Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Valdui Grabauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1. 2000 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimui 3 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“, bausmė sumažinta, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, bausmę atlikęs 2001 m. lapkričio 30 d.

2. 2002 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, 201' straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 2 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“, bausmė sumažinta, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir laikomas bausmę atlikusiu.

3. 2002 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę paskiriant atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, bausmę atlikęs 2002 m. gruodžio 13 d.

4. 2004 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 17 dienų, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir laikomas bausmę atlikusiu.

5. 2004 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, BK 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs 2006 m. kovo 27 d.

6. 2006 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7. 2007 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio l dalį, 22 straipsnio l dalį, 260 straipsnio l dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinus su 2006 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

8. 2012 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir laikomas bausmę atlikusiu.

9. 2013 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį 1 p., 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

10. 2014 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. vasario 5 d.

11. 2014 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės dviejų metų devynių mėnesių bausmės pridedant švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y.:

2018 m. sausio 20 d., 19:13 val., prie (duomenys neskelbtini), G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso Klaipėdos Apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų reikalavimui nusiraminti, sulaikymo metu, pasipriešino valstybės tarnautojams, iš Vyriausiojo policijos Komisariato Patrulių rinktinės Vyriausiojo patrulio T. L. rankos pagriebė tarnybinį žibintuvėlį, su ranka vieną kartą trenkė Vyriausiojo policijos Komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei G. G. į nugarą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokiais savo veiksmais G. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Liudytojas policijos pareigūnas T. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, 2018 m. sausio 20 d., apie 19:10 val. dirbdamas AP “L1709” kartu su vyriausiąja patrule G. G. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įėjime prieš 20 minučių užpuolė kaimynas su broliu, sumušė pranešėjos vyrą, išmušė dantį, laukia namuose. Apie 19:13 val. nuvykę nurodytu adresu, antroje 23 namo laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukšto buvo pastebėti du vyrai, kurie leidosi laiptais žemyn, G. G. ir G. V., G. G. rankoje pastebėta kraujuojanti žaizda, todėl piliečiams buvo nurodyta kartu eiti į konflikto vietą su pareigūnais. Patekus į penkto aukšto koridorių, nukentėjęs pranešėjos sugyventinis B. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jį sumušė koridoriuje esantys asmenys G. G., G. V. ir G. C.. Nukentėjusiojo sugyventinė M. L. patvirtino, kad jį mušė G. C.. Pareikalavus G. C. prieiti prie pareigūno, jis pradėjo bėgti, išbėgęs į laiptinę rankomis stumdė duris ir jomis kliudė pareigūną. Patekus į laiptinę ir panaudojus kovinių imtynių veiksmus sulaikytas G. C., bandant jam uždėti antrankius į koridorių atėjo agresyviai nusiteikę G. V. ir G. G., kurie reikalavo paleisti jų draugą, buvo išreikštas reikalavimas atsitraukti, kurio jie nevykdė. G. V. iš pareigūno T. L. rankos pagriebė tarnybinį žibintuvėlį ir ranka trenkė vyr. patrulei G. G. į nugarą. Iškvietus į įvykio vietą pagalbą, pareigūnai atsitraukė į lauką. Sulaukus pagalbos, už 23 namo buvo sulaikytas G. V., jam uždėti antrankiai, AP 1924 kitoj kelio pusėje prie Malūno tvenkinio sulaikė G. C., vėliau prie antros namo laiptinės sulaikytas G. G. (b. l. 15-16).

Papildomos apklausos metu liudytojas T. L. parodė, jog atvykus Mokyklos g. 23, penktame aukšte pamatė konfliktą, susirinkę asmenys šaukė vienas už kitą garsiau, T. L. klausė kelis kartus, kas kvietė policiją, kas atsitiko. Paklausus kas sumušė B. S., nes jo veidas buvo kruvinas, pastarasis ranka nurodė į koridoriuje stovėjusį G. C. jis buvo su trumpikėmis. Pamatęs G. C., kad nukentėjusysis rodo į jį, šis pradėjo eiti link koridoriaus durų ir pradėjo bėgti. Kartu su kolege G. nusivijo ir panaudojus kovinių imtinių veiksmus pradėjo sulaikinėti G. C.. Sulaikymo metu, T. L. jį prisispaudė prie savęs su ranka už kaklo, kad neleisti jam atlikti neteisėtų veiksmų, nes šalindamasis jis pareigūnui paleido iš durų, bet nespėjo pataikyti, nes jas nuspyrė su koja, prie pareigūnų pribėgo agresyviai nusiteikęs G. V., gim. (duomenys neskelbtini), jam buvo liepta atsitraukti, tačiau nevykdė reikalavimų, buvo agresyvus, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu kai T. L. laikė C., V. jam iš rankos išgriebė žibintuvėlį, kadangi pareigūnas buvo dėmesį ir jėgas sutelkęs į grumtynes, pajuto bet nespėjo pasipriešinti. V. bandė jam smūgiuoti, užsimodamas ranka, tačiau nepataikė, tada būdamas agresyvus, šaukdamas, su ranka sudavė kolegei į nugarą. Su kolege bandė atsitraukti ir traukdamiesi kvietė pastiprinimą, pareigūnams bėgant laiptais G. V. vijosi, ir bandė su ranka suduoti vėl į nugarą kolegei, tada T. L. išsitraukė išskleidžiama teleskopinę lazdą, su ja prieš V. užsimojo, tuomet jis griuvo laiptais, ar pareigūnas jam pataikė nejuto, nepamenu. Atvykus pastiprinimui, T. L. š ėjo su pareigūnais į laiptinę, o pareigūnės liko stebėti aplinką lauke, jos ir sulaikė V., kaip jis išėjo į lauką iš laiptinės nepastebėjo. Sulaikymo metu T. L. nenukentėjo, uniforma nesuplyšo, o žibintuvėlį radusios lauke pareigūnės jam grąžino (b.l. 19-20).

Liudytojas G. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. Mokyklos g. 23, Klaipėdoje, bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, ketvirtame aukšte, antroje laiptinėje, girtavo su G. V., G. G.. Abu vyriškiai C. tik pažįstami iš matymo. Po kurio laiko G. C. nuėjo į penktą aukštą, nes išgirdo triukšmą, penktame aukšte gyvena jo brolis. G. V. ir G. liko virtuvėje, su G. C. nėjo. Ar jie per tą laiką, kol visi sėdėjo virtuvėje, buvo nuėję iki penkto aukšto G. C. nežino, nes jis vaikščiojo iki savo kambario, ėjo į tualetą, taip pat ir jie vaikščiojo į tualetą, todėl negali užtikrintai sakyti, kad jie visad prasėdėjo virtuvėje ir nedalyvavo konflikte. Kai atėjo G. C. į penktą aukštą, koridoriuje buvo triukšmas, susirinkę kaimynai iš penkto ir ketvirto aukšto rėkė vienas už kitą garsiau. Kai atvyko policijos pareigūnai, G. C. ėjo namo į ketvirtą aukštą, pareigūnai jam liepė stoti, bet jis nenorėdamas kištis į konfliktą, nestojo, ėjo toliau, jis vilkėjo trumpikes, į lauką bėgti neketino, laiptinėje buvo sulaikytas pareigūno. Tuo metu į laiptinę atėjo G. V., ar jis grūmėsi su pareigūnais G. C. nematė, nes buvo prismaugtas pareigūno, ar V. sudavė pareigūnei taip pat nematė. Jog V. būtų paėmęs iš pareigūno žibintuvėlį nematė. Pareigūnai pasišalino iš laiptinės, G. V. atsistojo nuo laiptų, nes buvo nuverstas pareigūno, nuėjo į ketvirtą aukštą, kur buvo G. V. nepamenam (b.l 46-47).

Apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b. l. 50-51). Iš vaizdo įrašo matyti, kaip G. V. pastumia pareigūnę iš už nugaros, suduodamas jai smūgį iš delno į nugarą, keikiasi necenzūriniais žodžiais, šaukia, elgiasi agresyviai.

Iš 2018 m. sausio 20 d. asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad G. V. nustatytas 1,41 promilių girtumas (b.l. 56).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu šių asmenų reikalavimams, o su pasipriešinimu, panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų praktikoje pasipriešinimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimas prieš jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. V., nereaguodamas į policijos pareigūnų perspėjimus nusiraminti, sulaikymo metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams. Savo smurtiniais veiksmais – smūgiu iš rankos į pareigūnės nugarą - kaltinamasis nukentėjusiajai G. G. sukėlė fizinį skausmą. Be to, priešindamasis, jis griebė iš policijos pareigūno rankos tarnybinį žibintuvėlį. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta: tarnybiniais pranešimais, nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolu, vaizdo medžiaga, kita rašytine bylos medžiaga. Kadangi, pavartojus fizinį smurtą, policijos pareigūnui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jo veika tinkamai kvalifikuojama pagal BK 286 str., ir nėra pagrindo kalbėti apie administracinę atsakomybę.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė savo nusikalstamo veikimo pobūdį, suprato, jog, panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas pareigūnei ranka į nugarą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis G. V. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Savo kaltę visiškai pripažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios – policijos pareigūnės G. G. atsiprašė, pastaroji jam atleido. Civilinio ieškinio byloje nėra, žala kaltinamojo veiksmais nepadaryta. G. V. anksčiau teistas ne kartą, bausmę atlikęs, į laisvę iš pataisos namų išėjo tik 2017 m. rugpjūčio 4 d. Naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jo atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d. padarymu. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti. G. V. yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir G. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, nors kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, nėra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už nusikaltimą kaltinamajam skirtina bausmė nesiekia vienerių metų laisvės atėmimo, kaltinamasis nori pasitaisyti, dirbti, integruotis į visuomenę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas dvejiems metams. Siekiant G. V. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigotinas dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. 19.20 val. iki 2018 m. sausio 22 d. 13.00 val. (2 paros) (b.l. 74, 93).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 96-100),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, esanti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant G. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 20 d. 19.20 val. iki 2018 m. sausio 22 d. 13.00 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu,– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.