- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-431-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- A., A. D.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 6 d. ši bausmė subendrinta su bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., jas iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. ši bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-496-2008 paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 17 d. apie 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsibrovė į R. K. gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio kambario pagrobė nedidelės 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, priklausantį nukentėjusiajam R. K..
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 18 d. apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) g. 71, J. B. nuomojamo gyvenamojo namo virtuvėje pagrobė 5 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 560 Lt, viso 565 Lt vertės turtą, priklausantį nukentėjusiajai J. B. bei piniginėje buvusius fizinio asmens dokumentą - J. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. B. priklausančią AB banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo peržiūrėti bylą ir skirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad žalą atlygino, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Taipogi nurodo, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, kadangi, pasak apelianto, nebuvo atlikta medicininė ekspertizė dėl jo apsvaigimo.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų R. K., J. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir padarė teisingą išvadą, kad A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio bei prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad atlygino padarytą žalą ir paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. D. iš R. K. pagrobė mobilaus tyšio telefoną 50 Lt vertės, o iš J. B. 5 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 560 Lt, viso 565 Lt vertės turtą bei piniginėje buvusius dokumentus: fizinio asmens dokumentą - J. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. B. priklausančią AB banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiajai J. B. padarytą turtinę žalą atlygino nuteistojo motina. Tačiau byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, jog jo motina dalį padarytos žalos atlygintų. Iš ko seka, kad apelianto motina tai padarė savo valia, o ne nuteistojo paprašyta. Be to, nuteistasis neatlygino padarytos turtinės žalos R. K. ir nesiėmė jokių priemonių, kad padarytą žalą atlygintų kiti asmenys.
Kadangi atlyginta ne visa nusikalstamais veiksmais padaryta žala, be to, nenustatyta, kad nuteistasis būtų išreiškęs savo valią, kad jo padarytą žalą atlygintų kiti asmenys, todėl nuteistajam pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atmestinas kaip nepagrįstas. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybe sunkinančia tuo atveju, jeigu kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. D. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nuteistasis ir pats nurodo, kad pas nukentėjusiąją J. B. į namus atėjo būdamas girtas, pasiskolinti cigaretės. Gavęs vieną cigaretę, ją surūkė virtuvėje. J. B. ėmė jį varyti iš namų ir nuėjo į kitą kambarį galimai skambinti į policiją, nes jis nenorėjo išeiti. Prieš išeidamas jis iš virtuvinės spintelės stalčiaus, kuriame buvo cigarečių pakelis, norėjo pasiimti dar vieną cigaretę. Atsidaręs stalčių paėmė vieną cigaretę ir pamatė šalia padėtą piniginę, kurią taip pat paėmė ir išėjo. Nuėjęs prie Kelmės pramogų centro piniginę apžiūrėjo, joje rado apie 560 Lt ir kažkokių kortelių. Tai rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes norėdamas dar įsigyti alkoholinių gėrimų, nuteistasis padarė vagystę. O tai, kad nebuvo atlikta medicininė ekspertizė nuteistojo apsvaigimo laipsniui nustatyti nepaneigia tos aplinkybės, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tiek liudytoja J. B., tiek pats apeliantas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Paskirdamas nuteistajam A. D. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – vienas tyčinis nesunkus ir trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Vertinant A. D. asmenybę – visas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nevykdė teismo nustatytų apribojimų, darė administracinės teisės pažeidimus, todėl buvo pasiųstas atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl visiškai pagrįstai apylinkės teismas paskyrė A. D. laisvės atėmimo bausmes.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamas veikas paskyrimas, nepakeis A. D. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. D. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė A. D. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, tačiau artimas vidurkiui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios A. D. bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.
Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 64 str. nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.