Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. J. atstovo advokato D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. 2015 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. J. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo 289 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui. V. J. nubaustas dėl to, kad 2015 m. liepos 3 d. 00.35 val. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Drujos-Paplaujos gatvių sankryžoje iš chuliganiškų paskatų, sąmoningai suprasdamas ką daro, spaudė ekseleratoriaus (greičio) pedalą, tuo priversdamas automobilio varomuosius ratus prasisukti ant asfalto (galinius), šoniniu slydimu, suko automobilį ratais aplink priekinę ašį, „piešė saulutes“, darydamas tai daug kartų, nuo ko ant gatvės liko matyti šoninio slydimo padangų paliktos žymės.

2015-08-27 Šiaulių apylinkės teisme gautas V. J. atstovo advokato D. B. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. išteisinimo nepadarius veikos, turinčios administracinio teisės pažeidimo požymių. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, kaip to reikalauja ATPK 301 str., kadangi yra priimtas: 1) neišsiaiškinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinkus visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų; 2) pažeidžiant asmens nekaltumo prezumpciją; 3) pritaikius aiškiai per griežtą ir teismų praktikos neatitinkančią nuobaudą; 4) pažeidžiant ATPK reglamentuotas teismingumo taisykles; 5) pažeidžiant non bis in idem principą ir baudžiant per griežtai ir du kartus už tą patį bei tokiu būdu pažeidžiant ATPK numatytas nuobaudos skyrimo taisykles.

V. J. teisme savo skundą palaikė nurodydamas, kad nutarimas neteisėtas. 2015-07-03 važiavo į degalinę „Lukoil“, pažįstama, važiavusi kartu, norėjo užeiti į parduotuvę. Buvo eilutė, joje stovėjo pareigūnas su uniforma. Jokio policijos automobilio degalinės teritorijoje nebuvo. Draugei pasiūlė vykti į kitą parduotuvę. Sėdo važiuoti į automobilį, kai į degalinę atvyko policijos automobilis, išlipo kitas pareigūnas, kažką kalbėjosi su kolega. Jis luktelėjo, nes pareigūnai ėjo link jo. Pabeldė į langą, paprašė išlipti. Paklausė, ar ne jis važinėjo, jie pasakė, kad spėja, jog važiavo jis. Pažiūrėjo į automobilio padangas, pamatė, kad jos nudėvėtos. Paprieštaravo, bet jie reikalavo eiti paskui. Nuvažiavo 400 m., mobiliu telefonu nufotografavo gatvę, padangas. Pasakė, kad jo toje vietoje nebuvo. Jis atvažiavo iš kitos vietos. Jam viską surašė, parašė paaiškinimą. Pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą. Tai gali parodyti „Lukoil“ degalinės vaizdo medžiaga. Paprašė, kad išsaugotų vaizdo medžiagą, darbuotojas žodžiu teigė, kad išsaugos. Pats dar siuntė faksu pakartotinį raštą dėl medžiagos išsaugojimo. Vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos. Į degalinę atvyko apie 00.45 val. Nevažiavo pro Drujos-Paplaujos gatvių sankryžą. Tą dieną ten iš vis nevažiavo. Kaltinimas sudarytas pareigūno spėjimu, jis to nepadarė. Degalinėje sugaišo apie 3 min. nuo to, kai įvažiavo, iki kol priėjo pareigūnas. Vienas pareigūnas stovėjo eilėje, po 2 min. – 2,5 min. atvyko kitas pareigūnas. Draugė, buvusi kartu, K. U., gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., ji tuo adresu registruota. Draugė visą laiką važiavo kartu. Nesakė to, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Pareigūnai iš karto nepriėjo, nes iš pradžių net nebuvo to pareigūno, kuris su juo kalbėjo. Dabar automobilio padangos pakeistos. Pareigūnas fotografavo mobiliu telefonu, nuotraukose jo automobilio padangos, jos jau buvo nudėvėtos. Padangų per kelias minutes nudėvėti neįmanoma. Degalinė yra apie 400 m. atstumu nuo Drujos g. – Paplaujos g., tokį atstumą jam parodė „Google Maps“ programa. Būnant degalinėje, nesimato, kas darosi sankryžoje. Gal pareigūnai matė kitą automobilį, sumaišė, buvo tamsu. Prie prašymo pareigūnams nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, bilietų pateikęs nebuvo. Nepagalvojo pateikti bilietus, policijai pats siuntė prašymą, ne advokatas. Nesikonsultavo su advokatu. Turėjo išvykti į JAV. Toje sankryžoje buvo tamsu, aplink masyvūs medžiai. Pareigūnai patys sakė, kad spėja, jog jis važiavo. Čia gal suveikė pareigūno principai. Anksčiau su pareigūnais nebuvo sukonfliktavęs, pagrindo apkalbėti jį nebuvo. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas kasdien darbui. Dirba plėtros vadovu, važinėja daug ir ne tik Lietuvoje. Turi vairuotojo pažymėjimą, policija jo neatėmė.

Liudytoja K. U. teisme parodė, kad V. J. jos sužadėtinis, sutiko duoti parodymus. Važiavo, jai reikėjo į parduotuvę, bet buvo po 24 val., užsuko į degalinę. Prie durų stovėjo vienas pareigūnas, keli žmonės, nes degalinė nedirbo. Buvo išdužęs stiklas, tai pamanė, kad gal dėl to buvo atvykęs pareigūnas. Prie degalinės langelio jų neaptarnavo. Nusprendė važiuoti apsipirkti kitur. Su tarnybiniu automobiliu atvyko kitas pareigūnas, kažką pakalbėjo su degalinėje buvusiu kolega, pradėjo eiti link jų automobilio. Jį apžiūrėjo. Ji nuėjo į tualetą, nes jau dirbo degalinė. Jai grįžus iš tualeto, pareigūnas sakė sekti paskui. Už 500 metrų sustojo, nufotografavo gatvę, padangų žymes, padangas. Pareigūnas lyg ir darė spaudimą V. J.. Išvyko apie 24 val., degalinėje buvo 24-1 val. laikotarpyje. Pro Drujos – Paplaujos gatvių sankryžą nevažiavo, važiavo nuo Antakalnio. Chuliganiško vairavimo nebuvo. Padangos buvo nuvažinėtos dėl ilgo naudojimo. Važiuojant slydimo, ratų prasisukimo nebuvo. Iš degalinės tos sankryžos nesimatė, buvo tamsu, apaugę krūmais, be to, didelis atstumas. Jei matomumas būtų geras, vis tiek būtų per didelis atstumas, ten net dieną nieko nesimato. Automobilio šviesas pamatyti galima. Automobilio spalvos pamatyti negalima, jei būtų tylu, galima išgirsti garsą. Vienas pareigūnas buvo degalinėje, tuo metu tarnybinio automobilio nebuvo. Jis stovėjo prie durų, nieko nedarė, nesakė. Kitas pareigūnas atvyko po 3-4 minučių. Jis sustojo netoli kolegos, su juo pakalbėjo ir ėjo link jų. Ji su V. J. buvo automobilyje, ruošėsi važiuoti. Pareigūnas pabeldė į langą. V. J. pagalvojo, kad nori bausti dėl nudilusių padangų. V. J. išlipo, o ji nuėjo į tualetą. Vienas pareigūnas paklausė, ar galva nesisuka, nesuprato, ką tuo norėjo pasakyti. Kai grįžo iš tualeto, ką su V. J. kalbėjo pareigūnai, nieko negirdėjo.

Liudytojas R. D. teisme parodė, kad asmeninių santykių nėra, žino, kodėl yra kviečiamas. Datos nepamena, buvo prieš tris mėnesius. Buvo nakties metas. Atvyko pailsėti į degalinę. Išlipę išgirdo padangų cypimą. Pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis „Honda“ „piešia saulutes“. Jis sėdo į tarnybinį automobilį, kolega pasiliko degalinėje. Nuvyko į tą pusę, pamatė, kaip tas automobilis apsisukęs važiuoja priešingoje eismo juostoje, apsisuko ir jis. Mašinoje buvo mergina. Vaikinas sakė, kad nori greičiau pasikeisti padangas. Padangas nufotografavo. Po to ginčijo pažeidimą, sakė, kad nieko neįrodys. Mergina sakė „prisivažinėjome“. Supildė dokumentus. Buvo tamsu, nežino, kiek valandų. Buvo degalinėje, kai sucypė padangos. Toje sankryžoje buvo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tai neįprastas automobilis, dėl to jį įsidėmėjo, sankryža gerai apšviesta, viską matė gerai. Nuo degalinės matosi sankryža, ji didelė, trijų eismo juostų. Degalinė yra aukščiau, viskas puikiai matosi. Kai sėdo į automobilį, važiavo ir netoliese pamatė tą automobilį, kad jis kyla į viršų. Nuvažiavus iš paskos, jie išlipo degalinėje. Dar užsiuodė svilėsių kvapas. Paklausus, ką darė, pasakė, kad norėjo nudėvėti padangas. Jie abu buvo prie automobilio, iš jo išlipinėjo. Kolega prieidinėjo. Mergina gal buvo nuėjusi į tualetą ar į degalinės patalpas. Į degalinę įvažiavo beveik kartu. Nežino, ar buvo išdužęs degalinės langas. Iš jo matomumo zonos automobilis praktiškai dingęs nebuvo. Tvirtino, kad iš degalinės puikiai matosi Drujos-Paplaujos gatvių sankryža. Nežino, kodėl antstolė teigia, kad nesimato. Ten atstumas iki 150 metrų, maksimumas 200 metrų. Jei per aplink važiuosi, tai aišku, kad daugiau, bet jei žiūrėsi tiesiai, atstumo didelio nėra. Matosi kuo puikiausiai. Ir protokolą, ir tarnybinį pranešimą rašė jis. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, jis veikė. Gal iš tarnybinio automobilio to automobilio nesimatė, nežino. Po 0,5 minutės atvyko į degalinę, važiavo apie 20 metrų atstumu nuo pažeidėjo. Laiko nematuoja, važiavo tiesiog iš paskos. Išvažiavimas iš degalinės yra priešingoje pusėje, nei sankryža. Išvažiavimas yra 90 laipsnių kampu. Jis vyko vienas. Ten nėra 400 metrų atstumo, o medžiai auga dešiniau. Matosi žiedas, šviesoforas. Nuotraukos darytos iš tolimiausio degalinės kampo. Jei matytų, kad asmuo nekaltas, nebūtų tos bylos užvedęs. Tokie vairuotojai dažniausiai gailisi, o šis asmuo tikrai pusę minutės sukinėjosi. Kuo puikiausiai užuodė svilėsių kvapą. Išvažiavo pro išvažiavimą, ten jis yra vienas. Į degalinę atvažiavo poilsiui, automobilis stovėjo tarp degalinės ir plovyklos. Išgirdo garsą, nuvažiavo link jo. Jam išvažiuojant degalinės pastatas buvo tarp jo ir Drujos-Paplaujos gatvių sankryžos. Dažniausiai stato automobilį prie pat degalinės, kad nereikėtų toli važiuoti. Kelioms sekundėms automobilio nematė. Automobilis yra išskirtinis, visi požymiai yra, kad būtent V. J. važinėjo. Buvo apie 00.30 val. Degalinė yra aukščiau, šviesos jo neakino. Vaizdo registratorius buvo įjungtas, bet medžiagos nepridėjo, nes vaizdo registratorius neužfiksavo paties pažeidimo. Matė jis, o ne užfiksavo vaizdo registratorius, kad asmuo sukinėjosi sankryžoje. Automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, sukinėjosi ratais. Išskirtinių detalių nebuvo. Kolega A. S. pasiliko degalinėje, stebėjo, kad automobilis kur nenuvažiuotų. Jis turėjo viską matyti.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad iš matymo asmenys žinomi. Dirbo su R. D., atvyko į „Lukoil“ degalinę pailsėti. Išgirdo padangų cypimą. Pamatė, kad automobilis „piešia saules“. R. D. sėdo į automobilį, jis liko stebėti automobilį, kuria kryptimi jis nuvažiuos. Kai automobilis pasuko Olandų žiedo link, jo nematė, bet į degalinę atvyko ta pati mašina. Pamena, kad buvo sportinis automobilis. Sankryžoje matė padangų žymes. Ten daugiau automobilių nebuvo. Iš degalinės puikiai matosi sankryža, atstumas apie 200 metrų, regos problemų neturi. Toje vietoje medžių, krūmų nebuvo. Jis stebėjo, niekur nenuėjo. Kai automobilis atvyko į degalinę, nuėjo į parduotuvę. Kolega atvyko po 2 minučių. Pranešė, kad atvyko automobilis, kolega grįžo ir ėjo aiškintis. Kol atvyko kolega, nuėjo į tualetą, kažką nupirko. Nestebėjo asmens, kad nepasišalintų. Jie irgi išlipo iš automobilio. Automobilio vairuotojas buvo su keleive. Jie degalinėje užtruko trumpai. Su juo bendravo R. D., jis nebendravo, negirdėjo, ką jie bendravo. Ką kalbėjo sankryžoje, girdėjo, asmuo prisipažino dėl pažeidimo, prašė nerašyti protokolo. Kai surašė protokolą, jis viską pradėjo neigti. Lyg sakė, kad nori pakeisti padangas. Degalinėje buvo juntamas padangų kvapas. Vaizdo niekas neužstojo. Nežino, kodėl antstolė teigia, kad nesimato, nes ten yra gerai apšviesta, netoli prekybos centras. Tuo metu sankryžoje nebuvo nei vieno automobilio. Į degalinę įvažiuoti galima iš Batoro ir Olandų gatvių. Į žiedinę sankryžą įvažiavo tik vienas automobilis, t.y. V. J.. Nuo Drujos-Paplaujos sankryžos važiavo tik V. J.. Į Batoro gatvę neįvažiavo nei vienas automobilis. Jis stovėjo už degalinės. Automobilis buvo dingęs iš akių apie 10 sekundžių, kol nuėjo iki degalinės. Į degalinę atvyko tas automobilis, kuris buvo sankryžoje. Kolega užtruko atvykti į degalinę apie 2 minutes. Nepamena, ar tuo metu automobilis buvo su pakeltu ar nuleistu stogu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų. V. J. buvo paskirta nuobauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui, t. y. 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, t. y. minimaliam terminui.

V. J. teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigė padaręs pažeidimą, paaiškindamas, kad į degalinę atvyko apie 00.45 val., nevažiavo pro Drujos-Paplaujos gatvių sankryžą, degalinė yra apie 400 m atstumu nuo Drujos g. – Paplaujos g., tokį atstumą jam parodė „Google Maps“ programa, o būnant degalinėje, nesimato, kas darosi sankryžoje, todėl teigė, kad gal pareigūnai matė kitą automobilį, sumaišė, nes buvo tamsu. Tačiau teismas tokius V. J. paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktą gynybinę poziciją, taip siekiant atriboti save nuo įvykio ir išvengti administracinės atsakomybės. Be to, tokius jo paaiškinimus paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. D. parodė, jog nakties metu su kolega atvyko į degalinę, išlipę išgirdo padangų cypimą ir pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ „piešia saulutes“, tai neįprastas automobilis, dėl to jį įsidėmėjo. Be to, teigė, kad sankryža didelė, trijų eismo juostų, gerai apšviesta, viską matė gerai, nes degalinė yra aukščiau, matosi žiedas, šviesoforas, iš jo matomumo zonos automobilis, kol jis atvyko į degalinę, praktiškai dingęs nebuvo. Liudytojas A. S. teismui taip pat patvirtino R. D. parodymus, teigdamas, jog dirbdamas su R. D., atvyko į „Lukoil“ degalinę pailsėti, išgirdo padangų cypimą ir pamatė, kad automobilis „piešia saules“, todėl R. D. sėdo į automobilį, o jis liko stebėti automobilio, kuria kryptimi jis nuvažiuos, automobilis buvo sportinis, į degalinę atvyko būtent ta pati mašina, kuri ir „piešė saulutes“ sankryžoje. Šis liudytojas taip pat teigė, kad nuo Drujos-Paplaujos gatvių sankryžos važiavo tik V. J., o kitų automobilių tuo metu sankryžoje nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų R. D. ir A. S. teisme duotais parodymais, nes teismas nenustatė, kad iki šio įvykio minėti liudytojai būtų turėję konfliktų su V. J., be to, liudytojų parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teisme duoti parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas ir R. D. tarnybiniame pranešime, be to, teisme parodymai duoti davus priesaiką, o ir pats V. J. nurodė, kad anksčiau su pareigūnais nebuvo sukonfliktavęs, pagrindo apkalbėti jį nėra. Todėl teismas remiasi liudytojų R. D. ir A. S. parodymais visa apimtimi.

Teisme buvo keliamas klausimas, kad pareigūnai, būdami degalinėje, negalėjo matyti, kas vyksta Drujos-Paplaujos gatvių sankryžoje. V. J. teigė, kad degalinė yra apie 400 m. atstumu nuo Drujos g. – Paplaujos g., tokį atstumą jam parodė „Google Maps“ programa, būnant degalinėje, nesimato, kas darosi sankryžoje, nes sankryžoje buvo tamsu, aplink auga masyvūs medžiai. Prie bylos medžiagos buvo pateiktas antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad tamsiu paros metu apie 24 val. atvykus į degalunę LUKOIL, adresu Olandų g. 57, Vilnius, buvo apžiūrėta ir rasta vieta, iš kurios galima kiek tai įžvelgti Drujos-Paplaujos gatvių sankryžą, iš tos vietos (degalinės dešinėje pusėje nuo centrinių durų) matyti nurodyta sankryža, tačiau, kokios automobilis markės, kokia automobilio spalva, o ypač koks automobilio numeris ir kas sėdi už vairo, matyti neįmanoma, nes tamsus paros metas, gatvės nėra gerai apšviestos, o ir atstumas tikrai nemažas. Tačiau teismas pažymi, kad šis antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas galimai padarytas liepos 3 dieną, o aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas rugsėjo 28 d., t. y. praėjus beveik trijų mėnesių laikotarpiui, kas rodo, kad tamsumas ir matomumas liepos 3 dieną ir rugsėjo 28 dieną galėjo būti skirtingas. Taip pat antstolė užfiksavo stebėjimo tašką pasirinkusi degalinės centrinių durų dešinėje pusėje, kai tuo tarpu pareigūnai nurodė, kad įvykius jie stebėjo stovėdami už degalinės pastato. Taigi antstolė, konstatuodama aplinkybes, pasirinko ne tą vietą, iš kurios buvo stebimas įvykis policijos pareigūnų. Pažymėtina ir tai, kad antstolė pati nurodė, kad Drujos – Paplaujos gatvių sankryža yra matoma. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant klausimą, ar būnant degalinėje, galima matyti, kas vyksta Drujos-Paplaujos gatvių sankryžoje, įtakos tam turi ir visa eilė subjektyvių faktorių, kaip antai, ne tik stebėjimo vietos pasirinkimas, bet ir metų laikas, oro sąlygos, asmens, stebinčio įvykius, regėjimo aštrumas, asmeninės savybės, gebėjimas atskirti vienos rūšies transporto priemonę nuo kitos, net ir įvykius stebinčio asmens ūgis, kadangi skirtingo aukščio asmenų regėjimo laukas yra skirtingas. Teisminio nagrinėjimo metu tiek R. D., tiek A. S. užtikrino, jog jie regėjimo problemų neturi, būdami policijos pareigūnais jie dažnai tikrinasi sveikatą, gerai matė sankryžą ir joje pažeidimą darantį automobilį, vaizdo niekas neužstojo, be to, teigė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra neįprastas automobilis, dėl to gerai jį įsidėmėjo. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu aiškinantis administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo nustatyta, kad byloje esančios automobilio fotonuotraukos patvirtina, kad V. J. automobilis yra išskirtinis – tai automobilis nuleidžiamu stogu, sportinio tipo, su dviem išmetamaisiais vamzdžiais. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad Drujos-Paplaujos g. sankryžoje užfiksuotos padangų paliktos žymės, iš kurių matoma, kad automobilis, slysdamas sukosi ratu ne vieną kartą, kas parodo, kad automobilio priverstinis slydimas ratu buvo ne atsitiktinis, o tyčinis veiksmas. Taip pat fotonuotraukose užfiksuota, jog V. J. automobilio padangos susidėvėjusios – nuo jų stėro atplaišos. Be to, pažymėtina, kad liudytojai A. S. ir R. D. teigė, jog į degalinę atvykus V. J. automobiliui, nuo jo buvo juntamas stiprus padangų kvapas, o iš byloje esančios degalinės vaizdo medžiagos matoma, kad V. J. atvykus į degalinę, greta jo nestovėjo joks kitas automobilis, kurio padangos galėtų šį kvapą skleisti. Taip pat iš pateiktos degalinės filmavimo kamerų medžiagos matoma, kad iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pusės išlipo būtent V. J..

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek iš tyrimo metu surašyto tarnybinio pranešimo, tiek iš teisme duotų pareigūnų parodymų matyti, jog V. J. iš karto buvo pripažinęs savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, teigdamas, kad taip norėjo greičiau pasikeisti padangas, prašė nerašyti protokolo, tačiau, kai surašė protokolą, jis viską pradėjo neigti. Teisminio nagrinėjimo metu V. J. neigė tokias aplinkybes, be to, teigė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, be to, negalėjo paaiškinti, kodel iš pradžių sutiko padaręs šį pažeidimą.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius paminėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad V. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.

Sprendžiant klausimą dėl V. J. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skiriant nuobaudą V. J., buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti pašalinta. ATPK 124² str. 2 d. dispozicijoje nurodyta, kad atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. ATPK 32 str. nurodyta, kad sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad chuliganiškos paskatos yra pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų yra šalintina. Tačiau teismas pažymi, jog net ir panaikinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, V. J. paskirta sankcija nekeistina. Patikrinęs bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui pagal LR ATPK 124² str. 2 d. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, buvo paskirta nuobauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui ir taikytas teisės atėmimas vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą V. J., nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Sprendžiant dėl V. J. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – panaikinimo galimybės, t. y. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, būtina atsižvelgti į tai, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriuo atžvilgiu taikomos administracinės poveikio priemonės, naudai. Teismas pažymi, jog šioje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismui paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra reikalingas darbui, jis dirba plėtros vadovu, važinėja daug ir ne tik Lietuvoje, t.y. jo darbas tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Teismas pažymi, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Teismas pažymi ir tai, kad V. J. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, vairuodamas automobilį neabejotinai sukėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad su juo kartu važiavo ir keleivė. V. J. privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės jo neatgrasė nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidėjas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus be šio pažeidimo padarymo jau nubaustas net 22 kartus, iš jų 2 kartus jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti. Be to, 5 kartus buvo taikyti administraciniai nurodymai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir dar ne kartą buvo baustas už kitos rūšies administracinės teisės pažeidimus, kas itin neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jo padarytas administracinės teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis, todėl vien tik simbolinės, administracine tvarka nubausto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Šios aplinkybės rodo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos, lygios sankcijoje numatytiems nuobaudų minimumams – 289 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui, nėra per griežtos, jos atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad iš asmens baustumų pažymos matyti ir tai, kad asmuo šį pažeidimą padarė, esant neišnykusiam baustumui už administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 3 d., todėl skiriant nuobaudą turėjo būti nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, kai asmuo buvo baustas metų laikotarpyje už tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimo padarymą. Tačiau atsžvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagal paties pareiškėjo skundą, kad nebūtų apsunkinta V. J. teisinė padėtis, ši sunkinanti aplinkybė papildomai jam nėra inkriminuotina.

Sprendžiant klausimą, ar tinkamas pareigūnas išnagrinėjo V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, atkreiptinas dėmesys, kad 2015-07-03 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. J. nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra K. K. g. 14-19, Šiauliuose, todėl pareigūnas protokole užrašė, kad bylos nagrinėjimo vieta yra Aušros al. 19-355, Šiauliuose. Po šiuo protokolu V. J. pasirašė, taip patvirtindamas duomenų teisingumą ir sutikdamas su bylos nagrinėjimo vieta. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 281 str. 2 d. numatyta, kad ATPK 119, 122–130, 130², 131, 132, 133, 134, 136², 136³, 136⁴, 142⁴–142⁸, 142¹⁰, 142¹² straipsniuose, 145 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 148 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą, bylos nagrinėjimo teismingumas pažeistas nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo prieš nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į bylą nagrinėjantį organą dėl nagrinėjimo vietos pakeitimo, tačiau tokio prašymo byloje nepateikė, taigi pats V. J. nesiėmė aktyvių veiksmų norėdamas pakeisti bylos nagrinėjimo vietą.

Skunde taip pat nurodoma, kad V. J. nedalyvavo 2015-07-29 surašant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, o tai yra esminis proceso pažeidimas. Iš byloje esančių duomenų matoma, kad 2015-07-27 V. J. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes seniai yra įsigijęs atostogų bilietus. Pažymėtina ir tai, kad prie prašymo nepridėjo jokių tai patvirtinančių dokumentų, tai patvirtino ir duodamas parodymus teisme ir tik teismui pateikė lėktuvo bilietų kopijas. 2015-07-27 V. J. prašymas buvo išnagrinėtas nurodant, kad vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, asmens dalyvavimas neprivalomas. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ATPK 272 straipsnio nuostatas, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog nutarimas buvo surašytas V. J. nedalyvaujant, negali būti vertintina kaip proceso pažeidimas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, V. J. pateiktas skundas tenkintinas iš dalies, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 40N-34781232-15-14 pašalinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog „pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų“, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teismas

nutaria:

V. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 40N-34781232-15-14 panaikinimo tenkinti iš dalies, pašalinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog „pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų“, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.