- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- eI3-3845-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00672-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vildoma“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vildoma“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vildoma“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Inovacijų agentūra“ 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2022-R4-3501, 2023 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 2023-R4-083 bei 2023 m. sausio 4 d. grąžintų lėšų formą Nr. G01. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 2017 m. kovo 10 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. J05-LVPA-K-01-0037 „Inovatyvaus judesio treniruoklio prototipo sukūrimas“ sutartį Nr. S-J05-LVPA-K-01-0037 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė skyrė 63 083,77 Eur dydžio finansavimą pareiškėjos vystomam projektui – Inovatyvaus judesio treniruoklio prototipo sukūrimui (toliau – Projektas). Pagal Sutarties 6.5 punktą per trejus metus po Projekto finansavimo pabaigos turėjo būti užtikrinamas investicijų tęstinumas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT; ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. sausio 17 d.) nustatyta tvarka. Projektas buvo baigtas 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja 2022 m. sausio 7 d. atsakovei pateikė galutinę ataskaitą.
Nesutinka su skundžiamu sprendimu mažinti Projektui skirto finansavimo sumą. Projektui skirtas finansavimas negalėjo būti sumažintas, nes pareiškėja Projekto stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusios įmonės pajamų, gautų iš tiesiogiai dėl projekto sukurtų ir rinkai pateiktų produktų, dydis“ (toliau – ir pajamų iš produkto rodiklis) nepasiekė dėl veiksnių, kurių lemti negalėjo, nors dėjo visas įmanomas pastangas. Pareiškėja sukūrė mechaninį–kompiuterizuotą judesio treniruoklio prototipą (toliau – ir įrenginys). Sukurtas įrenginys buvo sertifikuotas kaip medicinos prietaisas. Pareiškėja aiškinosi įrenginio komercinį potencialą dar iki Projekto vykdymo pradžios. Užsakė įmones UAB „Deloitte Lietuva“ ir ANTENA ECG, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą atlikti įrenginio komercinę analizę. Be to, konsultavosi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros specialistais, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro specialistais dėl įrenginio poreikio rinkoje. Pareiškėjai nekilo abejonių dėl įrenginio poreikio rinkai. Tačiau pareiškėjai bandant platinti įrenginį medicinos ir reabilitacijos paslaugų teikimo įstaigoms pareiškėja susidūrė su įrenginio pardavimų rizikos faktoriais, kurių negalėjo numatyti. Įrenginys buvo pristatytas daugelyje įstaigų iki Covid-19 pandemijos, įrenginys buvo pristatytas spaudoje, įrenginiu buvo susidomėję keli užsienio subjektai. Tačiau 2020 m. vasario–kovo mėn. įvedus šalyje karantiną dėl Covid-19 pandemijos bei judėjimo apribojimus tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, pareiškėjos galimybės vykdyti aktyvias įrenginio pristatymo pasaulinėse parodose, potencialiems platintojams bei vartotojams veiklas buvo itin apribotos. Pareiškėja negalėjo gyvai pristatyti įrenginio, o nuotolinis įrenginio pristatymas buvo negalimas dėl įrenginio naujumo ir specifiškumo. Atsakovė paviršutiniškai įvertino pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus, neatsižvelgė į įrenginio pardavimo specifiką, į pareiškėjos atliktus rinkos tyrimus, aktyvias pastangas parduoti arba išnuomoti įrenginį Lietuvoje bei užsienyje, pareiškėjos nurodytus veiksnius bei pareiškėjos galimybes juos lemti, dėl ko darė nepagrįstas išvadas. Pažymi, kad pareiškėjos sukurti medicininiai įrenginiai yra naudojami negalią turinčių asmenų reabilitacijai. Pareiškėja deda pastangas platinti sukurtus medicininius įrenginius ir 2023 m.
Pareiškėjos vertinimu, ji būtų gavusi finansavimą projektui net jei paraiškos vertinimu metu nebūtų gavusi balų už pajamų iš produkto rodiklį, todėl iš pareiškėjos negali būti reikalaujama grąžinti suteikto finansavimo dalį. Nors balas už pajamų iš produkto rodiklio, kurio pareiškėja nepasiekė, būtų buvęs 0 balų, bendras Projekto naudos ir kokybės balas būtų 59 balai (74 – 15). Taigi projektas vis tiek atitiko reikalavimus finansavimui gauti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su finansinės korekcijos dydžiu (20 proc.). Pareiškėjos vertinimu, skundžiamu sprendimu pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė vadovaujantis PAFT 206.4 punktu turėjo galimybę taikyti mažesnį leistinų finansinių korekcijų dydį. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kaip buvo vertinti kiti su stebėsenos rodiklio pobūdžiu susiję kriterijai: minimali šio stebėsenos rodiklio reikšmė, ar už nepasiektą stebėsenos rodiklį Projekto vertinimo metu buvo skirta papildomų balų ir ar tai buvo esminis veiksnys, nulėmęs finansavimo Projektui skyrimą. Atsakovė vertino pareiškėjos pajamų duomenis už griežtai trejų metų laikotarpį po Projekto užbaigimo, t. y. nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir neatsižvelgė į pajamas iš įrenginio, kurios į šį laikotarpį nepateko. 2017–2018 m. iš įrenginio pardavimų VšĮ Universiteto ligoninės Santaros klinikoms pareiškėja yra gavusi 11 697 Eur pajamų; iš įrenginio nuomos fiziniams bei juridiniams asmenims – 1 081,55 Eur. Be to, pareiškėjos sukurti medicininiai įrenginiai panaudos pagrindais buvo intensyviai naudojami pareiškėjos iniciatyva įsteigto VšĮ centras „Eik“ veikloje, teikiant reabilitacijos paslaugas negalią turintiems asmenims. VšĮ centras „Eik“ 2019–2022 m., naudodamas pareiškėjos sukurtus medicininius įrenginius, iš fizinio aktyvumo ir kineziterapijos paslaugų teikimo uždirbo 8 430 Eur pajamų. Laikotarpiu VšĮ centrui „Eik“ vykdant veiklą pagal įvairius Vilniaus miesto savivaldybės remiamus projektus ir panaudojant pareiškėjos įrenginius, tokių nemokamai suteiktų paslaugų menama vertė sudaro 131 320 Eur. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, vertindama finansavimo mažinimo atitinkamu finansinių korekcijų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į stebėsenos rodiklio nepasiekimo aplinkybes.
Mano, jog skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte, nes nėra pateikta išsami informacija dėl taikyto finansinės korekcijos dydžio pagal visus tokiam sprendimui taikytinus teisinius kriterijus nustatytus PAFT 261 punkte.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323 (toliau – Aprašas) 35 punkte nustatyta, jog Projektu turi būti siekiama išvardytų stebėsenos rodiklių ir išvardinti rodikliai yra privalomi. Aprašo 2 priedo 3 punkto tikslas yra skatinti komerciškai sėkmingų produktų kūrimą, todėl aukštesnis įvertinimas suteikiamas tiems projektams, kurių įgyvendinimo metu ir 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos gautų įmonės pajamų iš įgyvendinant projektą ir tiesiogiai projekto metu sukurtų ir rinkai pateiktų produktų santykis su projekto tinkamomis finansuoti išlaidomis yra didesnis.
Pažymi, kad Aprašo 7 punkte yra nurodyta, kad „Projektų atranka pagal priemonę bus atliekama projektų konkurso dviem etapais būdu“, tai reiškia, jog priemonei yra numatyta skirti apibrėžtą dydžio finansavimo sumą projektams (Aprašo 8 punktas: Pagal Aprašą projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 60 006 000 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) lėšų pagal Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 priemonę), todėl atrinktiems projektams viršijus šią sumą yra sudaroma paraiškų eilė, pagal vertinimo metu gautus balus. Nors priemonėje ir nebuvo tiek atrinktų paraiškų, jog būtų peržengta priemonės finansavimo suma, tačiau pareiškėja prieš teikdama paraišką to negalėjo žinoti ir, norėdama gauti aukštesnį balą, rodiklį privalėjo nusimatyti, t. y. norėdama konkuruoti (būti pranašesnė) su kitais projektais, turėjo įsivertinti planuojamas gauti pajamas bei nurodyti atitinkamą privalomo siekti rodiklio reikšmę pagal savo prognozes.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėja planavo gauti pajamas iš pardavimų dar prieš Covid-19 pandemiją, kai finansinė situacija šalyje buvo stabili. Juo labiau pareiškėja skunde ir jo prieduose nurodo, jog baigė vykdyti dvi sutartis pagal Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų 2014–2020 metų programas prieš Covid-19 pandemiją, todėl atsakovės vertinimu, pareiškėja moka ir žino kaip vykdyti verslą bei gauti pajamų iš vykdomos veiklos. Pareiškėja nėra naujokė rinkoje ir realizuoja ne vieną produktą ir (ar) paslaugas. Be to, istoriniai duomenys rodo, kad įmonė eilę metų turi stabilias pajamas, o išskirtiniai metai buvo būtent Covid-19 pandemijos metai (2020 m.), kuomet buvo pasiektos didžiausios pajamos – apie 6,7 mln. Eur, 2021 m. – apie 3,5 mln. Eur pajamų, ko iki šiol įmonė nebuvo turėjusi.
Pažymi, kad pareiškėja yra viena iš ekonominės veiklos subjektų, kurių veikla, paprastai, turi rizikos elementą. Šiuo aspektu nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog verslininkams taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nes verslininko statusas sustiprina reikalavimą būnant sandorio šalimi domėtis aplinkybėmis, svarbiomis turtui įgyti, bei vadovaujantis atidumo, rūpestingumo, protingumo principais ir verslo logika (LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016). Taigi pareiškėja, vykdydamas verslą, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką ir privalo prisiimti numatomos verslo rizikos valdymo pasekmes. Skunde nėra pateikiama objektyvių duomenų, kad projekto vykdytoja realiai susidūrė su nenugalimos jėgos poveikiu (lot. force majeure) prieš pandemiją ar po jos bei aplinkybių poveikio pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami pareiškėjos valios.
Nurodo, kad pareiškėjai dar 2021 m. birželio 3 d. po pateiktos Projekto ataskaitos atsakovė išsiuntė pranešimą primindama, jog N+2 metais pasiektos rodiklių reikšmės yra mažesnės nei suplanuotos pasiekti N+3 metais bei prašė pareiškėjos imtis visų galimų veiksmų ir priemonių dėl rodiklio pasiekimo. Taip pat pareiškėja buvo įspėta, kad, nepasiekus įsipareigotų rodiklių reikšmių, gali būti pareikalauta grąžinti sumokėtas finansavimo lėšas ar jų dalį vadovaujantis PAFT 22 skirsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja per visą rodiklių pasiekimo laikotarpį, nors ir žinodama, kad dėl tam tikrų aplinkybių nepavyks pasiekti stebėsenos rodiklio, neprašė pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpio (PAFT 178.1. punktas) ar sumažinti sutartyje nustatytų Projekto stebėsenos rodiklių reikšmių (PAFT 178.2. punktas). Dėl to atsakovės vertinimu laikytina, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų rodiklio pasiekimui.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl sprendimo motyvų nebuvimo. Sprendime bei rašte yra pateikti išsamūs motyvai ir argumentai dėl projektui skirto finansavimo mažinimo. Atsakovė motyvuotai argumentavo pareiškėjai, kodėl mažina Projektui paskirtą finansavimą. Tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjos lūkesčių, atsakovės vertinimu niekaip nesąlygoja, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekamas geras administravimas. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas faktines Projekto įgyvendinimo aplinkybes, todėl ginčijamas sprendimas atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas buvo adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendime ir Rašte buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė rėmėsi priimdama Sprendimą. Sprendimas atitinka LVAT praktiką, jog sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, rėmėsi skunde išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad medicininės įrangos kūrimas nėra pareiškėjos pagrindinė veikla. Šią veiklą pareiškėja pradėjo prieš dešimtmetį, skyrusi dalį savo uždirbto pelno. Pareiškėjos sukurti medicininiai įrenginiai yra reikalingi rinkoje. Per stebėsenos laikotarpį pareiškėjai nepavyko pasiekti pajamų iš produkto rodiklio reikšmės dėl Covid-19 pandemijos ir dėl įrenginio naujumo ir įrenginio nežinomumo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti, paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas. Projektas buvo finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto tikslas skatinti komerciškai sėkmingų produktų įvedimą į rinką. Nustačius, kad pareiškėjai nepavyko pasiekti pajamų iš produkto rodiklio (pasiekta 0), Agentūra, vadovaudamasi PAFT 261 punktu turėjo taikyti pareiškėjai maksimalią 20 proc. finansinę korekciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad jis 2015 m. atliko pirminį įrenginio prototipo klinikinį įvertinimą. Tikrino būsimo įrenginio efektyvumą ir patrauklumą rinkoje. Įrenginio prototipas buvo įvertintas labai gerai, nes ėjimo tempas buvo geras, o tai svarbu žmonėms, kai reikia kelią kirsti greičiau, pvz., sankryžą. Be to, įrenginys galėjo kainuoti mažiau nei sukurti įrenginiai užsienyje. Vėlesnėse įrenginio kūrimo stadijose ir sukurto įrenginio realizavimo rinkoje stadijoje liudytojas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo Projektui skirtas finansavimas mažinamas – 12 616,75 Eur, suma 2023 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo patikslintas pirminis sprendimas dėl Projektui skirto finansavimo sumažinimo (12 616,77 Eur) ir dėl 2023 m. sausio 4 d. grąžintinų lėšų formos Nr. G01, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja 2016 m. kovo 25 d. Agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Inovatyvaus judesio treniruoklio prototipo sukūrimas“ finansavimo; 2016 m. rugsėjo 15 d. paraišką patikslino. Paraiškai suteiktas unikalus numeris Nr. J05-LVPA-K-01-0037.
Agentūra ir pareiškėja 2017 m. kovo 10 d. sudarė sutartį Nr. S-J05-LVPA-K-01-0037, pagal kurią Projektui skirtas 63 083,77 Eur finansavimas. Sutarties 1 priede buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai „Fizinis tęstinumas: pasibaigus projektui, produktas bus sertifikuojamas, akredituojamas kaip medicinos priemonė, komercializuojamas. Projekto rezultatai bus įdiegiami į gamybą, gaminamas produktas – inovatyvus judesio treniruoklis, kuris bus parduodamas ir (ar) nuomojamas gydymo ir reabilitacijos įstaigoms (stacionarams, ambulatorijoms), neįgaliųjų dienos centrams, neįgaliųjų sporto, sveikatinimo įstaigoms, mokslo įstaigoms ir kt.; veiklos tęstinumas: pasibaigus projektui, už tęstinę veiklą bus atsakingi projekto valdymo grupės nariai: projekto vadovas, šiuo metu įmonėje atsakingas už reabilitacinės įrangos ir sveikatinimo priemonių pateikimą rinkai ir pardavimą bei gamybos vadovas, šiuo metu atsakingas už inžinerinių reabilitacijos ir sveikatinimo įrangos sprendimų kūrimą bei gamybą“.
Pareiškėja Projektą įgyvendino 2018 m. birželio 30 d.
Agentūra atlikusi pareiškėjos 2021 m. birželio 3 d. po Projekto įgyvendinimo pateiktos ataskaitos įvertinimą 2022 m. balandžio 4 d. nustatė, kad pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad įrangos pardavimai nėra vykdomi. Ankstesnėse ataskaitose, taip pat, nėra deklaruotos pajamos iš įrangos pardavimo, t. y. projekto stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusios įmonės pajamų, gautų iš tiesiogiai dėl projekto sukurtų ir rinkai pateiktų produktų, dydis“ reikšmė nėra deklaruojama. Ši reikšmė turi būti pasiekta per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos (su teise pratęsti iki 2 metų), t. y. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 30 d. (Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga pagal projekto sutartį) iki 2021 m. birželio 30 d. Faktiškai su šia ataskaita turi būti atsiskaityta už minėto rodiklio galutinę reikšmę, pasiektą iki 2021 m. birželio 30 d. Dėl to prašė pareiškėjos paaiškinti ar po projektiniu laikotarpiu buvo gauta pajamų kaip numatyta projekto Sutartyje ir pateikti (jei vyko pardavimai) tai pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėja 2022 m. balandžio 14 d. paaiškinimuose nurodė, kad stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl veiksnių, kurių pareiškėja negali sumažinti, todėl prašė svarstyti galimybę atleisti UAB „Vildoma“ nuo įsipareigojimo pasiekti minėtą stebėsenos rodiklį.
Agentūra 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu Nr. 2022-R4-2297 „dėl nepasiekto Projekto stebėsenos rodiklio (Projekto kodas Nr. J05-LVPA-K-01-0037)“ pakartotinai paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus apie nepasiektą rodiklio reikšmę, Projekto vykdytojo veiksmus, viešai prieinamą informaciją bei kitas su rodiklio siekimu susijusias aplinkybes. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos rodiklio nepasiekimo priežastys dėl Covid-19 iš esmės yra suprantamos, tačiau nėra specifinės pareiškėjai ir jos Projektui. Nepaisant pareiškėjos nurodomų Covid-19 pandemijos esminių veiksnių, UAB „Vildoma“ bendra apyvarta nesumažėjo, nebuvo esminių nuosmukių ir 2020 m. įvyko nemažas pajamų augimas. Informavo, kad pagal dabartinę Agentūros turimą informaciją ir vadovaujantis Sutarties 2.1, 2.3 ir 6.4 punktais, Aprašo 53 punktu, PAFT 258, 266 punktais, Projektui skirtas finansavimas, Agentūros vertinimu, yra mažintinas PAFT 260.4 punkte nustatytu 20 proc. finansinės korekcijos dydžiu. Tai sudarytų 20 581,90 Eur (102 909,48 Eur x 20 proc.), iš kurių finansavimo lėšos – 12 616,75 Eur (63 083,77 Eur x 20 proc.).
Pareiškėja 2022 m. spalio 7 d. pranešimu Nr. PD-22/16 pateikė atsakovei paaiškinimus ir naujus dokumentus, kuriuose iš esmės laikėsi 2022 m. balandžio 14 d. paaiškinimuose nurodytos pozicijos, kad stebėsenos rodiklio reikšmės pareiškėja nepasiekė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų įrenginį realizuoti, tačiau jai nepavyko jo realizuoti rinkoje.
Agentūra 2022 m. gruodžio 29 d. skundžiamu administraciniu sprendimu Nr. 2022-R4-3501, vadovaudamasi Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1, 2.3, 6.18 punktais, Aprašo 55 punktu, PAFT 258 punktu ir 266 punktu, Projektui skirtą finansavimą sumažino PAFT 260.4 punkte nustatytu 20 proc. finansinės korekcijos dydžiu. Tai sudarytų 20 581,90 Eur (102 909,48 Eur x 20 proc.), iš kurių finansavimo lėšos – 12 616,75 Eur (63 083,77 Eur x 20 proc.).
Agentūra 2023 m. sausio 6 d. grąžintinų lėšų sprendimu patikslino, kad Projektui skirtas finansavimas mažintinas 12 616,77 Eur. 2023 m. sausio 4 d. grąžintinų lėšų formoje Nr. G01 iš esmės nurodyta detali netinkamų finansuoti ir (ar) kitų pagal teisės aktus reikalaujamų grąžinti lėšų suma. Taip pat, nurodytas pagrindimas – nepasiekta Sutartyje nustatyta rezultato stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusios įmonės pajamų, gautų iš sukurtų ir rinkai pateiktų produktų, santykis su skirtomis investicijomis (procentai)“ reikšmė (rodiklio nepasiekimas – 100 proc.). Agentūra išlaidas pareiškėjai buvo apmokėjusi.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PAFT, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės; ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d.), Aprašas.
Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 9.3 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.
Pagal PAFT 258 punktą, jeigu stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vadovaudamasi PAFT 259–265 punktuose nurodytais principais, vienašaliu sprendimu sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalį). Jei įgyvendinančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi šių Taisyklių 190 punktu ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą PAFT 19 skirsnyje nustatyta tvarka ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą PAFT 26 skirsnyje nustatyta tvarka.
PAFT 266 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka sumažinusi projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą, išmokėtas lėšas susigrąžina PAFT 26 skirsnyje nustatyta tvarka.
Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punktas numato, kad projekto vykdytojas įsipareigoja, įgyvendindamas projektą, pasiekti Sutarties 1 priede nurodytą projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punktas numato, kad projektų administravimo ir finansavimo taisyklių II, IV, VI ir VII skyrių nuostatos yra laikomos sutarties bendrosiomis sąlygomis, kaip nurodyta PAFT 165 punkte. Už sutarties nesilaikymą projekto vykdytojui gali būti mažinamas finansavimas arba nutraukiama sutartis teisės aktų nustatyta tvarka (6.18 punktas).
Aprašas numato, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. J05-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ priemonės tikslas – paskatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus Mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP), taip pat paskatinti įmonių plėtrą ir naujų inovacinių įmonių steigimąsi investuojant į MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą ir plėtrą (9 punktas). 35 punkte nustatyta, jog Projektu turi būti siekiama išvardytų stebėsenos rodiklių ir išvardinti rodikliai, kurie yra privalomi (įskaitant aptariamą rodiklį). Tad aptariamos priemonės tikslas yra skatinti komerciškai sėkmingų produktų kūrimą, kurie projekto įgyvendinimo metu ir 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos leistų įmonėms uždirbti pajamų iš įgyvendinant projektą ir tiesiogiai projekto metu sukurtų ir rinkai pateiktų produktų. Tai specifinė MTEP skatinimo priemonė, skatinant įmones kurti komerciškai sėkmingus projektus.
Agentūra nustatė, kad pareiškėja po Projekto įgyvendinimo, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d. nepasiekė pajamų iš produkto rodiklio (nepasiekta 100 proc.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos skundo argumentų susijusių su pajamų iš produkto rodiklio reikšme ir jos privalomu, pažymi, kad Pagal Aprašo 35.7 punktą Projektu turėjo būti pasiektas rezultato stebėsenos rodiklis „Investicijas gavusios įmonės pajamų, gautų iš sukurtų ir rinkai pateiktų produktų, santykis su skirtomis investicijomis“. Sutarties 1 priede, pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo, kad pasibaigus projektui inovatyvus judesio treniruoklis bus parduodamas ir (ar) nuomojamas gydymo ir reabilitacijos įstaigoms (stacionarams, ambulatorijoms), neįgaliųjų dienos centrams, neįgaliųjų sporto, sveikatinimo įstaigoms, mokslo įstaigoms ir kt. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu pajamų iš produkto rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su pajamų iš įrenginio gavimu, o ne su priemonėmis, kurių ėmėsi pareiškėja siekdama uždirbti pajamų iš įrenginio. Pajamų iš produkto rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą ir Sutarties nuostatas, neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ji pajamų ir produkto rodiklio neprivalėjo pasiekti.
Pažymėtina, kad pareiškėja paraiškoje pateikė skaičiavimus, kad ji stebėsenos trijų metų laikotarpiu iš įrenginių uždirbs 1 595 000 Eur pajamų. Pareiškėja skunde teigia, kad 2017–2018 m. iš įrenginio pardavimo VšĮ Universiteto ligoninės Santaros klinikoms pareiškėja yra gavusi 11 697 Eur pajamų. Nurodo, kad 2017–2021 m. iš įrenginio nuomos fiziniams bei juridiniams asmenims pareiškėja uždirbo 1 085,55 Eur pajamų. Tačiau šie skundo argumentai nepaneigia Agentūros dokumentais pagrįstos išvados, kad pareiškėja nepasiekė pajamų iš produkto rodiklio reikšmės (nepasiekta 100 proc.) po projekto įgyvendinimo. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė buvo pasiekta arba nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjai). Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės pajamų iš įrenginio negavo viso laikotarpio nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d. metu. Covid–19 pandemija Lietuvos Respublikoje ir su ja susiję apribojimai prasidėjo 2020 m. kovo mėnesį. Taigi darytina išvada, kad iki 2020 m. pareiškėja turėjo pakankamai laiko uždirbti pajamų iš įrenginio, ką ir prognozavo paraiškoje. Dėl pareiškėjos teiginių, kad produktas yra naujas rinkoje ir nežinomas, nesudaro pagrindo išvadai, kad šios aplinkybės galėjo lemti pareiškėjos pajamų iš produkto rodiklio 100 proc. nepasiekimą. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad jai iki Projekto pabaigos pavyko uždirbti pajamas iš įrenginio, tačiau ne tokio dydžio kokias ji prognozavo. Kita vertus, atsakovė pagrįstai nurodo, kad pareiškėja galėjo kreiptis į atsakovę dėl Projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo (PAFT 178.1 punktas) arba sumažinti Sutartyje nustatytų Projekto stebėsenos rodiklio reikšmių (PAFT 178.2 punktas). Tačiau to nepadarė net gavusi Agentūros pranešimus dėl nepasiekto stebėsenos rodiklio. Pažymėtina, kad Agentūra pakartotinai prašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus detalizuojančią įmonei ir projektui specifišką informaciją (kartu su ją pagrindžiančiais dokumentais ar kita pagrindžiančia informacija), taip pat, jei turėtų, ir kitus paaiškinimus dėl nepasiekto Rodiklio. Tai, kad pajamas iš įrenginio uždirbo VšĮ centras „Eik“, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar pareiškėja pasiekė stebėsenos rodiklius, tačiau paneigia pareiškėjos argumentus dėl esminės pandemijos įtakos pajamų iš įrenginio gavimui. Be to, vertinant visą ataskaitinį laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos (nuo 2018-06-30 iki 2021-06-29), nurodyta priežastis – COVID19 ir su tuo susiję apribojimai, atsirado tik 2020 m. kovo mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei ataskaitinio laikotarpio, kurio metu, net ir atlikus pareiškėjos nurodomus aktyvius pardavimų veiksmus, produktas nebuvo parduotas. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad egzistavo aplinkybės, kurioms esant pareiškėja negalėjo tinkamai įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, po Projekto įgyvendinimo tris metus uždirbti iš įrenginio pajamų. Pareiškėjos su skundu pateiktos įrenginio panaudos ar nuomos sutartys neatitinka stebėsenos rodiklio laikotarpio reikalavimo (sudarytos iki stebėsenos rodiklio laikotarpio pradžios arba po jo pabaigos, arba neatlygintinės).
Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, 2020 m. kilusi pandemija nelaikytina vieninteliu ir esminiu veiksniu, kurio įtakos pajamų iš produkto rodikliui pareiškėja negalėjo sumažinti. Be to, pareiškėja nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja iki pandemijos su įrenginiu buvo supažindinusi reabilitacijos įstaigas, pateikusi naudojimuisi ir bandymui, tad įrenginys, prasidėjus pandemijai, nebuvo naujas reabilitacijos paslaugų specialistams. Įvertinus tai, kad pareiškėja yra ūkio subjektas, kuris įgyvendino ne vieną projektą iš Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų pagal 2014–2020 metų programas (pareiškėjos skundo priedas Nr. 22), nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika pajamų iš produkto rodiklio reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomi) dar teikiant paraišką ir pasirašant Sutartį. Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo pakankamai įvertinta apskaičiuojant paraiškoje ir vėliau Sutartyse nurodytą planuotų gauti pajamų iš įrenginio pardavimo ir (ar) nuomos, dydžio, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į Agentūrą, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.
Teisėjų kolegija apibendrindamas tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad pajamų iš produkto rodiklis, kuris įtvirtintas Sutartyje ir Apraše, neįvykdytas (nepasiekta 100 proc.) ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėja negalėjo sumažinti.
Pareiškėja skunde nurodo pakankamai išsamiai įrenginio kūrimo procesą, jo komercinio potencialo tyrimą ir kitas pastangas, kurias dėjo tam, kad įrenginys būtų sėkmingai komercializuotas (tai patvirtino ir liudytojo parodymai), tačiau tai nepaneigia pagrįstai Agentūros nustatytos išvados, jog aptariamas pajamų stebėsenos rodiklis buvo 100 procentų nepasiektas ir jo nepasiekimui pandemija neturėjo lemiamos reikšmės.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais dėl lankstaus stebėsenos rodiklio laikotarpio taikymo, kadangi viešojoje teisėje teisėtumo ir subjektų lygiateisiškumo principai neleidžia teisės normų aiškinti nurodytu būtu. Pareiškėja tiek teikdama paraišką, tiek pasirašydama susitarimą, įsipareigojo pasiekti atitinkamus stebėsenos poprojektiniu laikotarpiu rodiklius per apibrėžtą laikotarpį po projekto užbaigimo. Šis laikotarpis jai buvo žinomas sutarties sudarymo metu. Sutarties keitimas (inicijavimas) buvo galimas sutarties vykdymo laikotarpiu, kuris jau yra pasibaigęs.
Toliau pasisakytina dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su finansinės korekcijos dydžiu.
PAFT 260 punkte nustatyta, kad jeigu stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką stebėsenos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti (stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programos priemonių specifiką, su ministerija suderinta tvarka), mažinama projektui skirto finansavimo dalis apskaičiuojama jei stebėsenos rodikliai nepasiekti (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 50 procentų, tai projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 16 iki 20 procentų su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Atitinkamai teisinis reguliavimas pakankamai detalizuoja poveikio priemonių (finansinės korekcijos) adekvatumą padarytam pažeidimui (atitinkamo dydžio procentais rodiklio nepasiekimas).
Kokia dalimi mažinama projektui skirto finansavimo suma, nustatoma vadovaujantis proporcingumo principu ir įvertinus projekto stebėsenos rodiklio pobūdį (vertinama, ar stebėsenos rodiklis, kurio reikšmė nepasiekta, yra privalomas ar buvo pasirenkamas pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą; ar pasiekta minimali projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė; ar už nepasiektą stebėsenos rodiklį paraiškos vertinimo metu buvo skirta papildomų balų ir ar tai buvo esminis veiksnys, nulėmęs finansavimo projektui skyrimą), projekto rezultato rodiklių skaičių ir stebėsenos rodiklio nepasiekimo aplinkybes (kokių veiksmų ėmėsi projekto vykdytojas rodikliui pasiekti, projekto vykdytojo veiksmai (neveikimas), dėl kurių nebuvo pasiektas rodiklis) (PAFT 261 punktas).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis PAFT 260.4 punktu, t. y. jei stebėsenos rodikliai nepasiekti (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 50 procentų, tai projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 16 iki 20 procentų su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pareiškėja stebėsenos rodiklio R. N. 810 „Investicijas gavusios įmonės pajamų, gautų iš sukurtų ir rinkai pateiktų produktų, santykis su skirtomis investicijomis“ nepasiekė 100 proc., nors, neatlygintinai įrenginį perdavus VšĮ, ši uždirbo pajamų iš jo.
Įvertinus Agentūros nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl ginčijamu sprendimu pritaikytos finansinės pataisos, spręstina, kad nagrinėjamu atveju 20 proc. finansinės korekcijos taikymas yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjos teiginiai, kad ji uždirbo pajamų iš įrenginio iki Projekto stebėsenos laikotarpio, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja stebėsenos laikotarpiu nepasiekė 100 proc. pajamų iš produkto rodiklio. Pripažinus, kad pajamų iš produkto rodiklis, kuris įtvirtintas Sutartyje ir Apraše, neįvykdyta (nepasiekta 100 proc.) ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėja negalėjo sumažinti, pareiškėjos teiginiai, kad Agentūra vertindama korekcijos dydį turėjo atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių nepasiekta rodiklio reikšmė, atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, nenustatyta.
Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad Agentūra sprendimus dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos dydžio priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, būtų pažeidusi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose (Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas)) nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.
Agentūra tiek sprendimuose, tiek Grąžintinų lėšų formoje detaliai aprašė, koks Sutarties ir Aprašo nuostatų pažeidimas buvo padarytas stebėsenos laikotarpiu, koks taikytinas finansinės korekcijos dydis, aprašytas taikytos finansinės korekcijos dydžio pagrindimas. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei nurodo pareiškėja, priimant ginčijamus sprendimus dėl pažeidimo, finansinės korekcijos, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatos pažeistos nebuvo.
Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, bei nustatydama taikytinos finansinės korekcijos dydį atsižvelgė į nustatytų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Skundžiami Agentūros sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ginčijamų Agentūros sprendimų ir grąžintinų lėšų formos nėra teisinio pagrindo naikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Vildoma“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė