Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-14 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-04-26 d. 00 val. 16 min. iki 2014-04-26 d. 13 val. 30 min. (1 para).

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra 2014-10-14. V. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtas suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su T. D. ir A. G. bendrais tyčiniais veiksmais, 2014-04-26 apie 00.00 val. įsibrovė į patalpą – viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ 406 kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kur atvirai, matant nukentėjusiajam A. Z., pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam A. Z. priklausančius daiktus, t.y. akumuliatorinį suktuvą „Duro“ 600 litų vertės, belaides ausines su pakrovėju „Tempi-Tee“ 200 litų vertės, dvi kompiuterines kolonėles „Apollo“ 100 litų vertės, elektrinį laikrodį „Lidl“ su pakrovėju 60 litų vertės, nešiojamą kompiuterį „Sony“ su pakrovėju 1000 litų vertės, raktų ir atsuktuvų rinkinį 50 litų vertės, grąžtų ir atsuktuvų rinkinį „Fix“ 30 litų vertės, metalo grąžtą „Piranha“ 10 litų vertės, metalo grąžtą 4 mm 6 litų vertės, medienos grąžtą „Piranha“ 3 mm 5 litų vertės, medžio grąžtą 3 litų vertės, 3 vnt. metalo grąžtų „Piranha“ 6 litų vertės, suspaudėją 5 litų vertės, plastmasinį indelį 3 litrų talpos 7 litų vertės, akumuliatorinį šviestuvą 100 litų vertės, metalinį prožektorių 30 litų vertės, odines juodos spalvos pirštines 50 litų vertės, baltinius „Patron clasico“ 15 litų vertės, batus „TJTJ“ 70 litų vertės, juodos spalvos batus „Joker comfort collection“ 200 litų vertės, trijų atsuktuvų rinkinį 30 litų vertės, 250 litų, iš viso turto už 2827 litus, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Z. 2827 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. D. pripažino kaltu įsibrovus į patalpą ir pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. D. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. D. įvykdė apysunkį (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, registruotas darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi teigti, kad paskirta bausmė yra per giežta, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. D. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis, būdamas laisvėje, išlaikė savo mažametę dukrą, mokėjo alimentus, todėl jam būnant izoliuotam nukentės šeima, nes jis negalės dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Be to, V. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis geranoriškai nukentėjusiajam atlygino turtinę ir neturtinę žalą, tačiau bylos medžiagoje tokių duomenų nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. V. D., aiškiai siekdamas sumenkinti savo kaltę nusikaltimo padaryme ir sušvelninti savo teisinę padėtį, apeliaciniame skunde taip pat užsimena apie tai, kad nukentėjusysis jį išprovokavo padaryti nusikaltimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.