Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., J. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Parsekas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

15. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

17. Nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/18/01300 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-1420-474/2018. Šia nutartimi iš skolininko S. Ž. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui atskirai nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 5 d., iki teismo įsakymo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą pervedant į J. Ž. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, J. Ž. paskiriant lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja (vykdomosios bylos l. 2). Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui palikus ją nepakeistą (vykdomosios bylos l. 3–5). Antstolio 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S-18-172-6643 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (vykdomosios bylos l. 9). Šio patvarkymo apeliantas atskirai neginčijo, tačiau vienas iš jo reikalavimų – nutraukti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y., apelianto teigimu, jis nebuvo įsiskolinęs išieškotojai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

18. Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 650 ir 651 straipsniai. CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, iš kurių sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolis nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, todėl minėtu 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S-18-172-6643 jį priėmė vykdyti. Pažymėtina, jog apeliantas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios, jo teigimu, pagrįstų vykdomąją bylą esant pradėtą neteisėtai, o vienintelis jo argumentas dėl įsiskolinimo nebuvimo paneigtas byloje esančiais duomenimis.

19. 2018 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S18-28962 skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją antstoliui apie turimą turtą ir tikslią turto buvimo vietą (vykdomosios bylos l. 39). 2018 m. spalio 11 d. antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) nurodė nurašyti 1 890 Eur sumą nuo S. Ž. sąskaitos (vykdomosios bylos l. 42). 2018 m. spalio 11 d. patvarkymu areštuoti lėšas buvo areštuota skolininko turtinė teisė į 1 890 Eur skolos sumą, esančią ar pateksiančią į S. Ž. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank investicijų valdymas“ (vykdomosios bylos l. 47). Vadovaujantis CPK 624 straipsnio 3 dalimi vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta išieškant 1 890 Eur įsiskolinimą – nurodytais ginčijamais patvarkymas nurašytos lėšos per PLAIS sistemą ir areštuota skolininko turtinė teisė.

20. Ginčijamu 2018 m. spalio 11 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S18-28983 skolininko darbdavei UAB „Parsekas“ duotas nurodymas atlikti išskaitas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, išskaitytas periodines išmokas išmokant išieškotojai (vykdomosios bylos l. 48). Antstolio prerogatyva atliekant vykdymo veiksmus pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones antstolis taikys vykdydamas vykdomąjį dokumentą. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių numatyta CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolis pasinaudojo įstatymo suteikta teise, teisėtai įsiskolinimo išieškojimą nukreipė į pareiškėjo S. Ž. gaunamą darbo užmokestį.

21. Skolininkui argumentuojant, jog laikiną išlaikymą mokėjo ne į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eL2-1420-474/2018 nurodytą išieškotojos banko sąskaitą, bet į vaikų sąskaitas, teigiant, jog nepagrįstai kaip priteistas laikinas išlaikymas neįskaityti jo mokėjimai vaikų gimimo dienos progomis ar kitiems jų poreikiams, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtoje nutartyje aiškiai nurodyta jos vykdymo tvarka, todėl skolininkas prisiima netinkamo nutarties vykdymo riziką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galbūt tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (2016 m. birželio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Nagrinėjamu atveju tokio sutikimo išieškotoja nedavė, todėl tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nepripažino skolininko papildomai į vaikų sąskaitas ar kitiems poreikiams patenkinti pervestų sumų tinkamu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties vykdymu. Neigdamas, kad susidarė laikino išlaikymo įsiskolinimas, kitų įrodymų, patvirtinančių teiginius, skolininkas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Be to, apeliantui teigiant, jog pinigus pervedė tiesiogiai į vaikų sąskaitas, pažymėtina ir aplinkybė, jog Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2814-474/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilnametei S. Ž. iš atsakovo S. Ž. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas teismo sprendimas, pervedant S. Ž. skirtas lėšas į jos asmeninę sąskaitą.

23. Įvertinus nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas tinkamai vykdė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-1420-474/2018 bei kad antstolio veiksmai dėl piniginių lėšų išieškojimo buvo neteisėti.

24. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis, nustatęs, jog padengtas įsiskolinimas, 2018 m. spalio 18 d. priėmė patvarkymus dėl skolininko piniginių lėšų arešto ir dėl turto arešto panaikinimo (vykdomosios bylos l. 52, 53) bei 2018 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S18-29596 dėl išlaikymo išieškojimo patikslino 2018 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S18-28983 (vykdomosios bylos l. 54). Skolininkui teigiant, kad šios aplinkybės įrodo, jog nebuvo jokio įsiskolinimo ir antstolis padarė klaidą, pažymėtina, jog tai niekuo nepagrįsti subjektyvūs skolininko teiginiai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kredito įstaiga, vykdydama antstolio nurodymą, 2018 m. spalio 12 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 1 890 Eur, todėl antstolis 2018 m. spalio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-29596 dėl išlaikymo išieškojimo ir patikslino 2018 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S18-28983. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nenurodytos patvarkymo tikslinimo priežastys. Priešingai, 2018 m. spalio 11 d. patvarkyme Nr. S18-28983 nurodyta iš darbo užmokesčio išieškoti 1 890 Eur įsiskolinimą ir laikino išlaikymo periodines išmokas, o 2018 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S18-29596 darbdaviui nurodyta išieškoti tik periodines išmokas.

25. Skolininkui nepaneigus 1 890 Eur įsiskolinimo buvimo, o remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustačius, kad jis buvo susidaręs, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą dėl šios išieškotos sumos jam grąžinimo.

26. Konstatavus, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, vertinant aplinkybę, jog vykdomasis dokumentas yra tęstinio pobūdžio, jis privalo būti vykdomas, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje bei nenustačius kitų pagrindų, kuriais vadovaujantis vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo taip pat netenkintina.

27. Apelianto teiginiai dėl jo ir išieškotojos bei vaikų tarpusavio santykių, dėl aplinkybių, kad antstolis ir išieškotojos atstovas advokatas dirba tose pačiose patalpose, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

28. Apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo prašymo dėl baudos išieškotojai skyrimo, pažymėtina, jog nors ir dėstydamas savo nuomonę apie išieškotojos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškėjas savarankiško prašymo jai skirti baudą pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl jis plačiau nenagrinėtinas ir apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti yra išieškotojo procesinės teisės įgyvendinimas, o ne piktnaudžiavimas ja.

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas atmestas, antstolis už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to šios išlaidos antstoliui priteistinos iš pareiškėjo S. Ž. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Ž. antstoliui J. P. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.