Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių apskrities VMI, G. A., D. A. dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. LR CK 5.50 str. 2 d. yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal LR CK 5.57 str. 1 d. teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Įstatymų leidėjas nepateikė nei pavyzdinio, nei juo labiau baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios būtų traktuotinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kiekvienu konkrečiu atveju tai yra vertinamoji aplinkybė.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. K. senelis J. A. (b.l. 4). Telšių rajono 4-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 6). Pareiškėjos tėvas V. A. yra miręs (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), todėl ji paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdine D. A. (LR CK 5.12 str.). Apie senelio mirtį pareiškėja L. K. sužinojo 2008 m. gruodžio 10 d. iš suinteresuoto asmens D. A. pareiškėjos mamai parašyto laiško (b.l. 13), t.y. jau praleidus terminą kreiptis į notarą palikimui priimti. Pareiškėja iš karto nesikreipė į notarą, nes (duomenys neskelbtini) jai buvo gimusi dukra G. K. (b.l. 52). Duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme pareiškėja nurodė, jog galvojo, kad į notarų biurą gali kreiptis per 6 mėnesius, pinigų advokatui neturėjusi, ji augino du mažus 10 mėnesių ir 1 metų 10 mėnesių vaikus (b.l. 57-58), ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 52, 53). Į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti pareiškėja kreipėsi 2009-03-27 (b.l. 2), t.y. per Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. pareiškėjai L. K. ir M. A. adresuotame 2009-03-17 rašte Nr. 15 nurodytą 10 dienų terminą (b.l. 6).

Kolegija, atsižvelgdama į paveldėjimo tikslus, į tai, jog, esant objektyviai galimybei pareiškėjai paveldėti su pirmos eilės įpėdine, ji lygiateisiškai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po senelio mirties, be to, įvertinant tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas užvestoje paveldėjimo byloje dar nėra išduotas ir suinteresuotų asmenų teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti pratęstas.

Atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėja su mirusiuoju seneliu nebendravo, ko pasekoje nesirūpino juo, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos tėvas – palikėjo sūnus V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), kuomet pareiškėjai buvo 8 m. (b.l. 7). Iš byloje esančio palikėjo sutuoktinės G. A. prašymo teismui turinio (b.l. 27-30) matyti, kad tarp pareiškėjos L. K. ir jos senelių G. A. bei J. A. neužsimezgė artimas ryšys, todėl pareiškėja objektyviai galėjo ir nesužinoti apie senelio mirtį.

Dėl nurodytų motyvų Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.