Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos O. L. atstovė advokatė Virginija Vainorienė iš esmės pakartojo pareiškime nurodytus pareiškimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypai, kito turto palikėjas neturėjo. Pareiškėja teisinio išsilavinimo neturi, įstatymų neskaičiusi, ji buvo girdėjusi apie tris mėnesius ir jos supratimu palikimą turėjo priimti praėjus trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas S. I., kuris pareiškėjos O. L. teigimu yra biologinis pareiškėjos tėvas, nors jos gimimo liudijime tėvas nenurodomas. Palikėjas S. I. iki mirties, t. y. 2014 m. liepos 28 d. Mažeikių rajono 2 notaro biure buvo sudaręs testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju, daro patvarkymą, jog visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, jis palieka O. L.. Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad palikėjas S. I. buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl po jo mirties liko palikimas. Iš Mažeikių rajono 1-o notarų biuro 2022 m. vasario 28 d. atsakymo pareiškėjos atstovei matyti, kad dėl S. I. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje esančių duomenų, pareiškime išdėstytų ir pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, matyti, kad po S. I. mirties pareiškėjai iš esmės nebuvo žinoma, kad jai privaloma kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėja dėl elementarių teisinių žinių stokos, žinodama, kad jos atžvilgiu yra surašytas testamentas, galėjo pagrįstai klysti, manant, jog kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo gali tik praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties, o ne per tris mėnesius, kaip nurodyta įstatyme.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – teisinių žinių stokos, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. I. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.