- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-59-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29089-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.4.2.3Bendrųjų teisminio nagrinėjimo nuostatų taikymas apeliaciniame procese (BPK 320 str. 6 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Bausmė paskirta atlikta pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-08-23 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d.
Nuosprendžiu priteista iš V. K. 114,00 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų) nukentėjusiajam V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 17 d. laikotarpyje nuo 15 val. iki 23 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, po išgertuvių V. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. S. priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia 535“, kurio vertė 125 Eur, su jame buvusiomis SIM kortelėmis „B. L.“, kurios vertė 2 Eur, ir „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 2 Eur, Mp3 grotuvą, kurio vertė 30 Eur, Mp3 grotuvą, kurio vertė 10 Eur, ausinuką „Zaund“, kurio vertė 10 Eur, vyrišką rankinį laikrodį, kurio vertė 16 Eur, 1 kg marinuotų šašlykų, kurių vertė 3 Eur, pomidorų kečupo indelį, kurio vertė 2 Eur, 3 kg rūkytų lašinių, kurių vertė 10 Eur, 1 kg rūkyto kumpio, kurio vertė 5 Eur, bei iš to paties namo kiemo pagrobė V. S. priklausantį daugiabėgį dviratį, kurio vertė 80 Eur, tuo nukentėjusiajam V. S. padarė bendrą 295 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Joniškio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį.
Nurodo, kad jis turi tris specialybes, yra nevedęs, anksčiau buvo teistas už nesunkius nusikaltimus, bausmę atlikęs, 2016-04-26 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Nurodo, kad buvo įsidarbinęs, gyveno su drauge ir buvo pradėjęs keisti savo gyvenimą, turėjo lėšų pragyvenimui, atsisakė alkoholio. Pasak apelianto, 2016-06-17 jam paskambino draugas V. S. ir pasikvietė į svečius, abu jie vartojo alkoholį, po to pradėjo pyktis. Tvirtina, kad greit apsvaigo nuo alkoholio, nes ilgą laiką nebuvo jo vartojęs, nesiorientavo, kas vyksta aplinkui, ilgą laiką neprisiminė, kaip padarė nusikalstamą veiką. Teigia, kad po keturių parų sužinojo, jog V. S. kreipėsi į policiją, policijoje jam buvo pateiktas įtarimas dėl vagystės. Nurodo, kad nieko neneigė, nes nieko negalėjo prisiminti, visus daiktus, išskyrus dviratį, nukentėjusiajam grąžino, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, jis nukentėjusiojo atsiprašė. Apelianto tvirtinimu, jis nukentėjusiajam atlyginti patirtą žalą negalėjo, nes nukentėjusysis buvo sulaikytas policijoje.
Nurodo, kad jis sutiko, jog jo byla teisme būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi nusikaltęs. Taip pat nurodo, jog teismo prašė neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, o apsiriboti trejų mėnesių sulaikymu, o likusiam bausmės laikui skirti viešuosius darbus, kad būtų naudingas visuomenei, tačiau teismas visus jo prašymus atmetė.
Nurodo, kad jis nesutinka su jam paskirta bausmė, kuri, apelianto nuomone, yra per griežta. Mano, kad teismas jam skyrė bausmę tik dėl jo praeityje buvusių teistumų. Nuteistojo tvirtinimu, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo jauną amžių ir atėmė iš jo galimybę ateityje keisti savo elgesį. Apeliantas tvirtina, kad jis nori gyventi dorai ir įrodyti, kad gali keistis, nori dirbti ir mokėti mokesčius, būti naudingas visuomenei.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė įvertinti į tai, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta ir nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė sutiko su paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neneigia kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neginčija jos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. Kaip galima suprasti iš V. K. apeliacinio skundo turinio, jis prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tokiam nuteistojo prašymui neprieštaravo ir prokurorė.
Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, paskirdamas V. K. už tyčinį nusikaltimą kiek mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą vieną V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. tai, kad jis nusikalto būdamas anksčiau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, neregistruotas darbo biržoje, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį V. K. apibūdinančias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu nebe pirmą kartą teisiamam V. K. už nusikalstamą veiką paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Skunde nuteistasis nurodo, kad paskirtos bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, nes jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, yra jauno amžiaus ir nori pasitaisyti bei daugiau nebenusikalsti, būdamas laisvėje jis įsidarbintų. Be to, nagrinėjant apeliacinį skundą nustatytą, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis nukentėjusiajam atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šios įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje V. K. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, tačiau apylinkės teismas nemanė, kad V. K.. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė. Vien tai, kad V. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnį.
Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta prieš vienus pagrindinių įstatymo saugomų teisinių gėrių – nuosavybę. Kaip minėta, V. K. nusikalto ir buvo teisiamas būdamas praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ir praėjus tik 1,5 mėnesio po paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, taigi jis yra recidyvistas. Šie duomenys jį charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad V. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, kas parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. K. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. nuolat daro tyčinius nusikaltimus, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Anksčiau V. K. paskirtos bausmės, o buvo skiriamos ir pačios griežčiausios – laisvės atėmimas – teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Taigi akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir rodo nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Todėl pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką paskirdamas V. K. realią laisvės atėmimo bausmę BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, ir tai, kad be realios bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, jau atsižvelgė į šią apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis pilnai atlygino žalą nukentėjusiajam V. S. (2 t., 55, 58 b. l.).
Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-560/2014).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad V. K. atlygino visą dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusią žalą, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir tuo pagrindu jam švelninama paskirta laisvės atėmimo bausmė, sutrumpinant ją iki vienerių metų laisvės atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirto bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.