Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 68-15 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (17.16-40)RES-239989 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Vilniaus AVMI priėmė sprendimą dėl iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo. Nesutikęs su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2016 m. sausio 29 d. sprendimu jo skundą atmetė ir patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. Abu sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo vertinamos tik formalios aplinkybės, jog Vokietijoje pirktas automobilis „Honda CR-V Elegance“ yra iki 6 mėnesių senumo ir nuvažiavęs ne daugiau kaip 6 000 km, t. y. formaliai atitinka naujo automobilio sąvoką, kaip tai numato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 16 dalis, dėl to pareiškėjas turi sumokėti PVM. Pareiškėjas skunde VMI nurodė ir kitų faktinių aplinkybių bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jo argumentai nebuvo vertinami, nurodant, kad pagal formalius kriterijus – tai naujas automobilis, todėl pareiškėjas turi sumokėti apskaičiuotą PVM.Paaiškino, jog Vokietijoje, Halės mieste, 2014 m. birželio 13 d. iš automobilių pardavimo aikštelės „Autohandel Ernst“ pirko nenaują, apgadintą automobilį „Honda CR-V Elegance“ už 17 900 Eur. Tokios komplektacijos naujo automobilio kaina Vokietijoje, automobilių pardavimo salone „Honda Center GmbH“ buvo apie 27 500 Eur. Automobilio pirmoji registracija buvo 2014 m. vasario 18 d. Jį iš automobilių pardavimo salono „Honda Center GmbH“, esančio Duseldorfe, pirko E. D., kuri sumokėjo ir PVM. Pareiškėjas įsigytą automobilį parsivežė ant automobilinės priekabos, nes juo važiuoti nebuvo galima. E. D. 2014 m. gegužės mėn. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužyta automobilio galinė dalis: apgadintas (sulankstytas) bagažinės dangtis, išdužo jos stiklas, sudaužyti galiniai žibintai, apgadintas galinis bamperis. E. D., gavusi automobilio draudimo išmoką, nutarė jį parduoti. Taip ši transporto priemonė pateko į automobilių pardavimo aikštelę Halės mieste, kuri verčiasi naudotų automobilių pardavimu.Pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas „Autohandel Ernst“ negalėjo nurodyti PVM, nes pardavė nenaują daiktą. Sutartyje nurodyta, kad perkama ne iš PVM mokėtojo, kaina yra 17 900 Eur. „Autohandel Ernst“, kuris yra šio automobilio tiekėjas, nėra PVM mokėtojas, todėl jis šio mokesčio negali ir susigrąžinti. Pareiškėjui perkant automobilį iš Vokietijos naudotų automobilių perpardavėjo, Lietuvoje vėl jį apmokestinus PVM, ta pati transporto priemonė PVM bus apmokestinta du kartus. Paaiškino, kad 2014 m. birželio mėn. pagal „Skelbiu.lt“ skelbimus pirko naudotą „Honda CR-V“ bagažinės dangtį (su stiklu), galinius žibintus, galinį buferį. Automobilį remontavo ir detales keitė D. Šliko individualios įmonės automobilių servisas. Aplinkybę, kad automobilis buvo remontuojamas, patvirtina ir faktas, jog automobilis buvo pirktas 2014 m. birželio 13 d., o įregistruotas tik 2014 m. liepos 8 d.Atkreipė dėmesį į tai, jog VMI sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pirmoji šios transporto priemonės savininkė sumokėjo PVM. Tai reiškia, jog institucija pripažino, kad tas pats daiktas Europos Sąjungos valstybėse narėse negali būti du kartus apmokestintas PVM. Pareiškėjas kreipėsi į automobilių pardavimo saloną „Honda Center GmbH“ Diuseldorfe, norėdamas gauti su E. D. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, tačiau gavo atsakymą, kad dėl asmens duomenų apsaugos tokių duomenų pateikti negalima. Pareiškėjas kreipėsi ir tiesiogiai į E. D., tačiau iš jokios negavo jokio atsakymo.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, jog mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai pareiškėjo įsigytą naują transporto priemonę apmokestino PVM (3 759 Eur).Rėmėsi PVMĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad PVM objektas yra naujų transporto priemonių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai jas įsigyja bet kuris asmuo (t. y. fizinis ar juridinis). Pareiškėjas įsigijo naują transporto priemonę. Pagal VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, įsigyto automobilio pirmosios registracijos data – 2014 m. vasario 18 d. Pareiškėjas transporto priemonę įsigijo iš Vokietijos įmonės „Autohandel Ernst“ pagal 2014 m. birželio 13 d. pirkimo sutartį už 17 900 Eur, t. y. automobilį įsigijo nuo pirmosios registracijos iki įsigijimo datos nepraėjus 6 mėnesiams. Pareiškėjas 2014 m. liepos 8 d. pateikė VĮ „Regitra“ prašymą dėl transporto priemonės registracijos. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos elektroninių paslaugų portalo duomenimis, automobilio „Honda CR-V“ rida 2014 m. liepos 8 d. buvo 3 720 km, t. y. transporto priemonė buvo nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 km.Atkreipė dėmesį į tai, kad į kitą valstybę narę naujas transporto priemones tiekiantys asmenys, ne PVM mokėtojai, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą sumą, kuri buvo sumokėta už naują transporto priemonę, tačiau ne didesnę kaip sąlyginė PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Asmenims, kurie nėra ir pagal PVMĮ neprivalo būti PVM mokėtojai, sumokėta pirkimo (importo) PVM suma grąžinama ne anksčiau negu pateikiami įrodymai, kad už patiektą naują transporto priemonę PVM buvo sumokėtas kitoje ES valstybėje narėje. Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, taip pat palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo 230,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėjas akcentuoja, jog PVM direktyva skirta tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama PVM tarp Europos Sąjungos valstybių, kai naujų automobilių pardavimo salonai ir kiti pardavėjai, pardavę naują automobilį, jį išsiunčia ar išgabena į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Tuomet toks sandoris jo sudarymo šalyje neapmokestinamas PVM (PVM direktyvos 138 str. 2 d. a p.), o apmokestinamas pirkėjo šalyje, t. y. to paties daikto dvigubo apmokestinimo PVM nebūna. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmoji ginčo automobilio savininkė, pirkdama naują automobilį iš automobilių pardavimo salono „Honda Center GmbH“, sumokėjo PVM. Tai pripažino ir atsakovo atstovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 17:39–18:09 val.). Tačiau pareiškėjui perkant tą patį (naudotą ir daužtą) automobilį iš Vokietijos įmonės „Autohandel Ernst“, jis antrą kartą buvo apmokestintas PVM. Tokio prieštaravimo Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje negali būti, nes tai prieštarauja PVM direktyvos esmei. Be to, VMI savo sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pirmoji šio automobilio savininkė, pirkdama naują automobilį iš automobilių pardavimo salono „Honda Center GmbH“, sumokėjo PVM, tokiu būdu pripažindama, jog tas pats daiktas Europos Sąjungos valstybėse narėse negali būti apmokestintas PVM du kartus.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė prieštaringas išvadas – nustatė, jog pirktas nenaujas automobilis, tačiau kartu – jog tai nauja transporto priemonė. Tai yra esminis prieštaravimas ir pareiškėjui neaišku, ar teismas laiko pirktą automobilį nauju ar nenauju.Remiasi PVMĮ 3 straipsnio 5 dalies 3 punktu, taip pat VMI internetinėje prieigoje pateikiamu šio straipsnio komentaru, kad „Maržos (arba tolygi PVM įstatymo XII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatoms) schema gali būti taikoma transporto priemonėms, kurios neatitinka naujų transporto priemonių sąvokos, nustatytos PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Kai tokios nenaujos transporto priemonės įsigyjamos iš vykdančio ekonominę veiklą kitos valstybės narės asmens, kuris išgabenimo valstybėje PVM skaičiuoja pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms, tai toks įsigijimas – ne PVM objektas Lietuvoje. Kad transporto priemonės įsigytos iš asmens, skaičiuojančio PVM pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms, galima spręsti iš įrašų gautoje PVM sąskaitoje faktūroje. Pardavėjui yra prievolė išrašytoje tokių tiekiamų transporto priemonių PVM sąskaitoje faktūroje duoti atitinkamą nuorodą, pvz.: „Maržos apmokestinimo schema. Naudotos prekės“, arba kitą tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą nuorodą tokiam prekių tiekimui“. Pareiškėjo teigimu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje tokia nuoroda yra, todėl teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad buvo pirktas nenaujas automobilis, turėjo nustatyti, jog tokio automobilio įsigijimas – ne PVM objektas Lietuvoje.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog „dvigubo apmokestinimo atveju sutampa ir mokesčio objektas (turtas) ir mokesčio subjektas (asmuo, kuris moka mokesčius). Taigi to paties mokesčio objekto (automobilio) apmokestinimas, kai mokesčius moka skirtingi asmenys, nėra laikytinas dvigubu apmokestinimu“ yra tik nuomonė ir prielaida, nepagrįsta jokia teisės norma. PVMĮ aiškiai apibrėžta, kad pirkimo PVM apskaičiuojamas tik prekei – bet kokiam daiktui, nesiejant jo su pirkėjo asmeniu. VMI sprendime nurodė, kad „asmenims, kurie nėra ir pagal PVMĮ neprivalo būti PVM mokėtojai, sumokėta pirkimo (importo) PVM suma grąžinama ne anksčiau negu pateikiami įrodymai, kad už patiektą naują transporto priemonę PVM sumokėtas kitoje ES valstybėje narėje“. Pirmoji transporto priemonės savininkė sumokėjo PVM pirkdama naują transporto priemonę, todėl PVM susigrąžinti negalės. Taigi palikus galioti atsakovo sprendimą, tas pats automobilis bus apmokestintas du kartus, pažeidžiant PVM direktyvos esmę, jog PVM turi būti mokamas tik kartą – perkant naują automobilį.Mano, kad esant tokiai faktinei situacijai, kai PVM yra sumokėtas vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Vokietijoje), kurio automobilio pirkėja negali susigrąžinti, nes sudaužytą automobilį ji pardavė savo šalies įmonei, o ši pardavė asmeniui, kuris išgabeno automobilį į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tuomet Lietuvos mokesčių administratorius turėtų kreiptis į Vokietijos mokesčių administratorių, prašydamas PVM pervesti į Lietuvos biudžetą, remdamasis PVM direktyvos nuostata dėl naujo automobilio sąvokos, nes jis eksploatuojamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, o ne tą pačią prekę apmokestinti antrą kartą.Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo, palaikydamas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.