Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant mirusio ieškovo E. M. įstatyminių teisių perėmėjo A. M. atstovui advokatui V. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei B. B. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas V. J. teismo posėdyje parodė, kad dabar teisių perėmėjas yra A. M., kuris kartu su paveldėjimu perėmė ir mirusio tėvo skolą. 2009 m. pavasarį ankstesnis ieškovas E. M., susiruošė parduoti jam motinos padovanotą namą su žemės sklypu bei kitais statiniais, esančiais V. g. , Mažeikiai ir sudarė sutartį su tarpininkavimo firma „1 procentas“, kad ji pasirūpintų to turto pardavimu už 150 000 Lt. Jis, kaimynų įkalbėtas, sutiko parduoti savo namą atsiradusiai pirkėjai, dabartinei atsakovei, už 130 000 Lt. Buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis ir pirkėja sumokėjo 10 000 Lt rankpinigių. Taip pat ieškovas sakė, kad atsakovė sutiko už jį sumokėti 3000 Lt baudą pardavimo agentūrai „1 procentas“. Kaip teigia ieškovas, už tą kainą, tai yra 130 000 Lt, atsakovė negalėjo pirkti namo, nes pagal jos gaunamas pajamas bankas jai nesuteikė tokio dydžio paskolos, todėl jai trūko pinigų. Bankas pagal savo paskaičiavimus jai galėjo suteikti ne didesnę kaip 103 750 Lt paskolą. Dėl to buvo prašoma E. M. pirkimo – pardavimo sutartį forminti 103 750 Lt., o likusį nesumokėtą skirtumą pirkėja pardavėjui sumokės, kai parduos savo turimą butą. Kadangi tokia sąlyga abiem tiko, todėl grįžus iš notaro, tą pačią dieną, buvo prisėsta pas kaimynus S. ir pasirašyta skolos sutartis, tai yra, kad B. B. yra skolinga E. M. 16 000 Lt. Žodžiu, keli šimtai litų dar buvo nusiderėti. Sutartį pasirašė šalys ir kartu buvę liudytojai .Tai yra A. S. iš ieškovo pusės, A. Š. iš atsakovės pusės ir M. L.. Tačiau laikas bėgo, o atsakovė su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas atsitiktinai sužinojo, kad atsakovė savo butą jau yra pardavusi, tačiau skolos jam negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nesumokėtų 16 000 Lt. Šiuo metu, ankstesnis ieškovas E. M. yra miręs, todėl jo teises perėmė paveldėtojas sūnus A. M., todėl jo vardu ieškinį palaiko ir prašo iš atsakovės B. B. priteisti likusius nesumokėtus 16 000 Lt, kuriuos ji liko skolinga už parduotą namą. Mano, kad priešieškinys yra kaip atsakovės gynybos forma. Iš esmės, gal tai yra ir netipinė situacija, kada po notarinės sutarties atsiranda dar viena sutartis – namų, kurioje fiksuojama likusi nesumokėta skola, tačiau ji negali būti negaliojanti ir nepripažinta. Mano, kad kiekvieną sandorį, kiekvieną sutartį reikia vertinti pagal susiklosčiusią situaciją, ar buvo būtina sudaryti tokią sutartį, ar ji sudaryta tarp sąžiningų šalių, ar buvo būtinybė tokiai sutarčiai sudaryti, Šiuo atveju, tikrai buvo būtina tokiai sutarčiai atsirasti, nes tiek kiek finansavo bankas, neatitiko šalių susitarimo, todėl šalys turėjo teisę sudaryti papildomą sutartį, tai atrodė abiems priimtina ir tuo pasinaudojo, išspręsdami likusius neišspręstus šalių reikalavimus. Ginčo nebuvo dėl sutarties teisėtumo, juolab, kad pirkimo kaina dar kažkiek buvo sumažinta, reiškia, kad šalys dėl visko susitarė. Sandoris yra teisėtas, todėl teismas tikrai gali juo remtis ir priteisti ieškovui iš atsakovės jos nesumokėtą skolą. Abi sutartys, tiek notarinė, tiek namų - yra lygios ir galiojančios, kol neįrodyta, kad negaliojančios.

A. B. B. teismo posėdyje parodė, kad pirko iš M. namą už 103 000 Lt ir 2009 06 15 pas notarą sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Prieš sutarties pasirašymą pardavėjui sumokėjo 10 000 Lt rankpinigių. Paskui dar sumokėjo 3000 Lt baudos pardavimo agentūrai „1 procentas“. Likusius pinigus suteikė Nord NB bankas kreditu. Iš notaro, po sutarties pasirašymo, grįžo pas M., tiksliau pas jo kaimynus, kur jai skubinai buvo paduota pasirašyti kažkokia sutartis, kurios ji net neperskaitė. Su tuo namu labai apsiriko. K. M. išsikraustė, kai liko plikos sienos, atsivėrė visi trūkumai ir defektai. Praktiškai, ten reikėjo viską keisti. Lubos ir grindys buvo išpuvę, sienojai išdegę. Prieš tai viskas buvo paslėpta užkalus popieriumi. Būtų mačiusi, kaip yra tikrai, tokio namo ir pigiau nebūtų pirkusi. Tų pinigų, kuriuos gavo pardavus savo butą, ne remontui, o tik palopymui vos užteko. Ieškovui tikrai skolinga nėra, todėl ieškinio nepripažįsta. Sutarė, kad perka namą ir šalia esantį žemės sklypą už 103 000 Lt. 10 000 Lt sumokėjo iš anksto kaip rankpinigius. Likusią sumą 93 750 Lt pardavėjui pravedė bankas Nord NB. Už kiek pirko, už tiek ir formino pas notarę, nes kitaip nebūtų gavusi reikiamos sumos iš banko, nes mokėjo negrynais. M. jokių pretenzijų jai neturėjo. Dabar minima paskolos sutartis buvo pasirašyta pas M. kaimynus. Pasirašė nepaskaičius, nes viskas vyko labai skubotai. Pasirašė su kaimynų pagalba, kurie labai įtakojo ją tą sutartį pasirašyti. Dabar galvoja, kad gal turėjo kokios naudos iš to. Tikrai daugiau nėra skolinga M. ir ta sutartis, kuri buvo pasirašyta pas kaimynus yra negaliojanti. 16 000 Lt M. skolinga tikrai nėra. Ieškojo pirkti namo. Rado skelbimą, agentūros „1 procentas“, kad V. gatvėje parduodamas namas su žemės sklypu už 150 000 Lt. P. S., kurie gyvena kaimynystėje ir kurių dukra yra jos sūnaus sugyventinė. Jie parekomendavo, sako, vieta gera ir pažadėjo padėti nusiderėti. Suvedė su namo savininku ir jiems pavyko susitarti, kad namą perka už 103 000 Lt. Sumokėjo 10 000 Lt rankpinigių ir nuvyko pas notarą, kur sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėjo ir likusią pinigų sumą. 130 000 Lt sutarę nebuvo. Tik kai grįžo iš notaro pas S., buvo pasirašyta ta sutartis, ko ji nelabai suprato ir tos sutarties prieš pasirašydama neskaitė. Perskaitė tik parsinešusi namo. Mano, kad tą sutartį pasirašyti sugalvojo M.. Kalbos, kad sumoka ne visą sutartą sumą, nebuvo. Tą sutartį perskaitė tik parsinešusi namo. Neginčijo tos sutarties, nemanė, kad duos į teismą.

Atsakovės B. B. atstovė adv. L. Ž. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė laiko, kad ieškovas jos atžvilgiu pasielgė nesąžiningai, prašo pripažinti, kad 2009-06-15 sutartis, kuri sudaryta tarp šalių yra niekinė ir negaliojanti, ir tenkinti atsakovės priešieškinį pilnai, pripažinti, kad ieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

L. V. S. teismo posėdyje parodė, kad B. B. pirko iš E. M. namą ir liko skolinga jam 16 000 Lt, kurių pirkimo dieną neturėjo. M. prašė jos tai paliudyti. K. B. liko M. skolinga, visi žinojo, iš kalbos. T. M. jai tai sakė, tiek pati B., nes santykiai su abiems buvo normalūs. Žinojo, kad B. ieško namo, pranešė per dukrą ir B. atvažiavo tą pačią dieną to namo pasižiūrėti. Žinojo, kad namas yra degęs ir sutarė, kad parduos už 130 000 Lt, ar už 120 000 Lt. Tokia kaina B. tiko ir ji tą namą nusipirko. Tą dieną, kai grįžo iš notaro, ji namuose buvo. Jie parėjo visi pas juos. Ta kalba, kad B. neturi visų pinigų , buvo. Ji pardavinėjo butą ir buvo sutarta, kad galutinai atsiskaitys, kai parduos butą. Žino, kad grįžę iš notaro jie pasirašinėjo pas juos kažkokį raštą dėl skolos, kad B. nėra pilnai atsiskaičiusi su pardavėju. B. suprato ant ko pasirašo ir pasirašė gera valia, niekieno neverčiama, nes buvo visi pažįstami. Raštas atspausdintas buvo pas juos kompiuteriu. Jie visi sėdėjo pas juos pavėsinėje ir kalbėjosi apie viską, ji tikrai nesudomėjo nei kas tame rašte parašyta, nei kiek pinigų B. lieka skolinga M. Tai buvo dviejų suaugusių žmonių sandoris, be to, B. nebuvo viena, su ja kartu buvo ir jos sugyventinis A.. Nei kas to namo pirkti galėjo priversti B., nei sutarties pasirašyti. Be tai, nebuvo vienos dienos darbas.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad sužinojo, kad kaimynas parduoda namą už 170 000 Lt. P. B.. B. norėjo, kad dar kažkiek nuleistų ir prašė, kad jis, kaip kaimynas, dar kiek nuderėtų. Nuėjo pas M. ir nusiderėjo iki 130 000 Lt. Paskui pas juos pavėsinėje buvo pasirašytas raštas dėl likusios B. skolos. Pavyzdį turėjo jis, ištraukė iš interneto, pakeitė pavardes ir viskas. Tekstą skaitė, tačiau taip neįsidėmėjo. Esmė, kad B. lieka skolinga M. pinigų už namą. Jo žiniomis, M. B. namą su žemės sklypu pardavė už 130 000 Lt. Iki tokios sumos nuo 150 000 Lt jis buvo nuderėjęs. Kad pas notarą buvo nurodyta mažesnė kaina, kažką iš M. girdėjo. Kad visų pinigų B. pirkimo dieną neturėjo, tas tiesa, nes ji turėjo parduoti savo butą ir tik tada būtų galutinai atsiskaičiusi su M.. Matomai todėl ir pas notarą nebuvo nurodyta tikra pardavimo kaina. Kiek liko skolinga, nežino. Jie liudijo tai, kad B. liko skolinga už namą. Žino, kad pirko už 130 000 Lt, tačiau reikiamos sumos negavo iš banko ir reikėjo dar parduoti butą. Aplaistė sandorį po to. Žino, M. išėjo namo, o jie dar pasėdėjo pavėsinėje. Iki sutarties pasirašymo niekas negėrė. Žino, kad buvo atspausdintos dvi sutartys. Pirmojoje buvo nurodyta per maža pinigų suma, todėl M. nepasirašė, jis sakė, kad daugiau jau nuleisti tikrai nebegali. Ta sutartis vietoje buvo sunaikinta ir atspausdinta kita.

L. S. S. teismo posėdyje parodė, kad buvo pasirašiusi ant kažkokio dokumento, dėl to, kad B. liko M. skolinga. Atrodo, kad buvo 16 000 Lt. Kas tai per skola, nežino. Kai buvo pas juos pasirašyta skolos sutartis, tad tai buvo ir tą sutartį ji pasirašė. Ją pakvietė, atėjo ir pasirašė kažkokį atspausdintą raštą. Žino, kad liudijo tai, jog B. B. yra M. skolinga 16 000 Lt.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis yra B. B. sugyventinis. Žino, kad pirko namą. Visas skolas ji M. atidavė, nebuvo jokių skolų. Pas notarą viskas buvo tvarkoje. Namą pirko už tiek, kiek parašyta pas notarą, tačiau tikslios kainos nežino. Kad jo sugyventinė dar liko skolinga M., nežino, ji nesakė. Kokiomis aplinkybėmis pasirašė tą sutartį, neprisimena Kas liepė pasirašyti, neprisimena, gal M. Visi gėrė. Nupirko ne namą, o laužą su kiauru stogu. Viskas buvo paslėpta, užkalta fanera. Kai pradėjo ardyti, viskas pasimatė. Grindys, lubos sukiužę, sienos išdegę. Kad jį atremontuoti, reikia įdėti mažiausiai 100 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Teismas , visapusiškai , pilnai ir objektyviai išnagrinėjęs visų bylos aplinkybių visetą ,padarė šias išvadas apie byloje nustatytus faktus :

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2009 06 15 tarp B. B. ir E. M. buvo pasirašyta skolos sutartis , kurios turinyje nurodyta, kad pastato, ūkinio pastato, kitų statinių, žemės sklypo , esančių J. V. , Mažeikiai, likusių nesumokėtų pinigų už šį turtą skolos sutartis ( b.l. 3,76 punktas 1.4 ) Šioje sutartyje nurodoma, kad sutarties šalys 2009 06 15 notariškai sudarė pirkimo- pardavimo sutartį , kuria likusi sutarta 94 000 lt suma bus pervesta į pardavėjo nurodytą Snoro banke sąskaitą , kai bus sutvarkyti dokumentai įkeičiant turtą dėl paskolos , parduodant virš minėtą turtą ; šia sutartimi pirkėjas E. M. pareiškė, kad pinigus sumoje 10 000 lt , t.y. rankpinigius gavo, pretenzijų neturėjo, nurodoma, kad esant virš išdėstytoms aplinkybėms bei bendru pirkėjo ir pardavėjo susitarimu virš paminėto turto pirkėjas faktiškai visą pinigų sumą už parduodamą turtą gavo, t.y. gaus, kai bus pervesti paskolos pinigai , o likę 16 000 litų , kuriuos bendru pirkėjo ir pardavėjo susitarimu bus pirkėjo perduoti pardavėjui tada, kai pirkėjas, t.y. B. B. parduos savo trijų kambarių butą , esantį adresu P. gv, Mažeikiai. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo- 2009 06 15 pirkimo- pardavimo sutarties, patvirtintos notarine tvarka , notarinio registro Nr. , matyti, kad pardavėjas E. M. parduoda, o B. B. perka žemės sklypą su gyvenamuoju namu , ūkiniu pastatu ir statiniais, esančiais J. V. gv. , Mažeikiai , šios sutarties p.1. nurodoma, kad žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais parduodamas už 103 750 lt , iš kurių 10 000lt pirkėja sumokėjo pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą , tai E. M. sutartyje patvirtina savo parašu , o likusi 93 750 lt suma bus pervesta į pardavėjo nurodytą sąskaitą ( b.l. 19-21 ). Likę pagal notarinę sutartį pinigai 93 750 lt ir buvo pervesti E. M. pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2009 07 14 mokėjimo nurodymu Nr. ( b.l. 18 ); sektinai, nekilnojamojo turto pardavėjas E. M. gavo visus notarinėje turto sutartyje nurodytus pinigus , t.y. šalių sulygtą kainą už parduodamą turtą viso 103 750 lt. Net ir nesant E. M. pas notarą patvirtinimo, kad jis gavo visą kainą už parduotą turtą, tai matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų : bendra sutarties kaina 103 750 lt , iš kurių 10 000 lt jis gavo prieš šios sutarties pasirašymą ir tai nurodyta šioje sutartyje bei patvirtinta jo parašu , o likusius 93 750 lt jis gavo 2009 07 14 mokėjimo nurodymu Nr. ir visa ši bendra suma ir sudaro 103 750 lt , kaip ir nurodyta notarinėje sutartyje ( b.l. 18,19-23,76 ). Šios sutarties p 4 nurodyta, kad žymos : sudaryta preliminarioji sutartis B. B., juridinis pagrindas : preliminarioji sutartis , 2009 04 22 . Nors šalys teismui nepateikė šios preliminarios sutarties, laikytina, kad ji šios bylos išsprendimui esminės įtakos neturi. Šioje notarinėje sutartyje nėra nurodyta, kad yra likęs B. B. įsiskolinimas E. M. 16 000lt virš šioje sutartyje nurodytos parduodamos nekilnojamojo turto kainos, kuri sutartyje nurodyta 103 750 lt. Iš šių dviejų byloje esančių sutarčių - 2009 06 15 notarinės sutarties , notarinio registro Nr. ( b.l. 19-21 ) ir 2009 06 15 skolos sutarties ( b.l. 76 ) matyti, kad šios abi sutartys neatsiejamos ir kad pardavėjas E. M. ir pirkėja B. B., po notarinės sutarties sudarymo 2009 06 15 susirašė šią skolos sutartį kaip nekilnojamojo turto pardavimo notarinės sutarties tęsinį , kurioje virš notarinės sutarties turinyje nurodytos nekilnojamojo turto pardavimo kainos 103 750 lt nurodydami dar nedamokėtą už nekilnojamąjį parduodamą turtą kainos dalį 16 000lt, .t.y abi šalys sudarė priešingą teisei sutartį , nes LR CK 6.397 str. 1d. imperatyviai nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje ( o nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis turi būti notarinės formos – LR CK 6.393 str. 1d. ) privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina ( LR CK 6.397 str.1d. ir CK 1.74 str. 1d.1p. ). Tokia kaina, t.y.103 750 lt notarinėje prikimo –pardavimo sutartyje ir buvo nurodyta. Iš šio straipsnio redakcijos akivaizdu, kad šalys, norėdamos keisti nekilnojamojo daikto kainą, turėjo tai nurodyti notarinėje sutartyje ir nurodyti įsiskolinimą, jei toks būtų buvęs. Abiejų šalių pasirašytoje 2009 06 15 skolos sutartyje įstatymas neleidžia naujai nurodyti jau notarine tvarka parduoto nekilnojamo turto kainą ar galimą skolą, nes visa tai privalėjo būti nurodyta notarinėje sutartyje. Gi ir visų liudytojų, kurie pasirašė paskolos sutartį, parodymų visuma tik patvirtina tą faktą, kad buvo sudaryta sutartis, prieštaraujanti įstatymui. Laikytina, kad 2009 06 15 tarp šalių sudaryta skolos sutartis yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vadovaujantis LR CK 1.78 str. 1d. šis sandoris laikytinas niekiniu , vadovaujantis LR CK 1.80 str. 1d., laikytina, kad 2009 06 15 tarp šalių su liudytojais pasirašyta skolos sutartis kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms sandoris yra niekinis ir negalioja. Taipogi 2009 06 sutartis įvardijama skolos sutartimi , tačiau LR CK 6.870 str. 1d. dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus , o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ); šio straipsnio 2 dalis nustato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. LR CK 6.873 str. nustato paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka , o CK 6.71 str. numato netesybų (delspinigių ) mokėjimą , jeigu prievolė neįvykdyta. Įstatymas numato galimybę ginčyti paskolos sutartį , jei paskolos gavėjas pinigų pagal sutartį faktiškai negavo ( LR CK 6.875 str.), priešieškinys pareikštas , paskolos sutartis nuginčytina, dar ir tuo pagrindu, kad pagal skolos sutartį atsakovė B. B. jokių pinigų negavo. Lietuvos A. T. 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje Nr. konstatuota , kad, esant šalių ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų , turi būti nustatyti tikrieji sutarties dalyvių ketinimai , atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį , sutarties esmę , tikslą , jos sudarymo aplinkybes , šalių derybas dėl sutarties sudarymo , elgesį po sutarties sudarymo , o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tikslo aiškinimu . Šios nuostatos įtvirtintos LR CK 6.193 str

Gi tiek abi šalys E. M. , B. B. ir jų atstovai, tiek teismo apklausti liudytojai V. S., A. S. S. S., A. Š. teismo posėdyje neparodė, kad E. M. davė B. B. 16 000 litų , kuriuos ji turėtų grąžinti, o kaip tik patvirtino, kad tai buvo jų susirašyta 16000 lt menamai likusi skola už parduodamą nekilnojamąjį turtą - namą, kas nenumatyta notarinėje nekilnojamojo turto pirkimo sutartyje ir tai tik patvirtina tą faktą, kad šalys, notarinėje sutartyje gera valia abi nurodžiusios nekilnojamojo turto pardavimo- pirkimo kainą ir nenurodžiusios jokios skolos už šį perkamą turtą, šia paskolos sutartimi sudarė priešingą teisei sandorį , nors negalėjo priešingai imperatyvioms įstatymo normos, abipusiai , kad ir pasirašant liudytojams, sudaryti šios teismo pripažįstamos imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios 2009 06 15 skolos sutarties , kuri pripažįstama niekine ir negaliojančia ( LR CK 1.78 str. 1d.). Tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti tinkamai vykdoma ( LR CK 6.189 str, 1,4d.), o prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra niekinė ir negaliojanti.

Kadangi ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ( b.l. 61,73) ir išlaidos Valstybei ( LR CPK 88 str.,93 str.,96 str.,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str.,263 str.,270 str.

nusprendė:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti 2009 06 15 skolos sutartį tarp B. B. ir E. M. prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms , niekine ir negaliojančia.

Priteisti iš ieškovo teisių perėmėjo A. M., a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio JAV, atsakovei B. B., a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančiai J. V. gv., Mažeikiai , 150 Lt. žyminio mokesčio ir vieną tūkstantį litų ( 1000 lt )išlaidų advokato pagalbai apmokėti .

Priteisti iš ieškovo teisių perėmėjo A. M.,, a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio JAV, tris šimtus trisdešimt litų ( 330 lt ) žyminio mokesčio Valstybei (už priešieškinį) bei keturiolika litų penkiasdešimt centų (14,50 Lt.) išlaidų, susijusių su bylinėjimusi (pašto išlaidų ) Valstybei .

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .