Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. T. ir T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. T. ir T. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai M. T. bei T. T. prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti 2017-03-23 sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjai susilaukė sūnaus T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl skirtingų požiūrių į šeiminį gyvenimą. Daugiau kaip vienerius metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Santuokinis gyvenimas kartu neįmanomas, šeima faktiškai iširusi. Turi kreditorių. Kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime nurodė, kad pirminis kreditorius BAB bankas „Snoras“ perleido reikalavimo teises į pareiškėjų įsipareigojimus, kylančius iš 2007-10-05 ir 2007-11-17 paskolų sutarčių. Pareiškėjams suteikta 20 273,40 Eur paskola vartojimo poreikiams tenkinti. Paskolos sudarytos santuokos metu, todėl pareiškėjai turi atsakyti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu prašymą tenkino ir santuoką tarp pareiškėjų nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokines pavardes ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Apylinkės teismas nustatė, kad:pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus T. T. ir dukra T. T. Pareiškėjai neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po 100 vnt. įmonių UAB „Inorita“ ir UAB „Auto-iv“ akcijų. Pareiškėjai turi kreditorių. Pareiškėjų turto bei turtinių teisių padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai aptarti 2017-03-23 sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių;pareiškėjai nesugyveno dėl skirtingo požiūrio į šeimą, bendrą gyvenimą, charakterių nesuderinamumo. Pareiškėjai daugiau kaip vienerius metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Pareiškėjai M. T. ir T. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo V. P. ir perduoti šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 14 ir 16 punktuose buvo sąlyga, kad įsipareigojimus kreditoriui V. P. po santuokos nutraukimo vykdys pareiškėjas. 2017-05-08 gautas V. P. atstovo 2017-03-28 elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas pareiškėjui, kuriame V. P. nesutinka su pareiškėjų sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pranešime nurodyta, jog skola V. P. atsirado pareiškėjams gyvenant santuokoje, todėl abu sutuoktiniai atsako solidariai. Kreditoriaus V. P. interesai pažeisti, nes jo atstovo pranešimas buvo gautas jau po teismo sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje, susijusioje su pareiškėjų pareigomis kreditoriui V. P.

Pareiškėjai 2017-02-28 apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Kartu su prašymu pateikė 2016-02-13 sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas 2016-02-13 parengė pranešimus apie santuokos nutraukimą bendru pareiškėjų sutarimu antstoliui R. V., vykdančiam suinteresuoto asmens V. P. skolos išieškojimą, bei V. P., kurie buvo išsiųsti 2017-02-23 (b. l. 38, 51, 55–56).Pareiškėjai 2017-03-27 apylinkės teismui pateikė patikslintą prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Kartu su patikslintu prašymu pateikė ir 2017-03-23 sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjų 2017-03-23 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių: 14 punkte nurodyta, kad visus įsipareigojimus išieškotojo V. P. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00510 dėl 12 867,84 Eur skolos išieškojimo iš T. T. po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo T. T. Taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio R. V. nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo prisiima ir moka T. T.; 16 punkte nurodyta, kad visus įsipareigojimus išieškotojo V. P. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01301 iš T. T. po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo T. T.. Taip pat įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio R. V. nutarimus ir kt. po santuokos nutraukimo prisiima ir moka T. T. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu patvirtino pareiškėjų 2017-03-23 sutartį dėl teisinių pasekmių. Skundžiamo teismo sprendime patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, palikus tokias pat nuostatas kreditoriui V. P. kylančių prievolių atžvilgiu.

Pareiškėjai su apeliaciniu skundu pateikė: 2017-03-28 elektroninį laišką, siųstą iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutės į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutes, taip pat prie šio elektroninio laiško prisegtus priedus: V. P. 2017-03-28 pranešimą pareiškėjui bei 2017-03-17 atstovavimo sutartį tarp V. P. ir advokato E. Z.; bei 2017-05-08 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjai įrodinėja, jog 2017-03-28 elektroninį laišką, kuriame buvo nurodytos suinteresuoto asmens V. P. pastabos dėl teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, gavo 2017-05-08. Pareiškėjai, gavę elektroninį laišką, pagal suinteresuoto asmens V. P. pastabas patikslino ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Apylinkės teismas sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri buvo pateikta 2017-03-27. Teismo sprendimas priimtas 2017-04-12. Naujai prijungti įrodymai patvirtina, kad iki 2017-04-12 teisme nebuvo gauta jokių pastabų ar prieštaravimų dėl pateiktos tvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl apylinkės teismas patvirtino tokias sutarties nuostatas, kokios buvo pateiktos. Pareiškėjai įrodinėja, kad 2017-03-28 suinteresuoto asmens V. P. atstovo elektroninis laiškas buvo gautas 2017-05-08 ir tai lėmė situaciją, jog suinteresuoto asmens prieštaravimai dėl teismui pateiktos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo gauti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuoto asmens V. P. elektroninis laiškas, siųstas pareiškėjų dokumentus rengusiai teisininkei, buvo gautas 2017-05-08. Elektroninio laiško kairiajame viršutiniame kampe nurodyta 2017-05-08 data yra ne elektroninio dokumento gavimo, o jo spausdinimo data. CK 3.53 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nutraukiant santuoką bendru sutikimu, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas tinkamai laikėsi šios taisyklės ir į teismo sprendimą perkėlė pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie rodytų, kad teismas negali tvirtintis sutarties, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismas bylą nagrinėja pagal jam pateiktus dokumentus. Šiuo atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą bei nepadarė klaidų, įtraukdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas į teismo sprendimą. Su pareiškėjų apeliaciniu skundu pateiktas advokato R. G. raštas pirmosios instancijos teismui nepateiktas, todėl negalėjo būti vertinamas.Pareiškėjai apeliaciniu skundu iš esmės ne prašo patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, kai nustato materialios ar procesinės teisės pažeidimą (CPK 329, 330 straipsniai). Bylai svarbių įrodymų neteikimas pirmosios instancijos teismui nėra pagrindas pakeisti apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pareiškėjai prašo teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl procesinių pažeidimų byla gali būti grąžinama pirmos instancijos teismui tik laikantis CPK 329 straipsnio 1 dalies taisyklės, t. y. nustačius, kad dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir tik tuomet, kai šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai tokių aplinkybių neįrodinėja.Kadangi pareiškėjų prašymas neatitinka apeliacijos proceso paskirties, taikytinos kitos procedūros. Pavyzdžiui, CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato tvarką, kuria gali būti pakeista sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodoma, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka pagal pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai teismui nurodė, jog turi kreditorių ir pateikė pranešimus kreditoriams apie santuokos nutraukimą, prie kurių pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pradiniame pareiškime teismui sutuoktinių kreditoriai nebuvo įtraukti suinteresuotais asmenimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-07 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Šalindami pareiškimo trūkumus pareiškėjai pateikė naują prašymą, kuriame kreditoriai įtraukti suinteresuotais asmenimis. Teismas 2017-03-29 priėmė nutartį, kuria kreditorių neįtraukė suinteresuotais asmenimis ir paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, dalyvaujančius byloje asmenis informuojant išsiunčiant teismo nutartį. Kadangi kreditoriai suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti, tai apie procesą pirmosios instancijos teisme informuoti nebuvo.Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 išaiškinta, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis ir bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai byloje sprendžiami reikalavimai, kurių išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms, dėl jų dalyvavimo byloje teismas sprendžia savo iniciatyva – tokie kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė įtraukti kreditorius suinteresuotais asmenimis, tačiau jie, laikydami, kad priimtas sprendimas pažeidžia jų materialiąsias teises ir pareigas, gali pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Apibendrinant daroma išvada, kad apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo tinkamai, remdamasis teismui pateiktais dokumentais, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimas negali būti keičiamas ar panaikinamas dėl to, kad pareiškėjų atstovas teismui nepateikė svarbių dokumentų. Šie trūkumai pašalintini šioje nutartyje nurodytais būdais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjų M. T. ir T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.