Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-16601-600/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
e2-16601-600/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10897-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
„Plus Plus Capital“ AS
Atsakovas
Ž. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-16601-600/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10897-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovei Ž. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 673,45 Eur skolos, kurią sudaro 483,40 Eur negrąžinto kredito, 146,54 Eur mokėjimo palūkanų, 43,51 Eur delspinigių, 20,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 483,40 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad „Swedbank“, AB bankas su atsakove sudarė sutartį Nr. 15-036674-RK (toliau – sutartis). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo bankui pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Šalys taip pat susitarė, kad laiku negrąžinus mokėtinų sumų atsakovė įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovei nevykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų ir suėjus banko nustatytam terminui, sutartis buvo nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“, AB bankas perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą, o pastaroji perleido įsigytą reikalavimo teisę ieškovei.

Atsakovei Ž. R. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2015 m. gegužės 20 d. tarp atsakovės Ž. R. ir „Swedbank“, AB banko buvo sudaryta lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. 15-036674-RK, kurios pagrindu atsakovei buvo nustatytas 500,00 Eur kredito limitas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą, taip pat mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Byloje esančio išrašo iš „Swedbank“, AB Bylų priėmimo – perdavimo akto duomenimis, atsakovė tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžino kreditoriui 483,40 Eur kredito likučio, 59,40 Eur palūkanų ir 2,39 Eur delspinigių. 2016 m. spalio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido reikalavimą į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje. 2016 m. lapkričio 1 d. „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikianti per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje, perleido reikalavimą į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodyto atsakovei nevykdžius sutartinės prievolės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalių sudarytoje sutartyje atsakovė įsipareigojo mokėti 20,00 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Po Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo mokėjimo palūkanos išaugo 87,14 Eur, bendra mokėjimo palūkanų suma sudaro 146,54 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, iš atsakovės priteistina 483,40 Eur negrąžinto kredito suma ir 146,54 Eur mokėjimo palūkanų.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal vartojimo kredito sutarties 12.3 punktą atsakovė įsipareigojo laiku nesumokėjus pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei išdėstytu iš atsakovės priteistina 43,51 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, suma.

Pagal CK 6.874 straipsnį jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal kredito sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 20,00 proc. metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovės priteistinos 20,00 proc. metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą, t. y. 483,40 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki kredito sumos grąžinimo.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (673,45 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. balandžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės ieškovei priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovės Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 483,40 Eur negrąžinto kredito, 146,54 Eur mokėjimo palūkanų, 43,51 Eur delspinigių, 20,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 483,40 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (673,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė