Vilniaus apygardos teismo nutartis, eAN2-189-1058/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-09
Bylos Nr.: eAN2-189-1058/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00332-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas: V. K.
Advokatai: Tomas Jurgelionis

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-189-1058/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00332-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (V. K.) atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2904-2025 paliktas nepakeistas ir V. K. atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2904-2025 V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 454 straipsnio 9 dalį dėl to, kad 2025 m. sausio 9 d. 12.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir vairavo transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu, kuria vežami kroviniai vidaus ir tarptautiniais maršrutais; patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas vairavo nenaudodamas vairuotojo kortelės ir tuo pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 27 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 1 dalį. Institucijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimu V. K. paskirta administracinė nuobauda – 450 EUR bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2904-2025 paliktas nepakeistas ir V. K. atstovo advokato T. Jurgelionio skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovas advokatas T. Jurgelionis apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti Institucijos 2025 m. vasario 4 d. Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_N-2904-2025 dalyje, kurioje V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams; 2) tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad nėra pagrindo visiškai netaikyti poveikio priemonės, prašoma pakeisti administracinio nusižengimo nutarimą dalyje ir skirti administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino V. K. nurodytų argumentų ir apsiribojo bendrojo pobūdžio motyvais, todėl šioje byloje nebuvo užtikrintas teisėtas lūkestis į teisingą bylos nagrinėjimą bei nebuvo vertinama, ar šioje byloje nėra pagrindo taikyti šanso principą bei tokiu būdu įvykdyti teisingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konstatuojant, jog V. K. sąžiningai klydo, manydamas, kad turi teisę vairuoti, šios aplinkybės sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę ar iš viso jos neskirti reikšmės neturi, iš esmės buvo pripažinta, kad jis tikrai galėjo sąžiningai klysti dėl jo turėjimo / neturėjimo teisės vairuoti transporto priemonę. Tad tokiu atveju gali kilti klausimas ne tik dėl administracinio nusižengimo sudėties elementų buvimo ir su tuo susijusių pasekmių, bet atsiranda ir svarus pagrindas vertinti, ar esant tokiam asmens psichiniam santykiui su jo daroma veika, nėra pagrindo spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

3.2. Nurodoma, kad, V. K. teigimu, pažeidimas padarytas ne iš piktos valios, o dėl jo klaidos, nes nesuprato, jog sumokėjus protokole nurodytą baudą ne tik, kad nebevyksta bylos nagrinėjimas protokole nurodyta data, tačiau automatiškai netenkama teisės vairuoti. V. K. nurodė, kad jis kreipė dėmesį į tai, jog protokole padidintomis raidėmis, išskiriant iš viso teksto, buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas, todėl jis neatkreipė dėmesio į protokolo antrame lape ženkliai smulkesniu šriftu surašytą tekstą, kuriame, kaip mato šiuo metu, buvo įrašyta, kad sumokėjus baudą automatiškai netenkama teisės vairuoti. Nepaisant to, šis sakinys nebuvo nei kaip nors išskirtas, nei paryškintas kito teksto atžvilgiu. Be to, V. K. manė, kad iki bylos nagrinėjimo 2025 m. sausio 15 d., kuriame ketino dalyvauti ir prašyti netaikyti vairavimo teisių atėmimo, jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, o iš anksto sumokėdamas paskirtą baudą iki paskirto posėdžio, parodys, kad prisiima kaltę, gailisi dėl jos ir galbūt toks elgesys bus papildomas pagrindas neskirti teisių atėmimo arba sutrumpinti teisių atėmimo terminą. Daroma išvada, kad V. K. dėl žmogiškos klaidos, teisinio išsilavinimo neturėjimo, suklydo ir neteisingai suprato jam pateiktų procesinių dokumentų turinį – jei būtų supratęs, kad sumokėjus baudą automatiškai netenka teisės vairuoti, jis nebūtų vairavęs transporto priemonės. Atstovo įsitikinimu, nurodytos faktinės aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad V. K. galėjo klysti dėl faktų ir teisinio šių faktų interpretavimo, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

3.3. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad V. K. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeimos padėtimi, nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra per daug abstraktūs, bendro pobūdžio ir trafaretiškai pritaikomi bet kurioje kitoje byloje. Cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dalyje dėl pernelyg bendro pobūdžio formuluočių, teismo pareigos motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nurodytų argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma juos įvertinti ir dėl jų pasisakyti ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste. Pažymima, kad V. K. turi tris nepilnamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų ugdymo įstaigų pradžios ir pabaigos laikai nesutampa, V. K. turėdavo nuvežti / parvežti iš ugdymo įstaigos jauniausią sūnų. Be to, vaikai lanko neformaliojo ugdymo būrelius, todėl galėjimas juos nuvežti ir parvežti iš jų labai pagelbėtų vaikų dienotvarkėje. Dėl to, jog V. K. nebeturi teisės vairuoti transporto priemonių, šeimos gyvenimas yra pasunkėjęs – tenka žymiai ilgiau užtrukti vykstant į ugdymo įstaigas.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad V. K., dirbdamas vairuotoju, iš esmės vienas išlaikė šeimą, nes žmona, nors ir dirba prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tik porą dienų per savaitę – tai lemia jos labai mažą darbo užmokestį, kurio neužtenka net jos minimaliems poreikiams tenkinti. Atstovo nurodymu, V. K. žmona susirasti labiau apmokamo darbo neturi galimybių, nes darbdaviai nelabai nori priimti į darbą moterį, kuri turi kelis nepilnamečius vaikus, manydami, kad tokia darbuotoja bus neproduktyvi, didelę dalį bus biuletenyje dėl vaikų sirgimų. Be to, šiuo metu, kai V. K. nebeturi teisės vairuoti, jis nebegali dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis buvo įdarbintas vairuotoju. V. K. yra įrašytas į Užimtumo tarnybos ieškančių darbo sąrašus – gauna nedideles išmokas iš valstybės biudžeto, tačiau Užimtumo tarnybos siūlomos darbo vietos visos reikalauja vairuotojo pažymėjimo, todėl negali aplikuoti į šias laisvas darbo vietas. Atitinkamai V. K., negalėdamas dirbti darbo ir mokėti mokesčių, negali tinkamai finansiškai aprūpinti savo šeimos, dėl ko kenčia ne tik šeima, bet ir valstybė. Manoma, kad dėl nurodytų aplinkybių būtų tikslinga suteikti šansą V. K., nes tokiu būdu jis galėtų vėl dirbti vairuotoju – administracinio nusižengimo byloje yra pateikta darbdavio pažyma, kad priimtų V. K. į darbą, jei jis turėtų vairuotojo pažymėjimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą ir V. K. atstovo advokato T. Jurgelionio apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis yra pagrįsta, teisėta ir objektyvi, joje aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

6. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka bylą nagrinėjantis teismas arba institucija. Parenkant nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujamasi administracinės nuobaudos paskirtimi (ANK 22 straipsnis).

7. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, gali būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

8. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai ANK 454 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą nenaudojant vairuotojo kortelės arba naudojant suklastotą, kitam asmeniui išduotą ar apgaulės būdu gautą vairuotojo kortelę. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovas neginčija paskirtos galutinės administracinės nuobaudos dydžio – nesutinkama tik su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, prašant jos netaikyti arba sutrumpinti jos taikymo terminą iki 1 mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti neskiriama arba švelninama administracinio poveikio priemonė, nenustatytos, jų nenurodė ir V. K. bei jo atstovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateiktuose skunduose.

9. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iš tiesų V. K. atžvilgiu 2024 m. gruodžio 16 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą – V. K. administraciniu nurodymu siūlyta sumokėti 85 EUR dydžio baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos, savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (tam tikrais įstatyme nurodytais atvejais – minimalią baudą), nustatytą ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui (ANK 610 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinio nurodymo institutas skirtas tam, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutinkantis ir jo padarymo fakto neginčijantis asmuo, kurio teisinė padėtis lengvinama, paskiriant mažesnę / minimalią, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą, ją operatyviai įvykdytų ir taip administracinio nusižengimo byla būtų baigta, neperdavus jos nagrinėti institucijai ar teismui, tokiu būdu pagreitinant bylos procesą, sumažinant jo sąnaudas. Šiuo atveju aptariamame administracinio nusižengimo protokole buvo išaiškinta, kad vadovaujantis ANK 610 straipsniu, asmeniui siūloma sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku sumokant nurodyto dydžio baudą. Iš aptariamo išrašo nustatyta, kad administraciniu nurodymu paskirtą baudą V. K. sumokėjo 2024 m. gruodžio 31 d. Tad V. K., sumokėjęs nurodyto dydžio baudą, parodė iš esmės sutinkantis ir su jam paskirta administracinio poveikio priemone ir jo dydžiu.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad V. K. manė iki bylos nagrinėjimo 2025 m. sausio 15 d., kuriame ketino dalyvauti, turintis teisę vairuoti transporto priemonę, o iš anksto sumokėdamas paskirtą baudą iki paskirto posėdžio, parodys, kad prisiima kaltę, gailisi. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Todėl V. K. turėjo suprasti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pradėtas skaičiuoti kitą dieną, t. y. šiuo atveju 2025 m. sausio 1 d. Nors atstovo teigimu, ši informacija nebuvo niekaip išskirta iš protokolo teksto, tačiau ji buvo nurodyta, o atskiras jos neišskyrimas savaime nepaneigia V. K. atžvilgiu taikytinos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo. Apie specialiosios teisės taikymo pradžią buvo parašyta tokiu pačiu šriftu kaip ir iš esmės visas administracinio nusižengimo protokolas, be kita ko, tame pačiame lape kaip ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir laikas, kuriuos V. K. patvirtino matęs. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesusipažino su visu jam įteiktu procesiniu dokumentu, neperskaitė viso jo turinio, rodo nerūpestingą, aplaidų ir nekritišką požiūrį į daromus administracinius nusižengimus bei už jų padarymą skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones. Atitinkamai nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. buvo netinkamai informuotas apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, jog pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

11. V. K. teigimu, jis pažeidimą padarė ne iš piktos valios, o dėl klaidos, nesupratęs, jog sumokėjus protokole nurodytą baudą ne tik, kad nebevyksta bylos nagrinėjimas protokole nurodyta data, tačiau automatiškai netenkama teisės vairuoti. Iš tiesų sutiktina, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinė teisena baigiama, o jam neįvykdžius administracinio nurodymo – administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ANK numatyta tvarka. Visgi, šiuo atveju svarbu tai, jog nors padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau tai neleidžia teigti, jog administracinis nusižengimas negali būti padarytas neatsargia kaltės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nėra nustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, jog tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju V. K. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai, ir nėra pagrindo jo veiksmų vertinti kaip tyčinių, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė neatsargia kaltės forma, jam vis tiek kyla atsakomybė, numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalyje, atitinkamai spręstinas klausimas ir dėl administracinio poveikio priemonės (ne)skyrimo. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog V. K. klydimas bei nežinojimas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, priklausė išskirtinai nuo jo valios ir yra tik jo lengvabūdiško požiūrio į savo teises bei pareigas pasekmė, todėl neturėtų būti vertinama parenkant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

12. Jau minėta, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. K. yra baustas administracine tvarka (daugiausia kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, taip pat už kelio ženklų nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis. Nors nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. vasario 4 d. nutarime pagrįstai pripažinta, kad V. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė, teigiamai apibūdinanti nusižengimą padariusį asmenį, tik leidžia daryti išvadą, jog V. K. buvo pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

13. Kaip svarbias priežastis, dėl kurių turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas arba minėta administracinio poveikio priemonė apskritai neskiriama, V. K. atstovas nurodo jo finansines, darbines bei šeimines aplinkybes – V. K. vaikai lanko neformaliojo ugdymo būrelius, jis turėdavo nuvežti / parvežti iš ugdymo įstaigos jauniausią sūnų, o jo žmona gauna labai mažą darbo užmokestį, kurio neužtenka net jos minimaliems poreikiams tenkinti. Taip pat, akcentuojama, kad dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – praradimo V. K. nebegali dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis buvo įdarbintas vairuotoju, o visos Užimtumo tarnybos siūlomos darbo vietos reikalauja vairuotojo pažymėjimo, todėl jis negali aplikuoti į šias laisvas darbo vietas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. K. sutrumpinti arba apskritai neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, šeimos išlaikymu ar finansine padėtimi, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Atitinkamai pažymėtina, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas V. K. netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, nesusijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Kliūčių, dėl kurių kitokio pobūdžio darbo dirbti negalėtų, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, nėra, V. K. ir jo atstovas apeliaciniame skunde jų taip pat nenurodė. Juo labiau, jog kaip patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) esantys duomenys, V. K. nuo 2025 m. gegužės 12 d. yra siejamas darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitų naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir būtų neįvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl tai, kad skundžiama nutartis neatitinka V. K. lūkesčių, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą, daro išvadą, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. K. trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visai neskirti nėra pagrindo. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą V. K. asmeninį bei visuomeninį, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Administracinio poveikio priemonė, be kita ko, yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda, taip pat ir administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti V. K. atstovo advokato T. Jurgelionio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (V. K.) atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė