Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo O. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 310 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir O. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką O. Z. įskaitytas jo sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. spalio 20 d.

Iš O. Z. priteistas 116,51 Eur žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistojo O. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nuteistasis O. Z. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

8.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų, o už BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. Z. bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. Z. padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 310 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), bei 1 tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos įvykdytos teistumui neišnykus, nusikalstamos veikos pradėtos vykdyti praėjus vos 5 mėnesiams po O. Z. paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (O. Z. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2020 m. sausio 7 d.), O. Z. yra teistas 3 kartus Lietuvoje (teistas už smurtinių ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą), teistas ir užsienyje (2 t., b. l. 80–88), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 89–96), nedirbantis, iš Užimtumo tarnybos išregistruotas be teisės registruotis 6 mėnesius, legalaus pajamų šaltinio neturi (2 t., b. l. 97, 98, 99). Nuteistojo O. Z. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, jog O. Z. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), O. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai nenustatė.

8.4. Nuteistasis savo prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog jis (O. Z.) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad O. Z. prisipažino įvykdęs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau nepripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi O. Z. neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl įvykdytų nusikalstamų veikų.

8.4.1. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

8.4.2. Nagrinėjamu atveju O. Z. bylos proceso metu pripažino esmines BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad O. Z. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Šiuo atveju formalus esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pripažinimas, nesant nuoširdaus gailėjimosi, neišreiškus aiškaus savo neteisėtų veiksmų pasmerkimo ir tvirto nusistatymo nebeužsiimti panašia veikla ir nebenusikalsti, nesuteikia pagrindo konstatuoti esant O. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog O. Z. viso proceso metu savo nusikalstamą elgesį bandė pateisinti menkaverte priežastimi – poreikiu vartoti alkoholį bei buvusiu girtumu, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, kad pastarasis būtų atsiprašęs nors vieno nukentėjusiojo asmens, be to, byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, tačiau bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog nukentėję asmenys bei asmenys, įsigiję vogtus daiktus iš O. Z., patyrė žalos, duomenų, kad O. Z. būtų bent mėginęs atlyginti padarytą žalą, nėra. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis O. Z. savo elgesio kritiškai nevertina, nesistengė sušvelninti padarytų veikų padarinius, O. Z. savo nusikalstamo elgesio nesmerkia, bando jį pateisinti, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas O. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

8.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo O. Z. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. O. Z. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. Z. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

8.6. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje įvykdytas nusikalstamas veikas yra tik artimos minėtų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių vidurkiams, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek O. Z. asmenybės, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra didelis. Be to, teismas, bendrindamas O. Z. paskirtas bausmes, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 64 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, O. Z. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdalius. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam O. Z. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.

Dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimo

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam O. Z. laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose, ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

10. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

10.1. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2021 m. sausio 6 d. pažymos Nr. (12.36Mr) PT-74 matyti, kad O. Z. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 162 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam O. Z. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 162 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad A. Z. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmę O. Z. paskirta atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo O. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo O. Z. valstybės naudai priteisti 162 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.