- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 1A-466-898/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. H.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. H. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. H. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 51 MGL dydžio bauda, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu, A. H. skirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 16 d. (dvi paros).
A. H. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 16 d.; konfiskuota A. H. priklausanti transporto priemonė - automobilis ,,Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Automobiliui „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąją priemonę – 1 000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą, sumokėtą į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą LT21 7044 0600 0040 5374, esančią ,,SEB“ banke, įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta panaikinti ir perduoti baudos išieškojimui.
Kardomąją priemonę - dokumento paėmimą, nuspręsta panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. H. vardu, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. H. nuteistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent: 2019 m. kovo 15 d. 09.00 val. Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų pasienio kontrolės punkte, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent 2,99 promilių alkoholio. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 39 straipsniu atleisti A. H. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamąją bylą nutraukti; netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.
2.1. Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 39 straipsnio nuostatas, nes neva nustatyta tik viena A. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog jis prisipažino ir gailisi. Teismas nepagrįstai kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino to, jog A. H. savanoriškai sumokėjo įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas BK 59 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes aiškino ne sistemiškai, o pažodžiui. Baudžiamieji įstatymai nenumato, kokia forma turi būti atlyginta bendra žala visuomenei ir valstybei, todėl A. H. pasirinkta forma – savanoriška įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Logiškai aiškinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuo mažesnis veikos pavojingumas, tuo mažesnė tikimybė būti atleistam nuo atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, nes neatsiradus žalai, kaltininkui nėra galimybės įgyvendinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas – savo noru atlyginti ar pašalinti padarytą žalą. Nuteistojo savanoriškai įnešta pinigų suma rodo, jog jei žala būtų padaryta, jis neabejotinai būtų ją atlyginęs. Taigi teismas tokią įmoką turėjo vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
2.2. Anot apelianto, pritaikius BK 39 straipsnio nuostatas, keistųsi ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrindai, kadangi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimas yra neprivalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). A. H. priklausanti transporto priemonė buvo įgyta teisėtai, veikos padarymo priemone ji tapo atsitiktinai, nuteistasis visiškai pripažino kaltę dėl veikos, gailisi, yra dirbantis, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gerai charakterizuojamas darbovietėje, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą, nesukėlė didelės žalos žmonių sveikatai ar turtui. A. H. yra užsienio pilietis, jų šalyje vairavimas neblaiviam yra administracinis nusižengimas. Nors įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, ši aplinkybė svarbi, kadangi rodo, jog A. H. nėra piktybiškai nesilaikantis baudžiamosios teisės normų asmuo. Automobilis, kurio vertė 22 000 Eur, A. H. šeimai yra būtina susisiekimo ir darbo priemonė, reikalinga ir normaliam vaikų ugdymui ir auklėjimui. Automobilį naudotų A. H. sutuoktinė. Įvertinus nuteistojo ir jo sutuoktinės pajamas, automobilio konfiskavimu būtų padarytas neproporcingas veikai turtinio pobūdžio poveikis. Jei teismas nuspręstų, kad pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos, galima būtų skirti ne automobilio konfiskavimą, o dalies automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
3. Teismo posėdžio metu A. H. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorai taip pat palaikė A. H. skundą ir prašė jo atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnio nuostatas. Posėdžio metu A. H. ir jo gynėjas prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį pagal laidavimą perduodant laiduotojos – jo žmonos atsakomybei vienerių metų terminui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat išklausiusi proceso dalyvių išsakytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad nors A. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant jo žmonos O. H. atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismo sprendimas – konfiskuoti transporto priemonę – „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai neproporcingas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
5. Pažymėtina, jog gynėjas apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl to, jog jo ginamojo atžvilgiu gali būti taikomos BK 39 straipsnio nuostatos – atleidimas nuo atsakomybės esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo pirmiausia yra teismo diskrecinė teisė. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, būtų aiškiai neteisingas, be to, prieštarautų teismų praktikai ne tik analogiškų nusikaltimų, bet ir ženkliai mažesnio pavojingumo, bet tokio paties pobūdžio administracinių nusižengimų bylose. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį yra besąlyginis ir formuotų nebaudžiamumo nuotaikas.
Žemesnės instancijos teismas
6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. H. atžvilgiu yra tenkinamos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: A. H. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę, gailisi vairavęs neblaivus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika žalos nebuvo padaryta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. H. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju A. H. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo žmona O. H.. Savo prašyme Vilniaus apygardos teismui ji nurodė, jog smerkia vyro poelgį ir paaiškino, kad su vyru sugyvena gerai, kartu augina du mažamečius vaikus, vyras atsižvelgia į jos nuomonę, kartu aptaria visus svarbesnius gyvenimo klausimus, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką, jog jis daugiau taip lengvabūdiškai nepasielgtų ir nedarytų teisės pažeidimų. Taigi, kaip matyti iš O. H. nurodytų aplinkybių dėl bendravimo su vyru, ji gali daryti A. H. teigiamą įtaką. O. H. turi nuolatinį darbą, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, neteista, teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, A. H. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį O. H. atsakomybei su 1 000 Eur dydžio užstatu. Bylos nagrinėjimo metu tiek A. H., tiek laiduotoja O. H. sutiko, jog kaip kardomoji priemonė įmokėtas užstatas (1000 Eur) būtų panaudotas taikant laidavimo institutą, tad ši pinigų suma laikytina užstatu atleidžiant A. H. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju nustatomas minimalus laidavimo terminas – vieneri metai.
Dėl turto konfiskavimo
9. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
10. Taip pat pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018 ir kt).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priskirtina konfiskuotinam turtui, todėl ją konfiskavo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, baigiamųjų kalbų metu prokuroras siūlė konfiskuoti pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, o gynėjas prašė netaikyti turto konfiskavimo, kadangi viso automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė A. H.. Pirmosios instancijos teismas pritaikydamas šią baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskavimą) argumentų dėl šios poveikio priemonės taikymo proporcingumo nenurodė.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau minėtas A. H. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog A. H. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Vertinant A. H. finansinę padėtį matyti, jog jo pajamos nėra didelės – pagal byloje pateiktą darbo užmokesčio pažymą per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. vasario mėn. jo iš viso uždirbtas darbo užmokestis buvo 4390,08 Baltarusijos rublių (t.1, b.l. 85-86), kas atitinka 1935,51 Eur (https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-skaiciuokle) ir yra daugiau nei du kartus mažesnis už Lietuvos 2018 m. vidutinį mėnesio darbo užmokestį, t.y. 802,70 Eur (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai), yra vedęs ir turi du vaikus (t. 1, b.l. 88), automobilio įsigijimui trūkstamos lėšos buvo gautos imant iš banko kreditą17254,94 Baltarusijos rublių (7607,39 Eur) (t. 1, b. l. 84-85), sutuoktinė dirbanti, bet jos pajamos taip pat nėra didelės. Posėdžio metu A. H. nurodė, kad konfiskuotas automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, kuria daugiausia naudojasi sutuoktinė – važiuoja į darbą ir veža į mokyklą vaikus – bei kuri padeda papildomai užsidirbti. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog automobilio konfiskavimas A. H. – ne tik jam asmeniškai, bet ir visai jo šeimai, būtų ypatingai sunki finansinė našta ir tai neatitiktų proporcingumo kriterijaus taikant tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir laiko, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – šiuo konkrečių atveju 4000 Eur, išieškojimas iš A. H. yra pakankama priemonė baudžiamojo poveikio priemonėms keliamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad A. H. ir jo sutuoktinė yra Baltarusijos šalies piliečiai ir gali būti apsunkintas konfiskuotinos pinigų sumos išieškojimas, vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis nuosavybės teisių apribojimas A. H. turtui – automobiliui „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
13. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. H. savanoriškai įmokėjo 307 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (t.1, b.l. 77) prašydamas šią aplinkybę BK 39 straipsnio kontekste laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei netaikė baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 71 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, kad prokuroras skundo byloje neteikė, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nepasunkinti A. H. teisinės padėties, papildomai dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, nei kad buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, netaiko ir laiko, jog 4000 Eur turto konfiskavimas su uždraudimu 2 (dvejiems) metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 10 d., yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl A. H. savanoriškai sumokėta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra grąžintina A. H..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl A. H. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti:
vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. H., padariusį BK 281 straipsnio 7 dalyje nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur) užstatu, perduodant jį O. H. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi bei BK 68 straipsniu, paskirti A. H. baudžiamojo poveikio priemones:
– 4000 Eur dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą;
– uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 10 d.
1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą, sumokėtą taikant kardomąją priemonę užstatą, į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą LT21 7044 0600 0040 5374, esančią SEB banke, nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti užstatu taikant A. H. laidavimo institutą.
A. H. savanoriškai sumokėtą 307 Eur (trijų šimtų septynių Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. H..
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. H. vardu, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. H. ir laiduotojai O. H., kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. H. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.