Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-20588-955/2016 pagal pareiškėjo antstolio V. Z. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. Ū., P. Ū..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio V. Z. kontoroje 2012-06-06 Patvarkymu yra priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-05 išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta sprendimo vykdymo tvarka – A. Ū. ir J. Ū. įsipareigoja grąžinti mozaikinį (ginčo stalą) P. Ū., jam sumokėjus paskutinę įmoką. 2016-07-11 raštu antstolis vykdomosios bylos šalis informavo, kad 2016-07-18 11:00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), bus vykdomas mozaikinio stalo perdavimas išieškotojui. 2016-07-19 antstolis V. Z. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad 2016-07-18 11:00 val. antstoliui vykdant teismo sprendimą, ginčo objektas mozaikinis stalas nebuvo perduotas išieškotojui P. Ū., pastarajam atsisakius jį priimti, motyvuojant tuo, jog stalo būklė yra nepatenkinama, t. y. stalo paviršiuje ir briaunose matyti įtrūkimai, vienas jo kampas nubyrėjęs ir trūksta detalių. Teismo sprendimas neįvykdytas. Antstolis V. Z., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalimi, sprendimo neįvykdymo klausimą perdavė spręsti Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2VP-20588-955/2016 nutraukė. Teismas sprendė, kad CPK 771 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Teismo sprendimas įvykdymas yra susiję būtent su kilnojamojo turto perdavimu. Teismas, atsižvelgęs į įstatyminį reglamentavimą ir faktinę situaciją byloje, t. y., kad teismo nutartimi buvo nustatyta kilnojamojo daikto, t. y. turto (mozaikinio stalo) perdavimas, teismo nutarties neįvykdymo pasekmės nutartyje nebuvo numatytos, specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, sprendė, kad nurodyto straipsnio norma netinka šiai konkrečiai situacijai. Tokį CPK 771 straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams aiškinimą yra nurodęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 3K-3-437/2013, Nr. 3K-3-372/2010).Teismas sprendė, kad toks antstolio pareiškimas negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, tačiau jį priėmus, išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad antstolis neturėjo pagrindo inicijuoti procesą CPK 771 straipsnio pagrindu, nesant pareiškėjo prašymo skirti baudą, teismas civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo P. Ū. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo antstolio V. Z. reikalavimus skolininkei A. Ū.. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:Skundžiama nutartimi nebuvo atskleista bylos esmė. Išieškotojas P. Ū. stalo nepriėmė, nes grąžinamas stalas buvo daugiau sugadintas, kažkieno naudotas ir yra ne ginčo stalas. Grąžinamas stalas po vykdomojo rašto išdavimo buvo aktyviai naudojamas ir tokia grąžinamo stalo kokybė neatitinka ginčo stalo kokybei. Tiek asmeniškai skolininkei, tiek dalyvaujant antstoliui V. Z., stalo perdavimo metu, tiek Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje, sprendžiant stalo grąžinimo klausimus, buvo siūloma teisiškai ir finansiškai teisingo sprendimo galimybės: įpareigoti skolininkę primokėti 200 Eur už grąžinamą stalą dėl jo nusidėvėjimo ir grąžinti esamos būklės stalą išieškotojui; įpareigoti skolininkę sumokėti 250 Eur ir palikti jai grąžinamą stalą; įpareigoti skolininkę atlikti kapitalinį grąžinamo stalo remontą, kad stalo būklė atitiktų vykdomajame rašte įvardinto „ginčo stalo“ būklę. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. Ū., atstovaujama advokatės Eglės Arlauskytės, prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį civ. byloje Nr. 2VP-20588-955/2016 palikti nepakeistą ir bylą nutraukti; priteisti iš pareiškėjo skolininkės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Visi apelianto nurodomi Kauno apylinkės teismo sprendimo neteisėtumą patvirtinantys teiginiai yra deklaratyvūs. Apeliantas nepateikia jokių konkrečių pavyzdžių ar aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog teismas neteisingai ir nevisapusiškai išsprendė kilusį ginčą. Skolininkė A. Ū. net kelis kartus inicijavo ginčo stalo perdavimą apeliantui, tačiau pats apeliantas atsisakė priimti ginčo stalą. 2016 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismas nutartyje dėl civilinės bylos Nr. 2VP-20588-955/2016 nutraukimo pažymėjo, jog antstolis, pateikdamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nurodė, kad ginčo objektas mozaikinis stalas nebuvo perduotas išieškotojui P. Ū., pastarajam atsisakius jį priimti. Visi byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog apeliantas neteisingai nurodo, neva ginčo stalas buvo neperduotas dėl skolininkės kaltės. Apeliantas savo veiksmais - atsisakydamas priimti ginčo stalą, siekia vilkinti išieškojimo procesą ir taip piktnaudžiauja teise. Dėl apelianto piktnaudžiavimo ir išieškojimo proceso vilkinimo, vykdomoji byla trunka ilgiau nei ketverius metus, kas pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei kelia papildomus nepatogumus skolininkei, kuri jau keletą kartų geranoriškai bandė grąžinti ginčo stalą apeliantui (išieškotojui) (CPK 7 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Dėl CPK 771 straipsnio taikymo

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso kodekso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Antstolis V. Z., konstatavęs, jog Kauno apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimas, kuriuo A. Ū. ir J. Ū. įsipareigojo grąžinti mozaikinį stalą (ginčo stalą) P. Ū. jam sumokėjus paskutinę įmokos sumą, neįvykdytas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, sprendimo neįvykdymo klausimą perdavė spręsti Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas civilinę byla Nr. 2VP-20588-955/2016 nutraukė, konstatavęs, jog antstolio pareiškimas CPK 771 straipsnio pagrindu negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, kadangi CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 771 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes skolininko prievolė yra turtinė.Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Be to, CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik pirmiau nurodytų sprendimų neįvykdymo atveju. Specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, nurodyto straipsnio norma neskirta sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo ir netesybų dydžio klausimams spręsti (CK 1.8 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010).Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad skolininkė A. Ū. ir J. Ū. įsipareigojo grąžinti mozaikinį stalą (ginčo stalą) P. Ū. (nagrinėjamuoju atveju išieškotojui) jam sumokėjus paskutinę įmokos sumą. Kauno apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimas, kurio pagrindu išduotas 2011 m. liepos 5 d. vykdomasis raštas, neįvykdytas dėl išieškotojo P. Ū. veiksmų – atsisakymo priimti ginčo stalą. Šios aplinkybės konstatuotos 2016 m. liepos 19 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. B-201608722.Atsižvelgus į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2011 m. liepos 5 d. vykdomasis raštas, įvykdymas buvo susijęs su turto perdavimu ir CPK 771 straipsnyje nustatytu reglamentavimu šiuo atveju negalima buvo vadovautis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks antstolio pareiškimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukė (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Pažymėtina, kad CPK 629 straipsnis numato vykdomosios bylos nutraukimo atvejus. Pagal šio straipsnio 1 dalies 10 punktą, jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime, vykdomoji byla nutraukiama. Todėl šiuo atveju antstoliui nustačius, kad ginčo stalas buvo neperduotas išieškotojui atsisakius jį paimti, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsiranda pagrindas vykdomosios bylos nutraukimui. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.