis yra išvykęs darbo reikalais, S. rūpinasi jos močiutė. Paklausus tėčio apie dukros mokymąsi, jis pasidžiaugia jos puikiomis anglų k. žiniomis ir sėkme kitų dalykų pamokose. Domisi, kaip sekasi mokykloje. Tačiau tiesiogiai mokytojų nėra klausęs apie dukros pasiekimus. Praleistas pamokas tėtis visada pateisina. Paskambinus dėl mokyklinių reikalų, jeigu negali atsiliepti, visada perskambina, labai maloniai ir pagarbiai bendrauja. Šį pusmetį vyko vienas klasės tėvų susirinkimas, bet tėtis jame nedalyvavo. Prie „tamo“ dienyno apytikriai jungiasi 1 kartą per savaitę. Mokinio elgesio ypatumai: mokykloje S. dėvi mokyklinę uniformą, yra tvarkinga. Nemokamo maitinimo negauna, todėl užkandžių atsineša iš namų. Tėtis rūpinasi dukters laisvalaikio praleidimu, kultūrinių ir kitų poreikių tenkinimu. Jeigu nori, mergaitė visada vyksta į klasės ekskursijas. Artimiausiai bendrauja su viena bendraklase, kuri pandeminiu laikotarpiu į mūsų klasę atėjo iš kitos miesto mokyklos. Stebint S. bendravimą su bendraklasiais, nei patyčių, nei kitų netinkamo elgesio situacijų dėl mergaitės nepastebėta. Pas mokyklos psichologę ir socialinę darbuotoją S. nėra buvusi. Keletą kartų, mokinei pajutus didelį nerimą, buvo pasiūlyta pabūti vadinamame „Ramybės kambaryje“, tačiau, kiekvieną kartą, pabuvusi keletą pamokų, S. prašėsi išleidžiama į namus dėl nepraeinančio didelio nerimo. Mokytojai apie S. atsiliepia tik gerais žodžiais: pamokose dirba, klausia, laiku atsiskaito, turi visas mokymosi priemones, visada pasiruošusi pamokoms. Pažymių vidurkis – 8,12. Žemiausi įvertinimai yra iš geografijos (5 balai) ir istorijos (6 balai). S. yra gavusi 2 mokytojų pastabas už neatliktus matematikos namų darbus ir naudojimąsi telefonu per fizinio ugdymo pamoką. Pagyrimų nėra gavusi. Nepasižymi dideliu aktyvumu pamokose, tačiau paklausus nevengia atsakyti, gerai orientuojasi atlikdama užduotis. Dėl ligos rugsėjo – gruodžio mėnesiais yra praleidusi apie 35 proc. visų pamokų. S. patinkančios veiklos metu įsijungia į darbą, išsako savo nuomonę, dalinasi patirtais įspūdžiais. Mergaitė noriai dalyvauja klasės veiklose, gavusi įpareigojimą, stengiasi jį įvykdyti. Visada yra mandagi, punktuali, laikosi duoto žodžio.

8. 2022 m. lapkričio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5P-VSV-261 nurodyti duomenys apie nepilnametę S. S., gim. (duomenys neskelbtini).

9. 2022 m. gruodžio 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. 4SD-9505 nurodyta, kad skyrius anksčiau nėra gavęs informacijos apie vaiko teisių pažeidimus S. S. šeimoje.

10. 2023 m. sausio 27 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte „Dėl asmens charakteristikos“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų iš gyventojų dėl S. S. elgesio ar gyvenimo būdo.

11. 2023 m. sausio 23 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. 12-2 „S. S. charakteristika“ nurodyta, kad S. S. ramaus charakterio, tolerantiška, nekonfliktiška asmenybė. (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl S. S. neturi.

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mažamečio mušimu, kitokiu smurtavimu ar kankinimu ir padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos sudėtis materiali, todėl būtina nustatyti ir objektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – padarinius, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

13. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo S. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

14. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. S. smurtavo savo mažametės dukros S. S. atžvilgiu, t. y. 2020 metų vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antro aukšto kambaryje, tyčia ne mažiau du kartus diržu sudavė mažametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis ir šlaunis, tokiu būdu sukėlė mažametei nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą.

15. Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo S. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, bausmę subendrinti su 2021 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL – 1 700,00 Eur bauda, bausmes visiškai sudedant, prie arešto bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį – 1 527,90 Eur baudą ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto bausmę ir 1 527,90 Eur baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

17. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

18. Teismas, skirdamas S. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirbantis, anksčiau teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda, kurios kaltinamasis nesumokėjęs, pagal 2023 m. kovo 15 d. antstolės G. V. byloje pateiktą informaciją, likusi neišieškota baudos suma sudaro 1 527,90 Eur, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, taip pat atsižvelgia į S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda, pridedant likusią neišieškotą 1 527,90 Eur dydžio baudą.

20. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. S. S. teistas vieną kartą – 2021 m. rugsėjo 21 d., jam paskirta bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, bylos duomenimis, šiuo metu jo santykiai su dukra yra geri, daugiau smurto panaudojimo atvejų dukros atžvilgiu neužfiksuota. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad S. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės ir taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą. S. S. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. S. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2740-336/2021 paskirta bausme, ir prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridėti 2021 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėtą dalį, bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 1 527,90 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.