- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-683-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05808-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei J. Č. dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Įpareigoti atsakovę J. Č. (toliau – atsakovė) paneigti tikrovės neatitinkančius paskleistus duomenis (informaciją) masinėse informavimo priemonėse; 2) Priteisti jai iš atsakovės 2 000 Eur dydžio kompensaciją už jos dalykinės reputacijos pažeidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius paskleistus duomenis (informaciją) masinės informavimo priemonėse, tačiau nenurodė nei kokią konkrečią tikrovės neatitinkančią informaciją prašo įpareigoti atsakovę paneigti, nei kur bei kada ta informacija buvo pateikta, nei kaip ji pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Todėl sprendė, kad ieškovė turi patikslinti pirmą reikalavimą, tiksliai įvardijant, kokiu viešu būdu ieškovė konkrečiai reikalauja įpareigoti atsakovę paneigti paskleistą informaciją apie ieškovę. Taip pat nurodė, kad ieškovė nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė viešoje erdvėje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją; vėliau informacija viešoje erdvėje laikinai buvo pašalinta, tačiau neilgam; po keleto savaičių informacija vėl atnaujinta. Iš byloje pateikto priedo (google.com ekrano nuotrauka) matyti, kad kompiuterio ekrano nuotrauka daryta 2019 m. rugpjūčio 13 d., t. y. ieškovė pateikia pirminio pranešimo nuotrauką, tačiau byloje nėra pateikto naujo atsakovės atsiliepimo google nuotraukos (kaip minėta, pati ieškovė nurodė, jog pranešimas iš viešosios erdvės buvo pašalintas; be to, iš viešų duomenų matyti, jog šiuo metu komentaro tekstas yra kitoks). Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad ieškovė įpareigotina sukonkretinti ieškinio reikalavimą, kad šis atitiktų įstatymų reikalavimus, taikomus tokio pobūdžio bylose ir pateikti visus aktualius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio faktinį pagrindą. Pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog 2018 m. liepos 9 d. ūkininkė V. M. ir I. Č. sudarė sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 190810, tačiau teismui šios sutarties nepateikia. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad ieškovė įpareigotina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, jog ūkininkė V. M. su I. Č. sudarė sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 190810. Taip pat nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl galimai tikrovę neatitinkančios informacijos paneigimo/pašalinimo iš viešosios erdvės. Nors ieškovė nurodo, jog neturėjo atsakovės kontaktinių duomenų, tačiau teikdama ieškinį nurodė ieškovės gyvenamosios vietos adresą. Duomenų, kad pranešimas būtų siųstas ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, nėra. Akcentavo, kad ieškinį dėl dalykinės reputacijos pažeidimo reiškia ieškovė V. M., tačiau ieškovė teismui nepateikia įrodymų, kaip buvo pažeista jos dalykinė reputacija (dalykinė reputacija būdinga juridiniam asmeniui). Priešingai, ieškovė pateikia įrodymus – komentarus, kurie susiję su sodyba (duomenys neskelbtini), o ne ieškove V. M. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad ieškovė įpareigotina patikslinti ieškinį, pateikiant įrodymus, kad buvo pažeista jos dalykinė reputacija arba patikslinti ieškinį, nurodant tinkamą ieškovą. Be to, iš byloje pateiktų priedų matyti, kad atsakovės komentaruose yra minimas „šeimininkas“, todėl ieškovė įpareigotina pateikti teismui įrodymus apie sodybos (duomenys neskelbtini) savininkus ir tiksliai įvardinti kieno dalykinė reputacija šiuo atveju ginama. Taip pat nurodė, kad ieškovė įpareigotina sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 75 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė raštą, nurodant, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi laikė ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė 2020 m. vasario 28 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų ir nepašalino visų ieškinio trūkumų. Nurodė, kad ieškovė, šalindama trūkumus, nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad pranešimas/pretenzija būtų siųsta atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat nepateikė įrodymų apie sodybos (duomenys neskelbtini) savininkus. Taip pat nepateikė įrodymų kaip buvo pažeista jos dalykinė reputacija, priešingai, visi teikiami įrodymai yra susiję su sodybos (duomenys neskelbtini) dalykinės reputacijos galimu pažeidimu. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie sodybos (duomenys neskelbtini) savininkus, todėl teismas negali nustatyti kieno dalykinė reputacija šiuo atveju ginama.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti jo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
7. Ieškovė nurodo šiuos ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvus:
7.1. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji neturėjo pareigos siųsti atsakovei pretenziją, t. y. neprivalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų aiškinimo praktiką, pripažintina, kad ne bet koks duomenų paskleidimas per visuomenės informavimo priemones lemia būtinybę ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes turi būti įvertinama ir tai, kas yra paskleistų duomenų šaltinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006). Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemone pasinaudojo kitas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, replikos teisė neatliktų savo funkcijos ir iš esmės būtų reikalavimas, keliamas ne asmens teisių pažeidimą padariusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kadangi google.com ir sodyboskaime.lt internetinės platformos iš esmės buvo tik techninė priemonė paskelbti duomenis, o ne subjektas paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis ir kontroliavęs jų turinį, todėl ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalį netaikoma.
7.2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pateiktų dokumentų tūrinį, kadangi, šalindama ieškinio trūkumus, ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog vykdo veiklą – sodybos (duomenys neskelbtini) nuomą. Yra pateikta 2012 m. birželio 28 d. individualios veiklos pažyma Nr. 124750 ir sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad ūkininkė V. M. vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 124750. Taigi, yra visiškai suprantama, jog jos vykdoma veikla ir sodybos pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), o viešojoje erdvėje dėstoma informacija apie (duomenys neskelbtini) aiškiai identifikuojama, jog tai jos vykdomos veiklos pavadinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji teismui nepateikė įrodymų, kaip buvo pažeista jos dalykinė reputacija. Atkreipė dėmesį, jog įrodinėja, kad jos vykdomos veiklos dalykinė reputacija yra pažeidžiama. Ji vykdo veiklą, ji yra šios veiklos savininkė, atitinkamai ji ir kreipiasi į teismą ginant savo vykdomos veiklos dalykinę reputaciją. Ji, vykdydama veiklą ir teikdama paslaugas, savo paslaugų ženklą pasivadinusi (duomenys neskelbtini), todėl individualios veiklos pažymoje nėra šio pavadinimo, tačiau tai aiškiai nurodyta pateiktoje sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria, nustačius, kad ieškovė nepašalino visų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei CK 2.24 straipsnio pagrindu, prašydama paneigti paskleistus duomenis bei atlyginti duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nes nepateikė duomenų, jog pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka, t. y. replikos teise, privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; nutartį 2018 m. gruodžio 12 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašo paneigti iš atsakovės interneto portaluose sodyboskaime.lt ir google.com turimų anketų 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2020 m. kovo 3 d. parašytus atsiliepimus sodybos (duomenys neskelbtini) anketoje. Todėl, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis taisyklėmis, ji neprivalėjo pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
15. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pateikti duomenis apie sodybos (duomenys neskelbtini) savininkus tam, kad teismas galėtų nustatyti kieno dalykinė reputacija šiuo atveju ginama. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų kaip buvo pažeista jos dalykinė reputacija, priešingai, visi teikiami įrodymai yra susiję su sodybos (duomenys neskelbtini) dalykinės reputacijos galimu pažeidimu.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 124750). Tarp ieškovės ir I. Č. (atsakovės sesuo) 2018 m. liepos 9 d. buvo sudaryta sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kuria ieškovė laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. 3 val. išnuomojo kaimo turizmo veiklai skirtas patalpas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visi teikiami įrodymai yra susiję su sodybos (duomenys neskelbtini) dalykinės reputacijos galimu pažeidimu ir, kad reikalingi papildomi įrodymai (duomenis apie sodybos (duomenys neskelbtini) savininkus) tam, jog būtų galima nustatyti kieno dalykinė reputacija šiuo atveju ginama. Iš pateiktų įrodymu matyti, kad sodybą (duomenys neskelbtini), veikdama pagal individualios veiklos pažymą, išnuomojo ieškovė. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad duomenys apie sodybos (duomenys neskelbtini) savininkus būtų pagrindas išvadai, jog yra gintina ne ieškovės, kuri, vykdydama individualią veiklą išnuomojo sodybą, o jos savininkų dalykinė reputacija. Vertintina, kad ieškovė, šalindama pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, įvykdė pareigą, nustatytą CPK 135 straipsnio 2 dalyje, t. y. pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, kad rengiantis nagrinėti bylą teisme, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė turės teisę teikti naujus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, į klausimą ar yra pagrindas tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus, atsakys išnagrinėjęs bylą iš esmės.
18. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės V. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti ieškovės V. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.