Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2018-04-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atliko 2018-11-07;

2020-05-13 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atliko 2021-02-17, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. N. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pažeidė KET 14 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidė KET 127 punktą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas: 2022-04-03, apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 2,39 promilių neblaivumas) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nepasirinko saugaus greičio bei atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. M., o pastarojo vairuojamas automobilis nuo patirto smūgio atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. Š. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei V. M. padaryti sužalojimai - kraujosruvos akių vokuose, pilve, muštinė žaizda kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinio krašto, viršutinio žandikaulio ančio sienos lūžimai - sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei P. K. buvo padarytas pakaušio sumušimas, kuris sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai M. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. N. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2022-04-03 jam paskambino viršininkas, pasakė, kad reikia nuvežti krovinį į (duomenys neskelbtini). Naktį prieš tai buvo gėręs alkoholio. Nesijautė neblaivus, todėl važiavo į darbą. Įvykis įvyko 2022-04-03 14.35 val. Jam buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Turi priklausomybę alkoholiui, tačiau nesigydo. Įvykio dieną vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Suskambėjus telefonui, į jį žvilgtelėjo, todėl nukreipė dėmesį nuo kelio. Greičio nebuvo, nes buvo pervaža, prie jos sustojo. Dėl įvykusios avarijos, kurios metu susidūrė trys automobiliai pripažįsta kaltę, nes nepastebėjo automobilio, kuris norėjo turbūt sukti į kairę. Iki automobilio, važiavusio priekyje buvo apie 150 metrų. Važiavo 50/60 km/h greičiu. Jei būtų važiavęs lėčiau, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Administracine tvarka baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Su nukentėjusiosiomis susisiekęs nebuvo, su jomis nekalbėjo. Iš kitų asmenų sužinojo apie nukentėjusiųjų sveikatos būklę. V. M. padaryti sužalojimai susiję su akies pažeidimu. Jos pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis.

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-03-03 naktį namuose gėrė alkoholį - labai daug išgėrė, nes neketino vairuoti. Paskambinęs viršininkas pasakė, kad reikia atvažiuoti į darbą, iškvietimas į darbą buvo neplanuotas. Viršininkas sakė, kad nėra kam vairuoti krovininio automobilio, kuris turi vykti į (duomenys neskelbtini), o keltas turėjo būti vakare. Pasakė atvažiuosiantis, nes suprato, jog yra reikalingas darbe, kad nėra kam vairuoti. Jautė, kad yra dar kažkiek neblaivus, bet galvojo, kad daug nepripūstų į alkotesterį. Žinojo ir apie gresiančią atsakomybę dėl vairavimo neblaiviu, bet vis tiek savo automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kelyje kažkas paskambino ir jis nukreipė akis į savo telefoną, kuris buvo padėtas ant priekinės sėdynės. Po to pamatė, kad stabdo priešais, ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis. Nespėjo sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į minėto automobilio galą. Išlipęs matė, kad iš automobilio, į kurį atsitrenkė, išlipo moteris kruvinu veidu, taip pat matė, kad šis automobilis atsitrenkė į dar kitą automobilį. Supranta, kad dėl jo kaltės kilo eismo įvykis. Gailisi, kad vairavo neblaivus ir kad sukėlė eismo įvykį. Pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius ir žada juos atlyginti dalimis (t. 2, b.l. 117-120, 125-128).

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2022-04-03 apie 14. val. kartu su sūnumi E. M. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Sūnus vairavo jai priklausantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, užsisegusi saugos diržą. (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, sustojo prie geležinkelio pervažos, bet ar jie stovėjo pirmi ar dar kitos mašinos prieš juo stovėjo - nepamena. Atsimena, kad pradėjo lėtai važiuoti ir kai atsipeikėjo, pajautė kad kažkas karštas bėga per kairę veido pusę, fone girdėjo sūnaus balsą, jis kažkam šaukė ,,ką tu pridirbai“. Paskui ją išsivežė greitoji. Spėja, jog įvykio metu trenkėsi galva į priekine panelę ir taip susižalojo kairę veido pusę, oro pagalvės neišsiskleidė. Dėl patirtos galvos traumos nematė nieko aplinkui - kokie automobiliai stovi, kaip jie stovi, kokie žmonės aplinkui buvo. Po eismo įvykio išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo gydoma dvi paras. Paskui grįžusi namo kreipėsi į savo šeimos gydytoją medicinos centre ,, (duomenys neskelbtini)“. taip pat lankėsi dėl akies sužalojimo pas okulistą (duomenys neskelbtini), pas neurologą klinikoje ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje pas veido ir žandikaulio chirurgą. Ilgai buvo nedarbinga, turėjo nedarbingumo pažymėjimą (t. 1, b.l. 75-79).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. Š. parodė, kad 2022-04-03, apie 14.30 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Blaivi vairavo jos sugyventiniui Š. T. priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu važiavęs Š. T. sėdėjo keleivio vietoje, o jos dukra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), sėdėjo galinėje sėdynėje įtaisytoje vaikiškoje kėdutėje už Š. T.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ribose, priešais, savo kelio juostoje, pamatė automobilį su priekaba, kuris ruošėsi sukti į kairėje esantį keliuką, tada sustojo, nes minėtas automobilis negalėjo sukti į kairę, kadangi praleidinėjo iš priekio pravažiuojančias mašinas. Matė, kad už jos automobilio sustojo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis. Tik tas automobilis su priekabėle įsuko į kairėje esantį keliuką, ji jau ruošėsi jungti pirmą pavarą ir važiuoti, bet nespėjo net įjungti, kaip pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Iš pradžių net nesuprato, kas įvyko. Po to su Š. T. išlipo, apžiūrėjo ar P. viskas gerai. Paskui nuėjo apžiūrėti ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį - ten priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris kruvinu veidu o vairuotojui nieko nebuvo nutikę. O už ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio stovėjo į to automobilio galinę dalį įvažiavęs automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš jo išlipęs vyras priėjo prie jų, piktai sakė, kad ,,ko čia stovit, neleidžiat važiuoti“. Dėl nuo vyro sklindančio alkoholio kvapo suprato, jog šis yra neblaivus. Pamačiusi visą situaciją, suprato, kad tai ,, (duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į stovintį ,,(duomenys neskelbtini)“, o pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į jų automobilio galą. Po to atvyko policija ir greitoji. Įvykio metu nukentėjo jos dukra P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra dėl galvos sumušimo buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po įvykio dar keletą dienų jautėsi blogai, bet daugiau pas medikų nesikreipė, tačiau dėl patirtų neigiamų išgyvenimų dar ir dabar jaučia baimę važiuojant ir mikčioti pradėjo po šio įvykio. Iš draudimo gavo išmoką už savo ir dukters patirtas gydymosi išlaidas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (2 t., b.l. 23-27).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad 2022-04-03, apie 14.35 val., kartu su mama V. M. važiavo automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip priešais jo vairuojamą automobilį pradėjo stoti ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis juodos spalvos - stabdė, kadangi priešais ,, (duomenys neskelbtini)“ važiuojantis automobilis, kurio neįsidėmėjo, suko į kairę. Jis irgi stabdė savo automobilį ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jis galva trenkėsi į vairą, tačiau sužalojimų nepatyrė. Taip pat tuo metu pajuto, kaip jo automobilis trenkėsi į priešais sustojusį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos. Kai po smūgio atsimerkė, pamatė, kad jo mamai V. M. kraujuoja veidas. Tai išvydęs, išlipo iš automobilio ir pradėjo kviesti pagalbos. Ar mama buvo praradusi sąmonę negali pasakyti. Jis mamai padavė servetėlių, šalia buvę žmonės padavė butelį su vandeniu. Išlipęs iš automobilio taip pat pamatė, kaip iš už jo automobilio stovinčio automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kažką kalbėjo, tačiau nėjo suprasti ką. Greitoji pagalba atvykusi, jo mamą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, nes buvo sumušta krūtinė. Po įvykio keletą dienų jautė skausmą krūtinės srityje, dėl ko po kelių dienų kreipėsi pas medikus. Gydytoja paskyrė vaistų ir gydėsi ambulatoriškai. Dėl patirto fizinio skausmo nukentėjusiuoju byloje nepageidauja būti pripažintas, pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b.l. 166-172).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. T. parodė, kad 2022-04-03, apie 14.20 val. važiavo su drauge M. Š. ir pastarosios dukra P. K. nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. Š. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) esančią geležinkelio pervažą, t.y., (duomenys neskelbtini) k. už autobusų stotelės, jų priekyje važiavo kitas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, numerių neįsidėmėjo, su priekaba. Minėtas automobilis rodė kairės pusės posūkio signalą. M. Š. sustojo, iš galo sustojo kitas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ nusuko į kairę, o tada pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Po smūgio visi išlipo. Nuėjo prie ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio, kurio vairuotojo pusėje sėdėjo vaikinas, o priekinėje keleivio pusėje sėdėjo moteris, kuriai iš dešinės akies kraujavo ir buvo patinę. Kito automobilio - ,,(duomenys neskelbtini)“ markės - vairuotojas buvo neblaivus, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, nors ir po įvykio kreipėsi pas medikų dėl pykinimo ir kaklo patempimo. Jam įvykio metu patirtą žalą atlygino draudimas (dėl automobilio ir kreipimosi pas medikų), byloje civilinio ieškinio nereiškia (t. 2, b.l. 1-7).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-05-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos akių vokuose, pilve, muštinė žaizda kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinio krašto, viršutinio žandikaulio ančio sienos lūžimai - padaryti vienmomenčiai, kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys, saugos diržas, ir pan., paveikus priekinius kūno paviršius ir nukentėjusiajai V. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 118-120).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-02-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. padarytas sužalojimas (deformacija) savaime ar taikant kosmetines priemones išnykti negali (t. 3, b. l. 91-94).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-05-12 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, M. Š. kūne sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. l. 51, 52).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-05-12 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. K. nustatytas pakaušio sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys, saugos diržas, ir pan. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 75, 76).

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-07-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, E. M. kūne sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 180).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-05-12 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, Š. T. kūne sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. l. 20-21).

14. Eismo įvykio (duomenys neskelbtini) aplinkybės, jame dalyvavusios transporto priemonės bei nukentėjusieji asmenys apibūdinti registro objekte (duomenys neskelbtini) -ROIK: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-21).

15. 2022-04-03 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 29-31) bei jo prieduose - fotolentelėje (t. 1, b. l. 32-36) ir eismo įvykio vietos schemoje (t. 1, b. l. 37) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) bei trys susidūrę automobiliai -„(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę (duomenys neskelbtini) m. kryptimi.

16. 2022-04-03 sprendimu S. N. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 71). 2022-04-03 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog S. N. pirmojo tikrinimo metu 2022-04-03, 14.55 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 2022-04-03, 15.11 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

17. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta ir įrodyta, kad

2022-04-03 kaltinamais S. N., neblaivus (nustatytas 2,39 promilių neblaivumas) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nepasirinko saugaus greičio bei atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. M., o pastarojo vairuojamas automobilis nuo patirto smūgio atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. Š. Dėl kilusio eismo įvykio V. M. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, P. K. nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. Š. – fizinis skausmas.

18. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

21. Taigi byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytą KET (Kelių eismo taisyklių) 9, 14, 127 punktų reikalavimus. Šiuo atveju kilusius padarinius – kaltinamojo sukeltą eismo įvykį, kurio metu kitų automobilių keleiviams buvo sukeltas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai bei fizinis skausmas, tiesiogiai sąlygojo kaltinamojo netinkamas vairavimas. Kaltinamojo KET pažeidžianti veika buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Dėl bausmės skyrimo

23. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai galėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kaltinamojo atsakomybė sunkina tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą (t. 2, b. l. 88-110), tarp kurių ir tai, kad kaltinamasis yra sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas užimtumo tarnyboje, o prieš tai visada palaikė darbo teisinius santykius įvairiuose bendrovėse, kas leidžia spręsti, kad turėjo pozityvų užimtumą (t. 2, b. l. 91-93), nėra įtrauktas į psichikos centro ir (ar) priklausomybės ligų apskaitas, tačiau baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius ir su alkoholio vartojimu, taip pat teisiamas už nusikalstamas veikas, o paskirtos laisvės apribojimo bausmės nesustabdė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

25. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, visumą, BK 54 straipsnio nuostatas, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo mechanizmą bei sukeltus padarinius, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai S. N. negalėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nustatytas vidurkis.

26. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam S. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

27. Į bausmės laiką įskaitytinas S. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-04-03 (19 val.) iki 2022-04-04 (14.50 val.), (t. 2, b. l. 136-140), t. y. viena para.

28. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas aptarti galimybės taikyti BK 75 straipsnį, taip suteikiant S. N. dar vieną galimybė pasitaisyti ir būnant laisvėje ir vykdant nustatytas pareigas.

29. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

30. Šios bylos atveju teismas, apsvarstęs prokurorės pasiūlytą galimybę taikyti S. N. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

31. Ir nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam S. N. pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, vis tik mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus šios bausmės atlikimo. S. N. atitinka BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą už kurį jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Be to, S. N. visada palaikęs darbo teisinius santykius ir šiuo metu, teisiamojo posėdžio metu paaiškino kad, siekia įsidarbinimo (ieškosi geriau apmokamo darbo) tam, kad galėtų likviduoti savo 2022-04-03 nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindas S. N. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, skiriant jam papildomas pareigas.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

32. Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

33. Tačiau šiuo atveju aktuali ankstesnė BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, numačiusi, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojusi iki 2022-11-01).

34. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis 2022-04-03 padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, suvokdamas, kad yra pavartojęs alkoholio ir žinodamas, jog tokios būklės yra draudžiama vairuoti transporto priemones, dalyvavo eisme ir sukėlė skaudžias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, tai, kad nors kaltinamasis ir nėra įtrauktas į psichikos centro ir (ar) priklausomybės ligų apskaitas, tačiau baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, kas leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį į neatsakingą alkoholio vartojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

35. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo (t. 2, b. l. 145-148), kuriuo S. N. paskirtą kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2022-04-04 (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo

36. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė, kuri priklauso kaltininkui turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose 2K-80-511/2018; 2K-80-511/2018).

37. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra pats kaltinamasis S. N. (t. 1, b. l. 79). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes (S. N. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas) teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra nėra jokio pagrindo spręsti BK 72 straipsnio nuostatų taikymas galėtų būti neproporcingas S. N. atžvilgiu. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad turto konfiskavimas galėtų būti netaikomas remiantis proporcingumo kriterijais, todėl kaltinamojo transporto priemonė (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina (BK 72 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

38. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

39. Kaltinamojo vairuota transporto buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). TPVCAPDĮ nustato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 Eur – dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tiek pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

40. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) šioje byloje įtraukta civiliniu atsakovu (t. 1, b. l. 147), o nukentėjusioji V. M. – civiline ieškove (t, 1, b. l. 145), kuri byloje pareiškė civilinė ieškinį, prašydama jai atlyginti 3000 Eur dydžio neturinė žąlą ir 2 867,64 Eur turtinę žalą, padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 123-129). Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinė atsakovė pateikė duomenis, kad V. M. jau buvo kompensuota jos patirta turtinė žala, be to, teismui pateikta 2023-05-18 sudaryta taikos sutartis (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)), kuria draudimo bendrovė papildomai įsipareigojo atlygins civilinei ieškovei 3 000 Eur kompensuojant neturtinę žalą (sutarties 1 punktas), taip pat taikos sutartys šalys sulygo, jog civilinei ieškovei ateityje patyrus realių turtinių išlaidų dėl sveikatos atstatymo, susijusio su šiame įvykyje patirto sužalojimo gydymu, ji turės teisę kreiptis į draudimo bendrovę, ir po šios sutarties įsiteisėjimo, o pastaroji (draudimo bendrovė), gavus tokį nukentėjusios kreipimąsi, įsipareigoja atlyginti visą pagrįstą turtinę žalą, susijusią su šiame įvykyje patirto sužalojimo gydymu (sutarties 3 punktas).

41. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

42. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), daro išvadą, kad šalių 2023-05-18 sudaryta taikos sutartis tvirtintina joje nustatytomis sąlygomis ir procesas dėl civilinės ieškovės V. M. pateikto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. N. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, S. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-04-03 (19 val.) iki 2022-04-04 (14.50 val.), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, S. N. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. N. – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-04-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis transporto priemonę (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią S. N., perduotą saugoti į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

S. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Skaitmeninės laikmenos (CD diskai) paliktinos saugoti byloje.

Patvirtinti 2023-05-18 sudarytą taikos sutartį tarp civilinės ieškovės V. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir civilinio atsakovo o (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tokiomis sąlygomis:

1. šalys susitaria, kad civilinis atsakovas papildomai atlygins civilinei ieškovei V. M. 3 000 Eur kompensuojant neturtinę žalą.

2. Civilinė ieškovė, įsiteisėjus teismo nutarčiai (nuosprendžiui), kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsipareigoja nereikšti civilinio atsakovo atžvilgiu reikalavimų neturtinės žalos atlyginimo, t. y. atsisako savo civilinio ieškinio reikalavimo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ši taikos sutartis neužkerta kelio ieškovei ateityje patyrus realių turtinių išlaidų dėl sveikatos atstatymo, susijusio su šiame įvykyje patirto sužalojimo gydymu, kreiptis į draudimo bendrovę, ir po šios sutarties įsiteisėjimo. Civilinis atsakovas / draudimo bendrovė, gavus tokį nukentėjusios kreipimąsi, įsipareigoja atlyginti visą pagrįstą turtinę žalą, susijusią su šiame įvykyje patirto sužalojimo gydymu.

4. Šalys susitaria, kad civilinis atsakovas, šios taikos sutarties 1 punkte nurodytą žalos atlyginimo sumą, per 5 (penkias) darbo dienas po taikos sutarties pasirašymo dienos, perveda į civilinės ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą ir tai bus laikoma tinkamu ir visapusišku įsipareigojimų pagal šią taikos sutartį įvykdymu.

5. Civilinis atsakovas neprivalo atlyginti jokių kitų šioje taikos sutartyje neaptartų civilinės ieškovės nuostolių ir / ar reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštu civiliniu ieškiniu.

6. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalims yra žinoma ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bei suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo procesinės teisinės pasekmės - bylą pabaigus taikos sutartimi, bylos dalys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei yra nutraukiama, o šioje dalyje bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).

8. Šalys pareiškia, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia bylos šalių teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų.

9. Šalys patvirtina ir pripažįsta, jog šia taikos sutartimi yra išsprendžiamas tarpusavio ginčas, susijęs su civilinės ieškovės pareikštu civiliniu ieškiniu bei jo reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinis atsakovas ir civilinė ieškovė susitaria nereikšti apeliacinių skundų dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo.

10. Šalys patvirtina, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė taikos sutartį, kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinės ieškovės V. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.