Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-789-1157/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-21
Bylos Nr.
II-789-1157/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00816-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Pažeidėjas
J. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Nukentėjusysis
M. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-789-1157/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00816-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3;16.11.11; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atstovui V. M., liudytojai A. M., nukentėjusiajam M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10513-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. kovo 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-10628-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairuodamas automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, nepraleido gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10513-2024 (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) už ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, skirta galutinė 800 Eur bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu Institucijos Nutarimu. Nurodė, kad įvykis įvyko su šeima šeštadienio pirmoje dienos pusėje, važiuojant apsipirkti įprastu maršrutu, kuriuo tenka kiekvieną dieną važiuoti. Įvykio metu, jo automobilis TOYOTA buvo persirikiavęs į pirmąją juostą, o kaltininko automobilis MAZDA pavažiavo į dešinę kelkraščio pusę ir atsirėmė į pareiškėjo automobilį TOYOTA. Kaltininkas pradėjo šaukti, keiktis ir grasinti, grūmojo ranka. Anot pareiškėjo, automobilyje buvę mažamečiai vaikai itin išsigando šio kaltininko neadekvataus elgesio. Anot pareiškėjo, apžiūrėjęs automobilį ir atsilenkęs veidrodėlį atgal į vietą, jis negalėjo toliau leisti kaltininkui šaukti, todėl nuvažiavo. Nurodė, jog pirminėje apžiūroje dėl sniego nesimatė įbrėžimų. Nurodė, jog nesupranta, kodėl pareiškėjas liko kaltininku. Pateikė eismo įvykio schemą bei nuotraukas.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nesutinka su pareiškėjo skundu. Prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, jog iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad abu vairuotojai sutinka, kad tarp jų automobilių buvo kontaktas. Tai patvirtina ir nuotraukose užfiksuoti apgadinimai, bei transporto priemonių apžiūros aktuose padaryta pareigūno išvada. Ginčas kyla dėl to, kurio automobilio vairuotojo veiksmai padarė įtaką susidūrimui. Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjas nurodė, jog jis rikiavosi į pirmą eismo juostą ir buvo persirikiavęs dviem ratas. Institucija nurodė, kad akivaizdu, jog pareiškėjas neteisingai supranta persirikiavimo procesą, t. y. priekiu įvažiavimas į gretimą eismo juostą nėra užbaigtas veiksmas, o tik pradžia. Kaip nurodė automobilio MAZDA vairuotojas, jis tuo metu buvo pirmoje eismo juostoje ir automobilis TOYOTA tiesiog rikiavosi, ignoruodamas jį. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu pirma eismo juosta būtų laisva, automobilis TOYOTA būtų persirikiavęs, tačiau jis neužbaigė manevro, t. y. įvažiavo į pirmą eismo juostą tik priekine automobilio dalimi, po ko įvyko susidūrimas. Institucijos teigimu, pareiškėjas atlikdamas manevrą, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis į pirmą eismo juostą, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui. Be to, po susidūrimo pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu apsunkindamas tyrimo atlikimą ir kaltininko nustatymą. Institucijos teigimu, pareiškėjas suvokė, kad tarp automobilių įvyko susidūrimas, tačiau sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad atlenkė automobilio veidrodėlį, o apgadinimų nematė, nes automobilis buvo purvinas. Institucijos teigimu, jei automobilis buvo purvinas, tai po kontakto purvas nusivalo būtent kontakto vietoje ir ši vieta labiausiai matoma ir išsiskiria likusio purvinų automobilio detalių fone.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžių metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Situacija buvo tokia, kad važiavo vasario mėnesį, neatsimena tiksliai dienos, įprastu maršrutu, nes pro ten važiuoja į mokyklą, važiavo į parduotuvę su šeima. Automobilyje buvo pareiškėjas, žmona, du mažamečiai vaikai. Persirikiavus į pirmą juostą, tiesiog, į jo mašiną įvažiavo, minėtas kaltininko automobilis, taip užlenkdamas šoninį veidrodėlį, keleivio, dešinės pusės, o po apžiūros pamatė, ant automobilio įbrėžimus. Eismo įvykio metu, atlenkus veidrodėlį, įbrėžimo nesimatė. Veidrodėlį atlenkus į priekį, kaltininkui jis atsilenkė tiesiog automatiškai, apžiūrėjo iš apačios, įbrėžimų nematė, kadangi jis pradėjo šaukti, grasinti, rėkauti, taigi vaikai išsigando ir jis nuvažiavo, taip apsaugodamas savo šeimos gerbūvį. Nurodė, kad buvo pusiau persirikiavęs – pusė automobilio buvo pirmoje eismo juostoje, ir tuo metu, kadangi yra sankryžoje praplatėjimas, MAZDA markės automobilis važiavo iš šono, nes jis užkabino iš šono. Pareiškėjo automobilis buvo persirikiavęs į pirmą juostą, ten yra praplatėjimas, T formos sankryža, policija žino, formą nupiešė. Tikėtina, kad jis pasislinko į dešinę, užkabindamas veidrodėlį. Jokiu kitu būdu, fiziškai ir matematiškai ir išmatavimų automobilių prasme, kaltininkas negalėjo užkabinti veidrodėlio, lenkdamas į priekį, nepasislinkęs į dešinę pusę, nes buvo įvažiavęs į pirmą juostą. Pareiškėjo manymu, toje juostoje buvo 3-4 ratais. Neskaičiavo ratų, negali atsakyti. Automobilis buvo persirikiavęs, jau atsistojęs, buvo priešais kito automobilio galines lempas, taigi spėtų, kad buvo persirikiavęs visais ratais. Nurodė, kad 2 ratais tikrai buvo persirikiavęs, kaltininkas užlenkė keleivio priekinį veidrodėlį. Akcentavo, jog brėžinys yra pateiktas policijai. Nurodė, jog įsitikino, prieš darydamas manevrą, kad tikrai nėra ten automobilio. Važinėja 20 metų. Nurodė, kad MAZDA automobilis važiavo pirma juosta, nežino, kodėl kitas asmuo atsitrenkė į pareiškėjo mašiną. Jis buvo pirmoje juostoje. Matė MAZDA automobilį, bet nematė, ar automobilis lakstė ar atlėkė. Papildomai pažymėjo, kad buvo automobilių srautas, persirikiavus į pirmą juostą, buvo priešais automobilis, matė jo lempas prieš save. Kamštinis automobilių srautas judėjo toliau. Jo automobilis stovėjo ir tuo metu kaltininko automobilis įvažiavo į jo automobilį. Tikėtina, kad kaltininkas buvo lygiagrečiai, nes kitaip negalėjo nubraukti priekinio veidrodėlio į priekį ir po to įbraukti priekinio rato. Kai atlikinėjo manevrą, automobilis tuo metu stovėjo, srautas buvo sustojęs. Pareiškėjo manymu, jis tyčia atsitrenkė, ar norėjo pagąsdinti, gal neblaivus buvo.

Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko su šeima, automobiliu, mažamečiais vaikais, kurie sėdėjo gale, o ji priekyje. Vyras vairavo automobilį, buvo šeštadienis, važiavo antra juosta, eismas buvo labai lėtas, buvo arba raudona arba kamštis, vyras lėtai persirikiavo iš antros juostos į pirmą ir tada pajuto, kad į keleivio sėdynes pusę pradėjo važiuoti mašina ir kiek ji pamenu, buvo tiesiog toks braukimas per tą šoną kur ji sėdėjo ir veidrodėlio nulenkimas į kitą pusę. Vyras atidarė langą, o kitas asmuo pradėjo necenzūriniais žodžiais rėkti. Moteris patyrė psichologinį smurtą, gale sėdėjo mažamečiai vaikai, o jos tikslas buvo bent jau kuo greičiau sustabdyti to smurto protrūkį. Prašė savo vyro laikytis ramiai, kaip įmanoma greičiau uždaryti langą, jis dar bandė žiūrėti tą veidrodėlį, ir jie tiesiog lėtai, pradėjo judėti į priekį. Jei nebūtų tos aplinkybės, kad kitas asmuo pradėjo daryti psichologinį spaudimą, rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius, ir būtų buvę be nepilnamečių vaikų, kurie be proto išsigando, matyt būtų sustoję. Veidrodėlis užsilenkė į kitą pusę, ne taip, kaip turi natūraliai užsidaryti. Vyras pasakė, kad veidrodėliui viskas gerai. Tai, kad mašina yra daugiau nubrozdinta, negalėjo tuo metu apžiūrėti. Tikslas buvo dingti iš tos situacijos, nes tas žmogus pradėjo rėkti. Moteriai buvo labai svarbus saugumas, o ji nežino, ar išlipus tas žmogus nepradėtų naudoti ir fizinį smurtą. Supranta, kad tai nėra teisinga. Nestebėjo aplinkos, kai vyras rikiavosi. Eismas buvo labai lėtas, nepamenu, ar buvo raudona ar kamštis. Ten buvo apie 5 km/h greitis. Liudytojos teigimu, automobilis jau buvo visiškai persirikiavęs.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), paliko vaiką futbolo treniruotėje, važiavo į miestą, į parduotuvę, Kalvarijų g., pravažiuojant ,,CUP“, pravažiavus tiltą, neprivažiavus Konstitucijos g. sankryžos, šviesoforui užsidegus raudonai šviesai, sustojo pirmoje eilėje. Užsidegė žalia ir ponas su TOYOTA markės automobiliu, nusprendė greitai persirikiuoti į pirmą juostą, buvo smūgis, pajuto, sustojo. Šviesoforas persijungė į žalią, vyras įjungė bėgį, pradėjo važiuoti ir tada, tas ponas staigiai į dešinę, jis norėjo į pirmą juostą. Kontakto metu buvo garsas, mašina sujudėjo. Užsilenkė veidrodėlis. Jo veidrodis, užkabino nukentėjusiojo veidrodį. Nebuvo įmanoma, kad nesuprastų, kad buvo kontaktas, kadangi dar jo žmona atidarė langą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimus.

KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte nurodyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus KET 112 punkte nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju J. M. pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis paskirta bauda už tai, kad jis buvo neatidus, persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, nepraleido gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateikto skundo turinio, bylos medžiagos ir pareiškėjo pozicijos teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis kategoriškai neigia savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog persirikiavus į pirmą juostą, tiesiog, į jo mašiną įvažiavo, MAZDA automobilis, taip užlenkdamas šoninį veidrodėlį, keleivio, dešinės pusės, o po apžiūros pamatė ant automobilio įbrėžimus. Eismo įvykio metu, atlenkus veidrodėlį, įbrėžimo nesimatė. Nurodė, kad buvo pusiau persirikiavęs – pusė automobilio (2 priekiniai ratai) buvo pirmoje eismo juostoje, tuo tarpu vėliau nurodė, kad galbūt buvo persirikiavęs į pirmąją juostą 3-4 ratais, o galiausiai nurodė, jog tiksliai neatsimena, kiek automobilio ratų buvo pirmoje eismo juostoje.

Teismas su pareiškėjo pozicija nesutinka. Liudytoja (pareiškėjo sutuoktinė) teismo posėdžio metu parodė, kad vyras vairavo automobilį, buvo šeštadienis, važiavo antra juosta, eismas buvo labai lėtas, buvo arba raudona arba kamštis, vyras lėtai persirikiavo iš antros juostos į pirmą ir tada pajuto, kad į keleivio sėdynės pusę pradėjo važiuoti mašina ir, kiek ji pamena, buvo tiesiog toks braukimas per tą šoną, kur ji sėdėjo ir veidrodėlio nulenkimas į kitą pusę. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu įvardino iš esmės panašias eismo įvykio faktines aplinkybes ir nurodė, jog automobilio TOYOTA vairuotojas nusprendė greitai persirikiuoti į pirmą juostą, buvo smūgis, pajuto, sustojo. Šiuos proceso dalyvių parodymus patvirtina pareiškėjo į bylą pateikta eismo įvykio schema, kurioje parodyta, jog pareiškėjas, vairuodamas automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekė persirikiuoti iš antros į pirmąją eismo juostą, tačiau neužbaigdamas manevro (pareiškėjo automobilis pirmoje eismo juostoje buvo 3 ratais), nedavė kelio – tiesiai, pirmąja eismo juosta, važiavusiam automobiliui MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį kliudė.

Teismų praktikoje nagrinėjant eismo įvykių bylas, jau seniai yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz., kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju automobilių kontaktas įvyko dėl pareiškėjo neatsargumo ir eismo sąlygų neįvertinimo manevruojant. Būtent jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su pasekmėmis – automobilio MAZDA apgadinimu, ir jis pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn už juos. Pažymėtina, kad važiavimo kryptį (eismo juostą iš antros į pirmą) keitė būtent pareiškėjo automobilis, todėl būtent jam teko pareiga įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Būtent pareiškėjas, vairuodamas automobilį TOYOTA, turėjo praleisti tiesiai ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, o keisdamas važiavimo juostą, visų pirma įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Pažymėtina, kad įrodymų apie tai, kad automobilis MAZDA būtų rikiavęsis iš kurios nors kitos eismo juostos, byloje nėra, tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad galimai MAZDA vairuotojas kokiu tai būdu keitė judėjimo kryptį, visų pirma, yra spėjamo pobūdžio, jų nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, net paties pareiškėjo paaiškinimai ir laikytini pareiškėjo pasirinkta gynybos versija.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą J. M. paskirta nuobauda – bauda, už tai, kad vairuodamas automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, nepraleido gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka, jog jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kadangi asmuo, vairavęs automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio pradėjo šaukti, grasinti, rėkauti, taigi, anot pareiškėjo, jo vaikai išsigando, o jis nuvažiavo, taip apsaugodamas savo šeimos gerbūvį. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-333-426/2018, Nr. AN2-157-316/2021). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo, liudytojos bei nukentėjusiojo teismo posėdžio metu teiktų parodymų, matyti, kad pareiškėjas suvokė, jog automobiliai susidūrė (nusilenkė abiejų automobilių veidrodėliai, liudytoja nurodė girdėjusi braukimo garsą ir pan.), taip pat neneigė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas teigė, jog automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo šaukti, grasinti, rėkauti, jo vaikai išsigando, o jis nuvažiavo, taip apsaugodamas savo šeimos gerbūvį. Visgi byloje nėra pateikta duomenų, jog automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ėmėsi konkrečių bei priešiškų pareiškėjui, jo turtui ar jo šeimai veiksmų, t. y. pvz., grasindamas išlipo iš automobilio, naudojo fizinį smurtą, gadino pareiškėjui priklausantį turtą ir pan. Juolab, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui ar jo šeimai kilusį realų pavojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas apsaugoti savo šeimą, vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai bei gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat aplinkybę, kad pareiškėjas grėsmės nesuvokė kaip realios patvirtina tai, kad iš karto po susidūrimo jis į policiją neskambino, apie jokius grasinimus nepranešė. Policijai pareiškimą parašė tik beveik po mėnesio po įvykio (2024 m. vasario 28 d.), t. y. po to, kai policija su juo susisiekė dėl būtent nukentėjusiojo pateikto pranešimo.

Iš Balcia Insurance SE Lietuvos filialo 2024 m. vasario 21 d. žalos sąmatos, nustatyta, kad automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina sudaro 700,72 Eur. Ši suma neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Atsižvelgdamas į J. M. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad J. M. paskirta galutinė nuobauda (800 Eur bauda), yra ne per griežta, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pagrindo mažinti paskirtą baudą, ar jos iš viso neskirti, nėra, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10513-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė