Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-01-13 · Civilinė byla Nr. 2-20-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-13
Bylos Nr.
2-20-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
BAB bankas SNORAS
Atsakovas
E. O., V. O.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BAB bankas SNORAS ieškinį atsakovams E. O. ir V. O. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų 9 590,86 Lt negrąžinto ir panaudoto kredito sumą, 504,92 Lt palūkanas, 365,81 Lt delspinigius, 4 Lt komisinį mokestį bei 12 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2008 m. balandžio 29 d. vartojamosios paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kuriuo buvo restruktūrizuoti paskolos gavėjo skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartį. Teigė, kad paskolos sutartimi atsakovams buvo suteikta 12 568,15 Lt dydžio paskola įsipareigojant ją grąžinti iki 2016 m. vasario 15 d., grąžinant paskolą lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio 28 dieną atliekant eilinius mokėjimus, mokant metines palūkanas už naudojimąsi paskola bei 0,065 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Nurodė, kad atsakovai minėtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nors buvo įspėti dėl įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. Todėl atsakovams ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2014 m. spalio 7 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, o atsakovai kredito įstaigai liko skolingi 10 465,59 Lt, kuriuos sudaro 9 590,86 Lt negrąžinto ir panaudoto kredito suma, 504,92 Lt palūkanos, 365,81 Lt delspinigiai bei 4 Lt komisinis mokestis (b.l. 1-3).

Atsakovams Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2008 m. balandžio 29 d. vartojamosios paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kuriuo buvo restruktūrizuoti skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartį (b.l. 4-7). Nustatyta, kad paskolos sutartimi atsakovams buvo suteikta 12 568,15 Lt dydžio paskola, pastariesiems įsipareigojant ją grąžinti iki 2016 m. vasario 15 d., grąžinant paskolą lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio 28 dieną atliekant eilinius mokėjimus, mokant metines palūkanas už naudojimąsi paskola bei 0,065 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (b.l. 4-8). Pagal bylos medžiagą atsakovai pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino bei delspinigių nemokėjo, dėl ko pranešimais buvo įspėti dėl įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti pasekmių, tačiau pastariesiems ir toliau jų nevykdant sutartis vienašališkai buvo nutraukta (b.l. 9-11). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovai liko skolingi ieškovui 10 465,59 Lt, kuriuos sudaro 9 590,86 Lt negrąžinto ir panaudoto kredito suma, 504,92 Lt palūkanos, 365,81 Lt delspinigiai bei 4 Lt komisinis mokestis (b.l. 13-14). Duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovai pažeisdami sutartį su ieškovu neatsiskaitė. Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistina 9 590,86 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito suma ir 4 Lt komisinis mokestis (b.l. 13-14).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.881 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisiama ir 504,92 Lt palūkanų už naudojimąsi suteikta kredito suma (b.l. 13-14).

Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nustatyta, kad šalys sutartyje susitarė dėl 0,065 procentų delspinigių dydžio (b.l. 5). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 281,39 Lt. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 365,81 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš atsakovų 281,39 Lt delspinigių sumą (b.l. 13-14).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, mažina palūkanų už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Todėl remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 10 381,17 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2014 m. spalio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką ir Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas iš atsakovų valstybės naudai nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-915-565/2014).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, kadangi neviršija 10 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai ieškovui BAB bankui SNORAS, į. k. 112025973, iš atsakovų E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 777,71 EUR (9 590,86 Lt) panaudoto ir negrąžinto kredito sumą, 146,23 EUR (504,92 Lt) palūkanas, 1,16 EUR (4 Lt) komisinį mokestį, 81,50 EUR (281,39 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 006,60 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2014 m. spalio 29 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė