- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- I1-4055-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00350-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (iki reorganizacijos Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir atsakovės atstovas) priteisti 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių 2-jame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 3 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. jam nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma, gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis ir dieninis apšvietimas, dėl ko suprastėjo jo regėjimas, gyvenamojoje patalpoje buvo parazitų (tarakonų, blakių), gyvenamosios patalpos medinės grindys buvo sulūžusios. Dėl tokių neteisėtų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, orumo pažeminimu, sveikatos suprastėjimu (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas pateiktu skundu skundžia kalinimo sąlygas Pravieniškių 2-jame kalėjime (iki reorganizacijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-asis sektorius), į kurį pareiškėjas atvyko tik 2022 m. rugsėjo 29 d. Atsakovės atstovo nuomone, byloje nagrinėjimo ginčo laikotarpis turėtų būti taisytinas. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kaip tą numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ 2 punktas. Paaiškina, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ame kalėjime buvo apgyvendintas 11-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,60 kv. m., joje yra įrengta 19 miegamųjų vietų, tačiau pareiškėjo kalinimo metu, faktiškai čia buvo laikomi tik 6 nuteistieji. Pabrėžia, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-to būrio 1-oji gyvenamojoje patalpa yra įrengta remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Paaiškina, kad 11-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Nurodo, kad 11-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje grindys yra medinės, tačiau jos yra tvarkingos. Pažymi, jog Pravieniškių 2-asis kalėjimas yra sudaręs sutartį su UAB ,,Utenos deratizacija“, kuri pataisos įstaigoje teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų (b. l. 53-58).
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime (iki reorganizacijos Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija) dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis netinkamomos sąlygomis pataisos įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 3 d. (b. l. 1). Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktais duomenimis byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ajį kalėjimą atvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 60). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 2-jame kalėjime vertina laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. vasario 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių 2-jame kalėjime jam nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma, nes 19 nuteistųjų buvo laikomi gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36 kv. m.
Ginčo metu minimalų gyvenamųjų patalpų plotų pataisos įstaigose reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 5 d.) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (galioja nuo 2023 m. sausio 5 d.). Pagal paminėtus teisės aktus, nuteistajam laikomam bendrabučio tipo patalpoje (pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis) tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. (2021 m. įsakymo Nr. V-317 2.1 papunktis, 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 1.2.1 papunktis).
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ame kalėjime buvo apgyvendintas 11-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,60 kv. m., joje yra įrengta 19 miegamųjų vietų, tačiau pareiškėjo kalinimo metu, faktiškai čia buvo laikomi tik 6 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 10,1 kv. m. gyvenamojo ploto (60,60 / 6 = 10,1) (b. l. 54, 59, 62-63). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde teigia, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis ir dieninis apšvietimas, taip pat, kad gyvenamosios patalpos medinės grindys buvo sulūžusios.
Pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.4 papunktis numato, kad nuteistųjų laikymo patalpų grindų apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Grindų danga turi būti neslidi; pagal 11.5 papunktį nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; 11.6 papunktis nustato, kad nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.
Pataisos namų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-to būrio 1-oji gyvenamoji patalpa, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengta laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų (b. l. 54-55). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normų HN 134:2015 pažeidimais nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie tam tikrus gyvenamosios patalpos neatitikimus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečios gyvenamosios patalpos, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams, nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir pan.) ir negali pateikti (žr., pvz. 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis ir dieninis apšvietimas, kad gyvenamosios patalpos medinės grindys buvo sulūžusios, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad Pravieniškių 2-ajam kalėjimui tinkamai neužtikrinus gyvenamojoje patalpoje dirbtinio ir dieninio apšvietimo, suprastėjo jo regėjimas. Teismas pažymi, kad byloje neįrodžius Pravieniškių 2-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų susijusių su tinkamo apšvietimo neužtikrinimu, šis pareiškėjo skundo teiginys laikomas nepagrįstu, todėl yra atmetamas.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, jog gyvenamojoje patalpoje buvo parazitų (tarakonų, blakių).
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas (b. l. 64-66, 67-73). Nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, dėl parazitų buvimo gyvenamojoje patalpoje laikomi deklaratyviais, todėl yra atmetami.
Likusieji pareiškėjo ir atsakovės atstovo teiginiai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.