- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-260-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00238-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimu M. A. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. M. A. nubaustas už tai, kad 2013-11-09, apie 1.15 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, vairuodamas automobilį „BMW 518“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medelius, juos nulaužė, apgadino automobilį. Nepranešęs apie eismo įvykį policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231, 231.1, 232 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
M. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad automobilis yra ne jo, o M. P., kuris to neneigia. Taip pat pažymi, kad automobilį vairavo ne jis, o M. P., kuris nesuvaldė automobilio ir automobilis nuslydo į griovį. Apklausti liudytojai A. B., K. D., T. S. patvirtino, kad po įvykio M. A. neigė vairavęs automobilį, o liudytoja M. Ž. nurodė, kad M. P. ir M. A. vienas ant kito vertė kaltę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš įvykio vietos buvo priverstas pasitraukti, nes kilo konfliktas su M. P., atvykę M. P. draugai pradėjo M. A. mušti, šią aplinkybę patvirtina ir M. Ž.. M. A. nuomone teismas rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o išvestinėmis prielaidomis. M. P. pats pranešė apie įvykį policijai, tačiau jis negalėjo nepranešti, kadangi automobilis yra jo ir to fakto jis nuslėpti negalėjo. Apelianto vertinimu M. P. galvojo pergudrauti policiją pranešdamas, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Teismas nepagrįstai visiškai nesvarstė tos aplinkybės, kodėl M. P. perdavė automobilį vairuoti apeliantui, jeigu automobilis priklauso jam. Skundo autoriaus manymu teismo klaida yra tai, kad jis nepatikrino, kada ir už kokius KET pažeidimus M. P. yra baustas anksčiau. M. P. draugai yra pasakoję, kad M. P. turi dėl autoįvykiuose padarytų nuostolių skolų, kurios išieškomos per antstolius, yra netekęs vairuotojo pažymėjimo, nes automobilį vairavo girtas. Liudytojas A. B. pasakojo, kad neblaivus prie automobilio vairo M. P. buvo sulaikytas mažiausiai du kartus. Teismas rėmėsi spėjamais liudytojų parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad liudytojai buvo girti. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad apeliantas sėdo prie automobilio vairo ir vairavo būtent jis. M. P. teismas net neapklausė. Dėl paminėtų aplinkybių, apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimą palikti nepakeistą ir M. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis, kad įrodyta, jog M. A. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, savo išvadas pagrindė ne atskirų įrodymų, o byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Teismas, nagrinėdamas M. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, betarpiškai ištyrė byloje esančius įrodymus: apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus A. B., K. D., T. S., M. Ž., ištyrė rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad paminėtų įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, jog automobilį vairavo būtent M. A.. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme neigė vairavęs automobilį, tvirtino, kad jį vairavo automobilio savininkas M. P., pirmos instancijos teismas tokius jo paaiškinimus pagrįstai vertino kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir jai nesirėmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo pirminiuose paaiškinimuose, duotuose praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, M. A. nurodė 2013-11-09 buvęs sode, baigęs darbus grižo namo, su M. P. nebuvęs, kartu su juo nevažiavęs, jo automobilio nevairavęs. Taip pat nurodė, kad su M. P. buvo klasiokai, tačiau jį matė senokai, kadangi buvo apsipykę (b. l. 12). Apklausiamas teisme M. A. savo poziciją pakeitė, nurodė naujas aplinkybes. M. A. teisme paaiškino, kad 2013-11-09 su M. P. buvo susitikęs, važinėjo kartu jo automobiliu, tačiau vairavo ne jis, o M. P.. Paklaustas kodėl pirminiuose paaiškinimuose nurodė su M. P. įvykio dieną iš viso nesimatęs, M. A. paaiškino, kad M. P. buvo prisidirbęs, tai jis nenorėjo į tą įvykį kištis ir negalvojo, kad M. P. kaltę vers jam (b. l. 62). Toks M. A. parodymų nenuoseklumas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nurodydamas tikrąsias įvykio aplinkybes M. A. nėra sąžiningas ir siekia išvengti atsakomybės. Be to, tai, kad M. A. paaiškinimai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie, kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, yra nuoseklūs, neprieštaringi ir dėl esminių aplinkybių sutampantys su paaiškinimais, duotais tyrimo metu. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad liudytojų nurodytos aplinkybės, jog M. A. ir M. P. išlipę iš automobilio tarpusavyje pykosi, abu buvo neblaivūs, M. A. vienu momentu prisipažino, kad vairavo jis, kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, nesusitarė, M. A. paskui kaltę neigė, abu kaltino vienas kitą, paneigia M. A. teisme iškeltą versiją, kad automobilio jis nevairavo. Be to, M. A. versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o M. P. paneigia ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apie įvykusį eismo įvykį pranešė automobilio savininkas M. P., kuris nurodė, kad jam priklausantį automobilį sudaužė vairavęs jo draugas (b. l. 53). Šią aplinkybę jis patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodydamas, kad važinėjo kartu su draugu M. A., kuris, neapskaičiavęs greičio, nuvažiavo į krūmus. Bandė susitarti, bet jis nesileido į kalbas ir išvažiavo, tada iškvietė policiją (b. l. 8). Tokios pačios pozicijos M. P. laikėsi ir duodamas vėlesnius paaiškinimus (b. l. 14). Nors M. P. apklaustas teisme nebuvo, jo paaiškinimais pirmos instancijos teismas rėmėsi pagrįstai, kadangi jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, kurie detaliai aptarti ir įvertinti skundžiamame nutarime. Apeliantas, kategoriškai nesutikdamas su teismo išvadomis, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat nenurodo jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl jo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad M. P. yra baustas, turi skolų, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti, kad jis kaltas ir dėl šio eismo įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.