Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-131-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
2-131-236/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01890-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-131-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01890-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-841-603/2018 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-5240-603/2017) pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB ISTVESTAS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“, prašydama priteisti iš atsakovės 279 775,39 Eur skolą, 25 469,01 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, turtines teises.

Vilniaus apygardos teismas 2017-08-30 nutartimi nutarė ieškovės BUAB ISTVESTAS prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, ieškovės BUAB ISTVESTAS trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 305 244,40 Eur sumai, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant atsakovės UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ atžvilgiu 305 244,40 Eur sumos, leidžiant atsakovei UAB ,, GLOBUS DISTRIBUTORS“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.

Atsakovė UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-09-12 nutartimi nutarė atsakovės UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutarties tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5240-603/2017 – areštuoti atsakovei UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 305 244,40 Eur sumai, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant atsakovės UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ atžvilgiu 305 244,40 Eur sumos, leidžiant atsakovei UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.

Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Sprendžiant, ar ieškinio suma yra didelė ir ar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama, ar ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį yra didelė.

Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2017-06-30 balanso duomenis 2017-06-30 atsakovė turėjo turto už 1 471 606 Eur. Ilgalaikis turtas - 62 592 Eur, trumpalaikis turtas - 1 370 563 Eur (atsargos 776 529 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 546 215 Eur, pinigai 47 719 Eur). Atsargos 2017-07-31 sudarančios turtą (alkoholiniai gėrimai (viskis, degtinė, konjakas), rūkalai ir pan.) nepriskirtinos prie nelikvidaus turto.

Teismas sutiko su atsakove, kad jos patirti nuostoliai 2016 metais nėra pagrindas daryti vienareikšmišką išvadą apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, vien atsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo registruota tik 2015-12-18 ir prekyba alkoholiu veiklą atsakovė pradėjo tik 2016 metų pavasarį – kai gavo reikalaujamą licenziją bei buvo atlikti kiti veiklos pradžios veiksmai, todėl minėtas nuostolis galimai įprasta situacija ir rezultatas tik ką pradėjus veiklą.

Teismas pažymėjo, kad 2017-04-05 buvo įregistruotas atsakovės įstatinio kapitalo padidinimas nuo 30 000 Eur iki 150 000 Eur, t. y. 120 000 Eur, ir tokiu būdu kompensuotas atsakovės veiklos rizikos padidėjimas dėl 2016 metais patirtų nuostolių. Be to, atsakovė neturėjo ir neturi skolų VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat neturi trečiųjų asmenų pareiktų reikalavimų, tame tarpe ir teisme, bendrovėje auga įdarbintų asmenų skaičius.

Teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės apyvarta 2017-06-30 (1 141 449 Eur) palyginus su apyvarta 2016 metais (603 104 Eur) išaugo dar metams nesibaigus beveik 2 kartus. Dėl to teismas konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, kad atsakovė yra moki bei nuolat savo veiklą plečianti įmonė. Teismas taip pat sutiko su atsakove, kad pritaikytu turto areštu galimai bus pasiektas priešingas rezultatas, nes sukėlus įmonei nemokumo būseną, būsimo teismo sprendimo vykdymas bus ne apsaugotas, bet priešingai – apsunkintas arba išvis pasidarys neįmanomas.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, todėl ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartis naikintina (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė BUAB ISTVESTAS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-12 nutartį ir taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės 2017-06-30 balanso duomenis, padarė neteisingas išvadas, kadangi pagal nurodyto balanso duomenis atsakovės trumpalaikis turtas yra 1 370 563 Eur (balanso B. punktas), iš kurių daugiau kaip pusę sudaro pirktos prekės, skirtos parduoti 703 758 Eur (balanso B.1.4. p.). Tuo tarpu, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti turtiniai įsipareigojimai (balanso G.2. p.) yra 1 462 574 Eur. Pagal šiuos finansinius rodiklius atsakovė faktiškai laikytina nemokia. Be to, nurodytos prekės, kuriuos yra atsakovės atsargos, bei gautinos sumos yra įkeistos AB Swedbank naudai, o bendra įkeitimo objektų vertė yra 1 000 000 Eur, apie kuriuos atsakovė teismui nepranešė. Atsakovės ilgalaikio materialaus turto vertė - 18 090 Eur. Kita ilgalaikio turto dalis yra 19 000 Eur vertės programinė įranga, kuri realios rinkos vertės neturi. Atsakovė savo gerą turtinę padėtį grindžia tik trumpalaikiu turtu, kuris naudojamas atsakovės veikloje, todėl jau šio skundo padavimo dieną jo vertė gali būti ženkliai pakitusi.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2017-04-05 buvo įregistruotas atsakovės įstatinio kapitalo padidinimas nuo 30 000 Eur iki 150 000 Eur, t. y. 120 000 Eur, ir tokiu būdu kompensuotas atsakovės veiklos rizikos padidėjimas dėl 2016 metais patirtų nuostolių. Pagal 2017-06-30 balanso duomenis (D. punktas), nepaisant 2017-04-05 įstatinio kapitalo padidinimo 120 000 Eur sumai, atsakovės nuosavas kapitalas yra 5 998 Eur. Atsakovė į bylą nepateikė akcijų pasirašymo sutarties (arba sutarčių) bei kitų duomenų apie tai, kaip akcininkai atsiskaitė su bendrovė už akcijas, kokiomis sumomis bei terminais.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo apyvartos padidėjimą kaip pelningumo požymį, kadangi atsakovės pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad nepaisant padidėjusios apyvartos nuostolių dydis 2017 metų 1-mo pusmečio liko tame pačiame lygyje už tą patį laikotarpį 2016 metų.

Atsiliepime į ieškovės BUAB ISTVESTAS atskirąjį skundą atsakovė UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-12 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

Ieškovė nepagrįstai prekių įkeitimą hipoteka kredito įstaigai už suteikiamą finansavimą prilygina papildomam finansiniam įsipareigojimui. Tuo tarpu, atsakovės įsipareigojimai kredito įstaigai (Swedbank, AB) yra apskaitomi faktiškai suteikta kreditinių lėšų suma (tame tarpe faktiškai apyvarta ir esančioms alkoholio asortimento prekėms įsigyti), o tokių prekių įkeitimas hipoteka yra visiškai įprasta (faktiškai - privaloma) apyvartinių lėšų kreditavimo sąlyga. Pats prekių įkeitimas hipoteka bankui nereiškia, kad Swedbank, AB suteikė neapskaitytų, papildomų ar nuslėptų kreditinių lėšų, o suteikto finansavimo užtikrinimo hipoteka faktas nėra papildomas, savarankiškas Swedbank, AB finansinis reikalavimas.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vykdančios įmonės atsargų (565 779 Eur) vertė gali būti ženkliai pakitusi. Alkoholiniai gėrimai nėra greitai gendantys ar ženkliai savo rinkos vertę keičiančios atsargos. Priešingai, alkoholinių gėrimų kainos nuo 2016 metų išaugo.

Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi UAB ,,GLOBUS DISTRIBUTORS“ akcijų pasirašymo sutartį, kurioje yra nurodyta, kad akcininkai pilnai atsiskaitė už akcijas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės apyvarta 2017-06-30 (1 141 449 Eur) palyginus su apyvarta 2016 metais (603 104 Eur) išaugo dar metams nesibaigus beveik 2 kartus. Tai patvirtina, kad atsakovė plečia savo veiklą, didėja darbo vietų skaičius, atsakovė neturėjo ir neturi skolų VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, neturėjo ir neturi kitų trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų tame tarpe ir teisme.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-11-15 gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-09-12 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pateikė naujus įrodymus (Turto arešto registro išrašo kopiją, UAB „Creditinfo“ atskaitos kopiją).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi, o byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina (CPK 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.

Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingas aiškino aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas apie atsakovės finansinę padėtį ir stabilumą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės patirti nuostoliai 2016 metais nėra pagrindas daryti vienareikšmišką išvadą apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, vien atsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo registruota tik 2015-12-18 ir prekyba alkoholiu veiklą atsakovė pradėjo tik 2016 metų pavasarį – kai gavo reikalaujamą licenciją bei buvo atlikti kiti veiklos pradžios veiksmai, todėl minėtas nuostolis galimai įprasta situacija ir rezultatas tik ką pradėjus veiklą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neturėjo ir neturi skolų VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat neturi trečiųjų asmenų pareiktų reikalavimų, tame tarpe ir teisme, bendrovėje auga įdarbintų asmenų skaičius, be to, 2017-04-05 buvo įregistruotas atsakovės įstatinio kapitalo padidinimas nuo 30 000 Eur iki 150 000 Eur, t. y. 120 000 Eur, ir tokiu būdu kompensuotas atsakovės veiklos rizikos padidėjimas dėl 2016 metais patirtų nuostolių.

Atskirojo skundo argumentas, kad prekės, kuriuos yra atsakovės atsargos, bei gautinos sumos yra įkeistos AB Swedbank naudai, o bendra įkeitimo objektų vertė yra 1 000 000 Eur, apie kuriuos atsakovė teismui nepranešė, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, kadangi ir taikius laikinąsias apsaugos priemones įkaito turėtojas išsaugo savo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistas atsargas.

Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės apyvarta 2017-06-30 (1 141 449 Eur) palyginus su apyvarta 2016 metais (603 104 Eur) išaugo dar metams nesibaigus beveik 2 kartus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, kad atsakovė yra moki bei nuolat savo veiklą plečianti įmonė.

Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovės finansinės padėties, kylančios realios grėsmės sprendimo įvykdymui nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir išvados, kad pritaikytu turto areštu galimai bus pasiektas priešingas rezultatas, nes sukėlus įmonei nemokumo būseną, būsimo teismo sprendimo vykdymas bus ne apsaugotas, bet priešingai – apsunkintas arba išvis pasidarys neįmanomas. Nagrinėjamu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turimas turtas nepadidės.

Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).

Byloje nėra duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jos elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasKazys Kailiūnas