Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1121-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03816-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S)

2019 m. rugsėjo 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. teismui 2019-11-07 pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018-10-12 sprendimą Nr. 68-119; 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2018-07-19 pranešimą Nr. (17.16-40) RES-234213; 3) netenkinus pareiškėjo skundo dėl sprendimų panaikinimo – įpareigoti VMI pašalinti padarytus pažeidimus – surinkti nesurinktus duomenis apie PVM sumokėjimo aplinkybes Prancūzijoje vykdant ūkines operacijas su jo įsigytu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti, jog pareiškėjui nebūtų skaičiuojami delspinigiai tolimesnio tyrimo metu, o nuo 2018-07-30 paskaičiuotus delspinigius įpareigoti panaikinti; 4) priteisti iš atsakovės 72,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad ginčijamu 2018-07-19 sprendimu Vilniaus AVMI įpareigojo pareiškėją už Prancūzijoje įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini) sumokėti 2 520 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nurodymu, teikė Vilniaus AVMI paaiškinimus, pateikdamas argumentus, kodėl nereikia mokėti PVM bei prašydamas automobilio apmokestinimo (neapmokestinimo) klausimą spręsti vadovaujantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. VMI pareiškėjo paaiškinime pateiktų argumentų nevertino, o 2018-07-31 pateiktame atsakyme į pareiškėjo paaiškinimus apsiribojo argumentu, kad įsigytas automobilis atitinka naujos transporto priemonės kriterijus. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI 2018-07-19 sprendimu ir 2018-07-31 atsakymu, apskundė juos VMI. VMI ginčijamu 2018-10-12 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjo įsigytas automobilis pagrįstai apmokestintas PVM, nes pareiškėjas Prancūzijoje PVM nesumokėjo.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratoriai remiasi iš VĮ „Regitra“ gauta Prancūzijos įmonės (duomenys neskelbtini) 2017-06-20 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 172757, tačiau nevertina aplinkybės, kad šioje sąskaitoje nurodyta pareiškėjo sumokėta automobilio kaina – 12 000 Eur su PVM. Pareiškėjui ši aplinkybė tapo žinoma 2018-11-05, gavus minėtos sąskaitos vertimą iš prancūzų kalbos. Dėl to nagrinėjamu atveju įvyko dvigubas automobilio apmokestinimas PVM, nes pareiškėjas už tą patį automobilį yra priverstas mokėti PVM du kartus. Be to, pareiškėjas Lietuvoje yra apmokestintas PVM nuo Prancūzijoje sumokėto PVM sumos ir turi sumokėti PVM už Prancūzijoje sumokėtą PVM.

Pareiškėjas nurodo neginčijantis, jog Prancūzijoje įsigytas automobilis formaliai atitinka naujo automobilio sąvoką, kaip tai numato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalis. Tačiau teigia, jog VMI tik formaliai vadovaudamasi šia įstatymine nuostata ignoruoja Europos Bendrijos Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, LVAT praktiką, paremtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, pati prieštarauja savo padarytoms išvadoms dėl dvigubo apmokestinimo. Pabrėžia, kad nurodytos direktyvos vienas iš tikslų –

sureguliuoti, jog nebūtų piktnaudžiaujama PVM tarp Europos Sąjungos valstybių, kai naujų automobilių pardavimo salonai ir kiti pardavėjai, pardavę naują automobilį, jį išsiunčia ar išgabena į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Tuomet toks sandoris jo sudarymo šalyje neapmokestinamas PVM, o apmokestinamas pirkėjo šalyje, t. y. to paties daikto dvigubo apmokestinimo PVM nebūna. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo vadovautis LVAT 2018-04-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-277-438/2018, nes šios bylos aplinkybės yra panašios. Mokesčių administratorius taip pat nesiaiškino ar pareiškėjo įsigytas automobilis buvo viešai demonstruojamas ar demonstravimo metu buvo eksploatuojamas (išbandomas). Ši aplinkybė svarbi, nes nauja transporto priemonė laikoma ta, kurios tiekimas įvyko per šešis mėnesius nuo eksploatavimo pradžios arba transporto priemonė yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6000 km.

Centrinis mokesčių administratorius įrodinėjimo naštą dėl apmokestinimo pagrįstumo, nepagrįstai perkėlė pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, klausimo dėl automobilio (duomenys neskelbtini) apmokestinimo (neapmokestinimo) PVM išsprendimui iš esmės reikalingi duomenys, kurie susiję su asmens duomenų apsauga arba jais disponuoja Prancūzijos kompetentingos valstybinės institucijos. Pareiškėjui turint teisę per 20 dienų apskųsti sprendimus, pareiškėjas tokių duomenų surinkti nespėtų, netgi esant Prancūzijos subjektų valiai juos pateikti. Remiantis LVAT praktika mano, kad mokesčių administratorius turėjo padėti pareiškėjui gauti aptariamą informaciją bei pats ją surinkti, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas dėl pareiškėjo apmokestinimo (neapmokestinimo) PVM už minėto automobilio įsigijimą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–45).

Paaiškino, kad mokestinis ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas įsigijo naują transporto priemonę, nuo kurios turėjo sumokėti PVM. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas 2017-06-20 iš Prancūzijos apmokestinamojo asmens (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 Eur, pirmoji nurodyto automobilio registracijos Prancūzijoje data buvo 2017-03-21, t. y. nuo pirmosios registracijos datos iki įsigijimo datos nepraėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. PVM tikslais nustatant, ar transporto priemonė yra nauja, svarbūs du kriterijai – rida arba eksploatavimo pradžia. Pareiškėjo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) atitinka vieną iš naują transporto priemonę apibrėžiančių sąlygų, t. y. nuo pirmosios registracijos datos iki įsigijimo datos nepraėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl automobilis laikytinas nauju. Atkreipia dėmesį, kad PVM reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog 6 mėn. laikotarpyje kelis kartus perparduotas automobilis nustoja būti nauja transporto priemone, taip pat Pridėtinės vertės mokesčio ir jį lydinčiose teisės aktuose nėra išimties dėl automobilio techninės būklės. Be to, naujų transporto priemonių įsigijimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės visada yra PVM objektas Lietuvoje, nesvarbu, koks asmuo naujas transporto priemones įsigyja: fizinis ar juridinis, vykdantis ekonominę veiklą ar nevykdantis ekonominės veiklos, taip pat nepriklausomai iš kokio asmens šios transporto priemonės įsigyjamos: fizinio ar juridinio, PVM mokėtojo ar ne PVM mokėtojo.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl jam dvigubo apmokestinimo PVM taikymo. Teigia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pirmasis automobilį (duomenys neskelbtini) Prancūzijoje 2017-05-24 įsigijęs fizinis asmuo M. A. galimai buvo sumokėjęs PVM, iš esmės nekeičia apmokestinimo PVM pagrindo. Nurodo, kad dvigubo apmokestinimo atveju sutampa ir mokesčio objektas (turtas), ir mokesčio subjektas (asmuo, kuris moka mokesčius), taigi to paties mokesčio objekto (automobilio) apmokestinimas, kai mokesčius moka skirtingi asmenys, nėra laikytinas dvigubu apmokestinimu. Be to, į perkamo automobilio kainą nebuvo įtrauktas PVM, taigi jo Prancūzijoje pareiškėjas nesumokėjo. Papildomai pastebi, kad pareiškėjo nurodomos LVAT administracinės bylos Nr. A-277-438/2018 aplinkybės su nagrinėjama byla nėra tapačios, todėl į šią teismo nutartį nėra pagrindo atsižvelgti.

Teigia, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Pastebi, kad dėl tos priežasties, jog pareiškėjas nesumokėjo jam 2018-07-19 pranešimu apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės PVM apskaičiavimą Nr. (17.16-40)-RES-234213 suformuotos mokestinės prievolės, jam taip pat pagrįstai skaičiuojami delspinigiai.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo ir pranešimo, kuriuo pareiškėjui pranešta apie apskaičiuotą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės PVM mokestį, teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į proceso šalių dokumentuose nurodytus motyvus, teismas analizuos ar pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai apskaičiuotas 2 520 Eur PVM už motorinės transporto priemonės įsigijimą.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2018-07-19 pareiškėjo atžvilgiu surašė pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą Nr. (17.16-40) RES-234213, kuriuo informavo pareiškėją, kad jam apskaičiuotas 2 520 Eur PVM už motorinės transporto priemonės įsigijimą (2017-06-20), transporto priemonės įsigijimo kaina – 12 000 Eur (b. l. 6).

Pareiškėjas 2018-07-30 pateikė Vilniaus AVMI savo paaiškinimus, kuriuose prašė priimant sprendimą vadovautis LVAT 2018-04-03 nutartimi, nes šioje byloje nagrinėtas ginčas yra analogiškas pareiškėjo atvejui. Prašė mokesčių administratoriaus išsiaiškinti ar pirmasis transporto priemonės savininkas, perleidęs šį automobilį kitam asmeniui, įgijo teisę į PVM atskaitą, taip pat ar tokią teisę įgijo ir kiti transporto priemonės savininkai (b. l. 10).

Vilniaus AVMI 2018-07-31 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad naujų transporto priemonių įsigijimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės visada yra PVM objektas Lietuvos Respublikoje, nesvarbu, koks asmuo naujas transporto priemones įsigyja: fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą ar nevykdantis ekonominės veiklos, taip pat nepriklausomai iš kokio asmens šios transporto priemonės įsigyjamos: fizinio ar juridinio asmens, PVM mokėtojo ar ne PVM mokėtojo (b. l. 12–13).

Pareiškėjas 2018-08-09 skundu kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI 2018-07-19 sprendimą Nr. (17.16-40) RES-234213 ir pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, iki naujo sprendimo priėmimo dienos neskaičiuoti delspinigių (b. l. 16–18).

VMI 2018-10-12 sprendimu Nr. 68-119 patvirtino Vilniaus AVMI 2018-07-19 pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės PVM apskaičiavimą Nr. (17.16-40)-RES-234213 (b. l. 20–23).

Teismas pažymi, kad VMI, patvirtindama Vilniaus AVMI 2018-07-19 pranešimą Nr. (17.16-40) RES-234213, priėmė ginčijamą 2018-10-12 sprendimą Nr. 68-119, nustačiusi, kad pareiškėjo įsigyta motorinė transporto priemonė (duomenys neskelbtini) atitinka teisės aktuose įtvirtintus naujumo kriterijus. Pareiškėjas savo skunde nurodė neginčijantis aplinkybės, kad įsigyta transporto priemonė formaliai atitinka naujo automobilio sąvoką, pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, tačiau taip pat nurodė argumentus, jog mokesčių administratorius nesiaiškino ar pareiškėjo įsigytas automobilis buvo viešai demonstruojamas ar demonstravimo metu buvo eksploatuojamas, iš esmės neatliko savo funkcijų siekiant išsiaiškinti pareiškėjo įsigyto automobilio apmokestinimo pagrįstumą, be to, nukrypo nuo LVAT bei ESTT formuojamos praktikos ir Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 2006-112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos tikslų. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjui apskaičiuoto mokėtino PVM pagrindą taip pat analizuos ar mokesčių administratoriaus turimi duomenys buvo pakankami pareiškėjo įsigyto automobilio apmokestinimui pagrįsti, ar ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai atitiko taikytinus teisės aktus ir nagrinėjamu klausimu suformuotą teismų praktiką.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-12), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVM įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01), Transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-03-02 įsakymu Nr. 1K-066 (toliau – ir Eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2010-01-01), Naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigijusio fizinio asmens dokumentų pateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004-04-06 įsakymu Nr. VA-44 (toliau – ir Dokumentų pateikimo ir PVM apskaičiavimo taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-26).

Vadovaujantis PVM įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo. PVM įstatymo komentare pateikiamas nurodytos PVM įstatymo nuostatos paaiškinimas, pagal kurį, naujų transporto priemonių, kaip jos suprantamos pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatas, įsigijimas iš kitos valstybės narės visada yra objektas Lietuvoje, nesvarbu, koks asmuo naujas transporto priemones įsigyja: fizinis ar juridinis, vykdantis ekonominę veiklą ar nevykdantis ekonominės veiklos, taip pat nepriklausomai iš kokio asmens šios transporto priemonės įsigyjamos: fizinio ar juridinio, PVM mokėtojo ar ne PVM mokėtojo. Taigi PVM mokestis turėtų būti taikomas esant visoms toliau nurodytoms sąlygoms, t. y. įsigyjama nauja transporto priemonė, ji įsigyjama už atlygį ir šalies teritorijoje.

Šalies teritorija, vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 33 punktu, suprantama kaip Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius. Nauja transporto priemonė suprantama kaip keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų (PVM įstatymo 2 dalies 16 punktas). Pagal Eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijų 2 punktą, eksploatavimo pradžios momentas yra įvykis, įvykęs anksčiau: 1) transporto priemonės pirmasis įregistravimas kurios nors valstybės oficialiame transporto priemonių registre; 2) transporto priemonės pirmasis tiekimas nuo jos pagaminimo datos; 3) transporto priemonės pirmas viešas demonstravimas, kai šio demonstravimo metu transporto priemonė eksploatuojama (išbandoma); 4) PVM sąskaitos faktūros, kuria įforminamas transporto priemonės tiekimas, išrašymas.

Teismas pažymi, kad PVM įstatymo nuostatos suderintos su 2006-11-28 Europos Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva dėl PVM mokesčio bendros sistemos) nuostatomis, su atitinkamais šios direktyvos pakeitimais. Direktyvos dėl PVM mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii) papunktis įtvirtina, kad vienas iš PVM objektų yra toks sandoris, kai įsigyjamos naujos transporto priemonės, kai tokią naują transporto priemonę valstybės narės teritorijoje įsigyja neapmokestinamasis asmuo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2010-11-18 sprendime, priimtame nagrinėjant bylą C 84/09 X prieš Skatteverket, remdamasis generalinės advokatės išvada, pažymėjo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčiu apmokestino ne tik apmokestinamųjų asmenų ir neapmokestinamųjų juridinių asmenų, bet ir privačių asmenų įsigijimus Bendrijos viduje ypač dėl to, kad šios prekės yra didelės vertės ir lengvai transportuojamos (ESTTS 2010-11-18 sprendimo byloje C 84/09, X prieš Skatteverket 24 punktas). Prekės įsigijimas Bendrijos viduje įvyksta ir tiekimas Bendrijos viduje atleidžiamas nuo mokesčio, tik kai pirkėjui yra perduodama teisė disponuoti prekėmis kaip savininkui, tiekėjas įrodo, kad prekė buvo išsiųsta ar išgabenta į kitą valstybę narę ir kai po išsiuntimo arba išgabenimo ji fiziškai paliko tiekėjo valstybės narės teritoriją (ESTT 2007-09-27 sprendimo Twoh International, C?184/05, 23 punktas).

Tuo tarpu pagal Direktyvos dėl PVM mokesčio bendros sistemos 138 straipsnio 2 dalies a punktą, valstybės narės neapmokestina naujų transporto priemonių tiekimo, kai jas pardavėjas arba įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena įsigyjančiam asmeniui į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jų atitinkamoje teritorijoje, apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kai šių asmenų prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, ar kitiems neapmokestinamiesiems asmenims, arba tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

Pagal ESTT išaiškinimus, šioje nuostatoje numatyta pareiga valstybėms narėms neapmokestinti naujų transporto priemonių tiekimo, kuris atitinka joje išsamiai (pagal analogiją žr. 2012-09-06 Sprendimo Mecsek-Gabona, C?273/11, EU:C:2012:547, 59 punktą) išvardytas materialiąsias sąlygas (pagal analogiją žr. 2014-10-09 Sprendimo Traum, C?492/13, EU:C:2014:2267, 46 punktą). Pagal minėtą nuostatą valstybės narės neapmokestina naujų transporto priemonių tiekimo, kai jas pardavėjas arba įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena įsigyjančiam asmeniui į paskirties vietą, esančią Sąjungoje, bet ne jų atitinkamoje teritorijoje, apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kai šių asmenų prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, ar kitiems neapmokestinamiesiems asmenims, arba tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu (ESTT 2017-06-14 sprendimas byloje C‑26/16, Santogal M-Comércio e Repara??o de Automóveis Lda prieš Autoridade Tribut?ria e Aduaneira, 40-41 punktai).

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2017-06-20 įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), modelio metai: 2017-03-21, sąskaitoje automobilio rida nenurodyta (b. l. 31). Iš pareiškėjo pateiktos sąskaitos matyti, kad automobilį pareiškėjas įsigijo už 12 000 Eur, PVM sąskaitoje nenurodoma. Pagal transporto priemonės perleidimo deklaraciją nustatyta, kad automobilio pardavėjas yra (duomenys neskelbtini), Prancūzijos Respublikos subjektas (b. l. 34). Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų pirkimo-pardavimo pažymų, pareiškėjas nėra pirmasis transporto priemonės savininkas, ginčo automobilį Prancūzijoje fizinis asmuo M. A. 2017-05-24 perleido juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), o pastarasis 2017-06-13 perleido ginčo automobilį juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), iš kurio pareiškėjas jį ir įsigijo (b. l. 28). Pareiškėjas 2017-09-16 pateikė prašymą VĮ „Regitra“ įregistruoti užsienyje registruotą transporto priemonę (b. l. 75).

Nurodytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pareiškėjui PVM už 2017-06-20 iš užsienio valstybės (Prancūzijos) subjekto įsigytą ir atgabentą transporto priemonę apskaičiavo pagrįstai. Pagal nurodytus duomenis matyti, kad transporto priemonės pirmoji registracijos tada yra 2017-03-21, o pareiškėjas įsigijo transporto priemonę 2017-06-20, taigi nuo pirmosios registracijos nepraėjus 6 mėnesiams, o tai atitinka transporto priemonės naujumo kriterijus, nurodytus PVM įstatymo 2 dalies 16 punkte ir Eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijų 2 punkte. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus argumentus, jog mokesčių administratorius turėjo išsiaiškinti ar transporto priemonė nebuvo viešai demonstruojama, o demonstravimo metu eksploatuojama. Pažymėtina, kad vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1-2 dalimis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Dėl pareiškėjo argumento, jog mokesčių administratorius nesiaiškino ginčo automobilio viešo demonstravimo datos, konstatuotina, kad VMI pagrindė savo sprendimą ir pareiškėjui Vilniaus AVMI apskaičiuotą PVM sumą remiantis tuo kriterijumi, jog nuo pirmosios transporto priemonės registravimo datos iki tos datos, kai pareiškėjas įsigijo šią transporto priemonę, nepraėjo 6 mėnesių laikotarpis, taigi pareiškėjas, siekdamas paneigti šią aplinkybę turėjo pateikti kitus duomenis pagrindžiančius, jog toks kriterijus negali būti taikomas, nes egzistuoja ankstesnis Eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijų 2 punkte nurodytas įvykis – viešas transporto priemones demonstravimas ir eksploatavimas – tačiau jokių tokius savo nesutikimo su mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis išdėstytus argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė.

Be to, pagal Eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijų 3 punktą, jeigu mokesčio administratoriui nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys šių kriterijų 2.1–2.3 punktuose nurodytus įvykius, mokesčio administratorius turi teisę eksploatavimo pradžios momentu laikyti šių kriterijų 2.4 punkte nurodytą įvykį, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kuria įforminamas transporto priemonės tiekimas, išrašymą. Pagal pareiškėjo pateiktus rašytinius duomenis matyti, kad sąskaitos už ginčo automobilį išrašymo data yra 2017-06-20, taigi mokesčių administratoriaus nustatyta transporto priemonės pirmoji registracijos data 2017-03-21 yra tinkamas atskaitos taškas transporto priemonės naujumui konstatuoti, o transporto priemonės eksploatavimo pradžią laikant 2017-06-20 ši aplinkybė automobilio naujumo kriterijaus nekeičia.

Pareiškėjo ginčijamas VMI sprendimas bei pranešimas dėl PVM sumokėjimo atitinka Direktyvos dėl PVM mokesčio bendros sistemos tikslus bei ESTT formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Kaip matyti pagal aukščiau nurodytą ESTT praktiką bei Direktyvos dėl PVM mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii) papunkčio ir 138 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, tas apmokestinamas ar neapmokestinamas asmuo, kuris tiekia naują automobilį į kitą valstybę narę yra atleidžiamas nuo PVM mokėjimo, o tokią pareigą įgyja transporto priemonės pirkėjas, kuriam tenka pareiga sumokėti PVM už įsigytą naują automobilį valstybės narės teritorijoje, į kurią ši transporto priemonė yra atgabenama. ESTT praktikoje pažymima, kad būtent tokiu būdu apmokestinant valstybėje, kurioje įvyko įsigijimas Bendrijos viduje, yra užtikrinama, kad prekes įsigyjantis asmuo sumokės tokio pat dydžio mokestį, neatsižvelgiant į tai, iš kurios valstybės jis įsigyja transporto priemonę (ESST 2010-05-06 sprendimas byloje C?84/09 X prieš Skatteverket, 34 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus pranešimas sumokėti PVM mokestį tokią teismų praktiką atitinka ir Direktyvos dėl PVM mokesčio bendros sistemos tikslų nepažeidžia, nes būtent toje valstybėje narėje (šiuo atveju Lietuvoje), į kurią atgabenamas iš Prancūzijos įsigytas automobilis, naujam transporto priemonės savininkui (šiuo atveju pareiškėjui) tenka pareiga sumokėti PVM mokestį.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad jo atžvilgiu taikomas dvigubas apmokestinimas PVM. Įvertinus 2017-06-20 sąskaitos Nr. 172757 (b. l. 31), transporto priemonės perleidimo deklaracijos (b. l. 34) turinį matyti, kad nurodyta ginčo automobilio įsigijimo kaina yra 12 000 Eur, nei viename iš šių ar kitų byloje esančių dokumentų nėra nurodyta, koks konkretus į šią kainą įskaičiuotas PVM mokestis. Nors 2017-06-20 sąskaitoje Nr. 172757 nurodyta, jog bendra su PVM mokama suma už automobilį yra 12 000 Eur, skiltyje „PVM“ neįrašyta nieko, taigi iš pareiškėjo pateiktų duomenų nenustatyta, kokį konkretų PVM mokestį jis sumokėjo už įsigyjamą automobilį ir ar toks mokestis apskritai buvo sumokėtas.

Šiuo klausimu aktualus ir Prancūzijos mokesčių administratoriaus pateiktas paaiškinimas, kad, pagal Prancūzijos taikytiną teisę, PVM už įsigytą naują transporto priemonę turi sumokėti būtent neapmokestinamasis asmuo transporto priemonės paskirties šalyje, tai yra Lietuvoje (b. l. 89), gali būti susiklosčiusi situacija, jog tiekėjas parduodamas prekes apmokestino, nes nebuvo tenkinamos neapmokestinimo sąlygos, pavyzdžiui, transporto priemonė buvo nenauja. Bet kokiu atveju įsigyjant naują transporto priemonę Lietuvos fiziniai asmenys negalėjo atskaityti PVM (b. l. 89). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir pats sutinka su aplinkybe, kad ginčo transporto priemonė atitiko naujumo kriterijus, Prancūzijos mokesčių administratoriaus išdėstyta pozicija patvirtina, kad Prancūzijos subjektai, kurie pardavė pareiškėjui ginčo automobilį turėjo sąskaitą faktūrą įsigyjančiam asmeniui išrašyti be PVM, o PVM turi būti sumokėtas transporto priemonės paskirties vietoje, t. y. Lietuvoje.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog PVM už transporto priemonę galėjo būti sumokėjęs pirmasis jos savininkas M. A. nagrinėjamu atveju nepanaikina pareiškėjo pareigos mokėti PVM mokestį. Kaip matyti pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, būtent išgabenimo į kitą valstybės narės teritoriją atveju PVM mokestį tenka pareiga mokėti paskirties šalyje. Aplinkybė, kad transporto priemonė Prancūzijoje, t. y. vienos šalies teritorijoje, buvo perleista kitiems savininkams nuo pirmo įsigijimo momento, ginčo teisinio santykio ir pareiškėjo pareigos mokėti PVM nekeičia.

Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl LVAT 2018-04-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-277-438/2018 suformuotų taisyklių taikymo nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti. Iš pareiškėjo skunde nurodytos LVAT nutarties matyti, kad toje byloje naujos transporto priemonės apmokestinimo PVM klausimas buvo nagrinėtas atsižvelgiant į Vokietijos teisę, taip pat į aplinkybę, kad pagal Vokietijos teisę ginčo transporto priemonė nebuvo priskiriama PVM objektui. Be to, pagal LVAT 2013-03-06 nutartyje Nr. P-261-76/2013 pateiktą išaiškinimą, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjo nurodomoje LVAT byloje ginčas kilo ne tik dėl dvigubo apmokestinimo PVM, bet ir dėl to, kad įsigytas automobilis nebuvo naujas (buvo daužtas) ir jis nebuvo PVM objektu pagal Vokietijos teisę. Taigi nagrinėtos bylos ir pareiškėjo faktinė situacija skiriasi ir pagrindo taikyti analogišką sprendimo būdą kaip ir pareiškėjo nurodytoje byloje, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami VMI 2018-10-12 sprendimas Nr. 68-119, Vilniaus AVMI 2018-07-19 pranešimas Nr. (17.16-40) RES-234213 priimti tinkamai pritaikius tiek nacionalinės teisės aktų nuostatas, tiek Europos Sąjungos teisę, atitinka ESTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir šių sprendimų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo netenkintas ir konstatuota, kad mokesčių administratoriaus atlikti veiksmai buvo pagrįsti PVM pareiškėjo atžvilgiu apskaičiuoti, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VMI pašalinti padarytus pažeidimus – surinkti nesurinktus duomenis apie PVM sumokėjimo aplinkybes Prancūzijoje vykdant ūkines operacijas su jo įsigytu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti, jog pareiškėjui nebūtų skaičiuojami delspinigiai tolimesnio tyrimo metu, o nuo 2018-07-30 paskaičiuotus delspinigius įpareigoti panaikinti. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 72,43 Eur. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.