- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- A-277-438/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00768-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 68-15 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (17.16-40)RES-239989 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Vilniaus AVMI priėmė sprendimą dėl iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo. Nesutikęs su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2016 m. sausio 29 d. sprendimu jo skundą atmetė ir patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. Abu sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo vertinamos tik formalios aplinkybės, jog Vokietijoje pirktas automobilis „Honda CR-V Elegance“ yra iki 6 mėnesių senumo ir nuvažiavęs ne daugiau kaip 6 000 km, t. y. formaliai atitinka naujo automobilio sąvoką, kaip tai numato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 16 dalis, dėl to pareiškėjas turi sumokėti PVM. Pareiškėjas skunde VMI nurodė ir kitų faktinių aplinkybių bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jo argumentai nebuvo vertinami, nurodant, kad pagal formalius kriterijus – tai naujas automobilis, todėl pareiškėjas turi sumokėti apskaičiuotą PVM.Paaiškino, jog Vokietijoje, Halės mieste, 2014 m. birželio 13 d. iš automobilių pardavimo aikštelės „Autohandel Ernst“ pirko nenaują, apgadintą automobilį „Honda CR-V Elegance“ už 17 900 Eur. Tokios komplektacijos naujo automobilio kaina Vokietijoje, automobilių pardavimo salone „Honda Center GmbH“ buvo apie 27 500 Eur. Automobilio pirmoji registracija buvo 2014 m. vasario 18 d. Jį iš automobilių pardavimo salono „Honda Center GmbH“, esančio Duseldorfe, pirko E. D., kuri sumokėjo ir PVM. Pareiškėjas įsigytą automobilį parsivežė ant automobilinės priekabos, nes juo važiuoti nebuvo galima. E. D. 2014 m. gegužės mėn. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužyta automobilio galinė dalis: apgadintas (sulankstytas) bagažinės dangtis, išdužo jos stiklas, sudaužyti galiniai žibintai, apgadintas galinis bamperis. E. D., gavusi automobilio draudimo išmoką, nutarė jį parduoti. Taip ši transporto priemonė pateko į automobilių pardavimo aikštelę Halės mieste, kuri verčiasi naudotų automobilių pardavimu.Pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas „Autohandel Ernst“ negalėjo nurodyti PVM, nes pardavė nenaują daiktą. Sutartyje nurodyta, kad perkama ne iš PVM mokėtojo, kaina yra 17 900 Eur. „Autohandel Ernst“, kuris yra šio automobilio tiekėjas, nėra PVM mokėtojas, todėl jis šio mokesčio negali ir susigrąžinti. Pareiškėjui perkant automobilį iš Vokietijos naudotų automobilių perpardavėjo, Lietuvoje vėl jį apmokestinus PVM, ta pati transporto priemonė PVM bus apmokestinta du kartus. Paaiškino, kad 2014 m. birželio mėn. pagal „Skelbiu.lt“ skelbimus pirko naudotą „Honda CR-V“ bagažinės dangtį (su stiklu), galinius žibintus, galinį buferį. Automobilį remontavo ir detales keitė D. Šliko individualios įmonės automobilių servisas. Aplinkybę, kad automobilis buvo remontuojamas, patvirtina ir faktas, jog automobilis buvo pirktas 2014 m. birželio 13 d., o įregistruotas tik 2014 m. liepos 8 d.Atkreipė dėmesį į tai, jog VMI sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pirmoji šios transporto priemonės savininkė sumokėjo PVM. Tai reiškia, jog institucija pripažino, kad tas pats daiktas Europos Sąjungos valstybėse narėse negali būti du kartus apmokestintas PVM. Pareiškėjas kreipėsi į automobilių pardavimo saloną „Honda Center GmbH“ Diuseldorfe, norėdamas gauti su E. D. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, tačiau gavo atsakymą, kad dėl asmens duomenų apsaugos tokių duomenų pateikti negalima. Pareiškėjas kreipėsi ir tiesiogiai į E. D., tačiau iš jokios negavo jokio atsakymo.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, jog mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai pareiškėjo įsigytą naują transporto priemonę apmokestino PVM (3 759 Eur).Rėmėsi PVMĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad PVM objektas yra naujų transporto priemonių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai jas įsigyja bet kuris asmuo (t. y. fizinis ar juridinis). Pareiškėjas įsigijo naują transporto priemonę. Pagal VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, įsigyto automobilio pirmosios registracijos data – 2014 m. vasario 18 d. Pareiškėjas transporto priemonę įsigijo iš Vokietijos įmonės „Autohandel Ernst“ pagal 2014 m. birželio 13 d. pirkimo sutartį už 17 900 Eur, t. y. automobilį įsigijo nuo pirmosios registracijos iki įsigijimo datos nepraėjus 6 mėnesiams. Pareiškėjas 2014 m. liepos 8 d. pateikė VĮ „Regitra“ prašymą dėl transporto priemonės registracijos. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos elektroninių paslaugų portalo duomenimis, automobilio „Honda CR-V“ rida 2014 m. liepos 8 d. buvo 3 720 km, t. y. transporto priemonė buvo nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 km.Atkreipė dėmesį į tai, kad į kitą valstybę narę naujas transporto priemones tiekiantys asmenys, ne PVM mokėtojai, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą sumą, kuri buvo sumokėta už naują transporto priemonę, tačiau ne didesnę kaip sąlyginė PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Asmenims, kurie nėra ir pagal PVMĮ neprivalo būti PVM mokėtojai, sumokėta pirkimo (importo) PVM suma grąžinama ne anksčiau negu pateikiami įrodymai, kad už patiektą naują transporto priemonę PVM buvo sumokėtas kitoje ES valstybėje narėje. Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, taip pat palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
II.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo 230,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėjas akcentuoja, jog PVM direktyva skirta tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama PVM tarp Europos Sąjungos valstybių, kai naujų automobilių pardavimo salonai ir kiti pardavėjai, pardavę naują automobilį, jį išsiunčia ar išgabena į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Tuomet toks sandoris jo sudarymo šalyje neapmokestinamas PVM (PVM direktyvos 138 str. 2 d. a p.), o apmokestinamas pirkėjo šalyje, t. y. to paties daikto dvigubo apmokestinimo PVM nebūna. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmoji ginčo automobilio savininkė, pirkdama naują automobilį iš automobilių pardavimo salono „Honda Center GmbH“, sumokėjo PVM. Tai pripažino ir atsakovo atstovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 17:39–18:09 val.). Tačiau pareiškėjui perkant tą patį (naudotą ir daužtą) automobilį iš Vokietijos įmonės „Autohandel Ernst“, jis antrą kartą buvo apmokestintas PVM. Tokio prieštaravimo Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje negali būti, nes tai prieštarauja PVM direktyvos esmei. Be to, VMI savo sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pirmoji šio automobilio savininkė, pirkdama naują automobilį iš automobilių pardavimo salono „Honda Center GmbH“, sumokėjo PVM, tokiu būdu pripažindama, jog tas pats daiktas Europos Sąjungos valstybėse narėse negali būti apmokestintas PVM du kartus.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė prieštaringas išvadas – nustatė, jog pirktas nenaujas automobilis, tačiau kartu – jog tai nauja transporto priemonė. Tai yra esminis prieštaravimas ir pareiškėjui neaišku, ar teismas laiko pirktą automobilį nauju ar nenauju.Remiasi PVMĮ 3 straipsnio 5 dalies 3 punktu, taip pat VMI internetinėje prieigoje pateikiamu šio straipsnio komentaru, kad „Maržos (arba tolygi PVM įstatymo XII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatoms) schema gali būti taikoma transporto priemonėms, kurios neatitinka naujų transporto priemonių sąvokos, nustatytos PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Kai tokios nenaujos transporto priemonės įsigyjamos iš vykdančio ekonominę veiklą kitos valstybės narės asmens, kuris išgabenimo valstybėje PVM skaičiuoja pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms, tai toks įsigijimas – ne PVM objektas Lietuvoje. Kad transporto priemonės įsigytos iš asmens, skaičiuojančio PVM pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms, galima spręsti iš įrašų gautoje PVM sąskaitoje faktūroje. Pardavėjui yra prievolė išrašytoje tokių tiekiamų transporto priemonių PVM sąskaitoje faktūroje duoti atitinkamą nuorodą, pvz.: „Maržos apmokestinimo schema. Naudotos prekės“, arba kitą tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą nuorodą tokiam prekių tiekimui“. Pareiškėjo teigimu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje tokia nuoroda yra, todėl teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad buvo pirktas nenaujas automobilis, turėjo nustatyti, jog tokio automobilio įsigijimas – ne PVM objektas Lietuvoje.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog „dvigubo apmokestinimo atveju sutampa ir mokesčio objektas (turtas) ir mokesčio subjektas (asmuo, kuris moka mokesčius). Taigi to paties mokesčio objekto (automobilio) apmokestinimas, kai mokesčius moka skirtingi asmenys, nėra laikytinas dvigubu apmokestinimu“ yra tik nuomonė ir prielaida, nepagrįsta jokia teisės norma. PVMĮ aiškiai apibrėžta, kad pirkimo PVM apskaičiuojamas tik prekei – bet kokiam daiktui, nesiejant jo su pirkėjo asmeniu. VMI sprendime nurodė, kad „asmenims, kurie nėra ir pagal PVMĮ neprivalo būti PVM mokėtojai, sumokėta pirkimo (importo) PVM suma grąžinama ne anksčiau negu pateikiami įrodymai, kad už patiektą naują transporto priemonę PVM sumokėtas kitoje ES valstybėje narėje“. Pirmoji transporto priemonės savininkė sumokėjo PVM pirkdama naują transporto priemonę, todėl PVM susigrąžinti negalės. Taigi palikus galioti atsakovo sprendimą, tas pats automobilis bus apmokestintas du kartus, pažeidžiant PVM direktyvos esmę, jog PVM turi būti mokamas tik kartą – perkant naują automobilį.Mano, kad esant tokiai faktinei situacijai, kai PVM yra sumokėtas vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Vokietijoje), kurio automobilio pirkėja negali susigrąžinti, nes sudaužytą automobilį ji pardavė savo šalies įmonei, o ši pardavė asmeniui, kuris išgabeno automobilį į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tuomet Lietuvos mokesčių administratorius turėtų kreiptis į Vokietijos mokesčių administratorių, prašydamas PVM pervesti į Lietuvos biudžetą, remdamasis PVM direktyvos nuostata dėl naujo automobilio sąvokos, nes jis eksploatuojamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, o ne tą pačią prekę apmokestinti antrą kartą.Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo, palaikydamas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 2 straipsnio 16 dalies nuostatas naujos transporto priemonės įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės yra PVM objekto kriterijus atitinkantis prekių tiekimas. Nauja transporto priemone pripažįstama keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: 1) motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublik?s Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad „Kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.“ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas, įgyvendindamas minėtą įstatymo nuostatą, 2004 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. VA-44 patvirtino Naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigijusio fizinio asmens dokumentų pateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo taisykles (Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 4 ir 8-11 punktų nuostatas mokėtinas PVM už įsigytą naują transporto priemonę iš kitos ES valstybės narės, gali būti apskaičiuotas dviem būdais: 1. pagal fizinio asmens pateiktą informaciją - PVM sąskaitos faktūros, įforminančios naujos transporto priemonės įsigijimą iš kitos ES valstybės narės, kopiją, kitą šio asmens nurodytą informaciją; 2. pagal iš atitinkamas transporto priemones registruojančios institucijos (įmonės) ar iš kitų ES valstybių narių mokesčių administratorių gautą informaciją apie iš kitos ES valstybės narės įsigytas naujas transporto priemones Lietuvoje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui mokėtinas PVM mokestis buvo apskaičiuotas antruoju būdu, pagal duomenis gautus iš VĮ „Regitra“. Aptarto teisinio reglamentavimo traktavimui reikšminga yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija. Šis teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad šiam klausimui taikoma pereinamojo laikotarpio PVM sistema, susijusi su prekyba Bendrijos viduje, nustatyta 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 91/680/EEB, papildančioje bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir iš dalies keičiančioje Direktyvą 77/388/EEB, siekiant panaikinti fiskalines sienas (OL L 376, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 160). Ši sistema grindžiama naujo apmokestinimo momento, t. y. prekių įsigijimo Bendrijos viduje, nustatymu, leidžiančiu mokestines pajamas priskirti valstybei narei, kurioje vyksta galutinis vartojimas (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo X, C?84/09, EU:C:2010:693, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi schema, kurią sudaro, pirma, valstybės narės, iš kur pradedamas tiekimas, dėl kurio atliekamas siuntimas ar gabenimas Bendrijos viduje, vykdomas neapmokestinimas ir su tuo susijusi tos valstybės narės taikoma sumokėto pirkimo PVM atskaita ar grąžinimas, ir, antra, valstybės narės, į kurią atgabenamos prekės, vykdomas įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimas, siekiama užtikrinti aiškų valstybių narių mokestinio suvereniteto atskyrimą. Konkrečiai kalbant apie taisykles, susijusias su naujų transporto priemonių įsigijimo apmokestinimu, pažymėtina, kad iš PVM direktyvos 11 konstatuojamosios dalies matyti, kad, be kompetencijos padalijimo mokesčių srityje, jomis taip pat siekiama užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams tarp valstybių narių, kurių gali atsirasti taikant skirtingus mokesčio tarifus (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo X, C?84/09, EU:C:2010:693, 23;24 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija, 2017 m. birželio 14 d. sprendimo C-26/16 37-39 punktai). Minėtuose Teisingumo Teismo sprendimuose taip pat konstatuota, kad Bendrijos viduje vykdomi sandoriai, susiję su naujomis transporto priemonėmis, yra ypatingi, be kita ko, dėl to, kad PVM nuo šių sandorių turi mokėti ir neapmokestinamasis asmuo, kuriam netaikomi reikalavimai deklaruoti mokestį ir vesti apskaitą, todėl vėlesnė jo kontrolė yra negalima, ir dėl to, kad, kaip galutinis vartotojas, privatus asmuo, net ir perparduodamas transporto priemonę, negali pasinaudoti teise į PVM atskaitą, todėl yra labiau nei ūkio subjektas suinteresuotas išvengti mokesčio (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo X, C?84/09, EU:C:2010:693, 42 ir 43 punktus, 2017 m. birželio 14 d. sprendimo C-26/16 63 punktas). Iš šios Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad asmuo, kuris yra neapmokestinamasis asmuo, įsigydamas naują transporto priemonę, tampa galutiniu vartotoju ir teisės į PVM atskaitą neįgyja. Tokios teisės jis neįgyja net ir tuo atveju, kai vėliau šią transporto priemonę perparduoda. Iš bylos matyti, kad pirmasis ginčo automobilio savininkas buvo fizinis asmuo E. D., kuris automobilį įsigijo 2014 m. vasario 14 d. iš Honda centro Diuseldorfe (b. l. 17;70-71). Šios aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad E. D., įsigydama šį automobilį už jį sumokėjo ir pirkimo PVM. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 13 d. šį automobilį įsigijo iš Real garant shop, pagal rašytinę sutartį, kurioje nurodyta, kad tai nenaujas, daužtas automobilis, į kurio kainą pardavimo PVM nėra įtrauktas. Šioje sutartyje taip pat nurodoma, kad remiantis Vokietijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25a paragrafu teisę į atskaitą turintis apmokestinamasis asmuo negali nurodyti pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 19). Šios aplinkybės taip pat duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad ginčo automobilis, nors ir atitiko įsigyjamos naujos transporto priemonės kriterijus, tačiau kai jį įsigijo pareiškėjas, pagal Vokietijos teisę nebebuvo priskiriamas PVM objektui. Šiai išvadai patvirtinti arba paneigti, tampa svarbūs duomenys apie pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo aplinkybes, vykdant Vokietijoje ūkines operacijas su šia transporto priemone, o būtent, ar pirmasis šios transporto priemonės savininkas, E. D., perleidusi šį automobilį kitam asmeniui, Real garant shop, įgijo teisę į PVM atskaitą. Taip pat ar Real garant shop pardavęs automobilį pareiškėjui, įgijo teisę į PVM atskaitą, ar šia teise E. D. ir Real garant shop pasinaudojo ir susigrąžino iš biudžeto pirkimo PVM, ar į Vokietijos biudžetą yra sumokėtas pardavimo PVM už ūkines operacijas su šiuo automobiliu ir pan.. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas tokio pobūdžio informaciją bandė gauti iš Honda centro Diuseldorfe, tačiau dėl duomenų apsaugos reikalavimų jam tokios informacijos apie E. D. nebuvo pateikta.Iš bylos matyti, kad mokesčių administratoriui apie minėtas ūkines operacijas su šiuo automobiliu iš esmės jau buvo žinoma byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tačiau dėl kitokio teisės normų, reguliuojančių šiuos teisinius santykius, aiškinimo, buvo padaryta išvada, jog aptartos aplinkybės yra nereikšmingos bei kad jos neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų apimties PVM sumokėjimo srityje. Tačiau prieš tai aptarta Teisingumo Teismo jurisprudencija paneigia tiek mokesčių administratoriaus, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 27 ir 29 straipsnių nuostatas mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus santykiai yra grindžiami bendradarbiavimu, mokesčių administratoriui padedant mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis, tame tarpe ir gaunant reikiamą informaciją iš kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų. Kolegijos vertinimu, mokesčių administratorius turėjo padėti pareiškėjui gauti aptariamą informaciją bei pats ją surinkti, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas dėl pareiškėjo apmokestinimo/neapmokestinimo PVM už minėto automobilio įsigijimą iš Europos Sąjungos valstybės narės – Vokietijos. Kadangi reikiamos informacijos tokiam sprendimui priimti nebuvo surinkta, o ji gali būti surinkta tik mokesčių administratoriui bendradarbiaujant su Vokietijos kompetentingoms institucijoms, todėl šį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais bei yra naikinami, mokestinį ginčą perduodant mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Tokio pobūdžio sprendimas (ginčo neišsprendimas iš esmės) lemia, kad nėra teisinių prielaidų spręsti proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimo, dėl ko pareiškėjo prašymas atlyginti bylos vedimo išlaidas šioje ginčo stadijoje negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 68-15 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (17.16-40)RES-239989), bei perduoti mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.