- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-33941-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27650-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 872,00 Eur skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 8 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sauda“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka pagal sutartyje numatytus įkainius. Vadovaudamasi sutarties nuostatomis, 2019 m. vasario 23 d. UAB „Sauda“, gavusi pareigūnų pranešimą, priverstinai nuvežė atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nugabeno ją į saugojimo aikštelę. Įvykio metu transporto priemonę vairavo atsakovas. Už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą susidarė 2 872,00 Eur skola. 2018 m. spalio 2 d. UAB „Sauda“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 18/03 ir 2019 m. birželio 18 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 28-62 pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą.
Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 10-ST2-89, kuria UAB „Sauda“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. Pagal nurodytą sutartį UAB „Sauda“ įsipareigojo rinkti iš transporto priemonių savininkų mokestį už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą (sutarties 2, 3 punktai). Sutartimi UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino įkainius už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą. Iš teismui pateikto 2019 m. vasario 23 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenų nustatyta, kad 2019 m. vasario 23 d. į UAB „Sauda“ stovėjimo aikštelę buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu transporto priemonę vairavo atsakovas A. J.. Iš 2019 m. vasario 23 d. valstybės įmonės „Regitra“ pažymos duomenų nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2018 m. spalio 2 d. UAB „Sauda“ ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. 18/03, o 2019 m. birželio 18 d., priėmimo–perdavimo aktą, kurių pagrindu UAB „Sauda“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalį, priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, – policijos ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (SEAKĮ 33 straipsnio 5 dalis). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (SEKĮ 33 straipsnio 8 dalis).
Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties atsakovui nevykdžius prievolės atsiskaityti su pradine kreditore, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, ieškovės reikalavimas tenkinamas, priteisiant iš ieškovei iš atsakovo 2 872,00 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą UAB „Sauda“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 872,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 65,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirta 5,37 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 872,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du Eur 00 ct) skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis Eur 37 ct) teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.