- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1352-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01325-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Suinteresuotas asmuo
- T. N., T. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. N., T. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Z. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio I. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-6493-1115/2023 pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties šio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškimą teikia tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėja galėtų disponuoti santuokos su I. K. metu įsigytu turtu - 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalimi kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėto turto savininke įrašyta pareiškėja Z. K. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nagrinėjimas šiuo atveju nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, teismas konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėja Z. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6493-1115/2023 ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškimo esmę, t. y., į tai, kad pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio I. K. mirties, priėmė jo palikimą (1/2 santuokoje pirkto nekilnojamojo turto, kuris palikėjui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nors paveldimas turtas ir registruotas pareiškėjos vardu, tačiau jai pagal įstatymus, nepriėmus palikimo po sutuoktinio mirties, priklauso tik ½ dalis, nes šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tik nustačius minėtą juridinį faktą, pareiškėja galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu įgis nuosavybės teisę į visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
3.2. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės pažeidžia pareiškėjos konstitucines teises kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi minėta nutartis užkerta kelią pareiškėjai apginti savo turtines teises į palikimo priėmimą. Kitokia tvarka (ne teismo) nustatyti palikimo priėmimo faktą faktiniu valdymu nėra galimybės, todėl pareiškėja priversta dėl minėto juridinio fakto kreiptis į teismą.
3.3. Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sutapatino registraciją viešame registre su nuosavybės teisių įgijimo pagrindu, priskirdamas paveldimą turtą asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn vien dėl to, kad jos vardu įregistruotas turtas, o tai absoliučiai prieštarauja galiojančioms teisės normoms, nes turtui, kurio dalį pareiškėja siekia paveldėti pripažinus juridinį faktą, taikoma sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, su kuria pareiškėja sutinka ir nesirengia jos ginčyti.
3.4. Pareiškėja akcentuoja, kad asmuo, kuris sužino, kad jo teisės yra pažeistos, pats renkasi būdus, laiką ir priemones savo pažeistoms teisėms apginti ir teismas jam negali nurodyti kokiu būdu ir kada tai padaryti. Šiuo atveju, iš pateiktų teismui įrodymų matyti, kad palikėjas ir pareiškėja buvo sutuoktiniai. Po palikėjo mirties, pareiškėja liko gyventi santuokoje įgytame name, už jį mokėjo mokesčius ir įvairias valstybės nustatytas rinkliavas. Name liko ir palikėjo asmeninių daiktų, kuriuos pareiškėja toliau valdė ir jais naudojosi. Į notarą po sutuoktinio mirties ji nesikreipė, todėl minėti jos veiksmai laikytini kaip paveldėto turto savininko, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, veiksmai.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos Z. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. po sutuoktinio I. K. mirties – (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą (1/2 santuokoje pirkto nekilnojamojo turto, kuris palikėjui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise), faktiškai pradėdama jį valdyti. Tik nustačius minėtą juridinį faktą, pareiškėja galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu įgis nuosavybės teisę į visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
8. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.).
9. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. K. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1965 m. balandžio 19 d. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini) (palikėjo) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Taigi nekilnojamojo turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
12. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad turtui taikoma sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas, VĮ „Varėnos miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-399/2010).
13. Apibendrinant išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos Z. K. pareiškimo priėmimo klausimą, netinkami taikė ginčui aktualias materialinės bei proceso teisės normas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Z. K. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.