- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-408-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08814-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „KNTP“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KNTP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13782-1171/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KNTP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Startela“ ir kredito unija „Taupa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „KNTP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas minėta nutartimi sustabdė antstolio A. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taikė areštą patalpos/buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 55,33 m², adresas: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalies žemė sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 22,47 a, adresas: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – apribojo skolininkės UAB „Startela“ teises disponuoti turtu, įskaitant, bet neapsiribojant, minėtą turtą parduoti, dovanoti, perleisti už skolą ar sudaryti bet kokias kitas sutartis ar susitarimus. Kitoje dalyje teismas prašymą atmetė.
2. 2024 m. birželio 18 d. gautas išieškotojos kredito unijos „Taupa“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties. Išieškotoja prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „KNTP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės atmesti. Nurodė, kad išieškotoja 2024 m. gegužės 6 d. kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo. Antstolis 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino išieškotojai vykdomąjį dokumentą. Antstoliui grąžinus skundą išieškotojai, laikytina, kad byla yra užbaigta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi išieškotojos kredito unijos „Taupa“ atskirąjį skundą tenkino, sutikdamas su atskiruoju skundu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13782-1171/2024 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė iš esmės – netenkino UAB „KNTP“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad byloje 2024 m. birželio 13 d. gautas antstolio A. B. 2024 m. birželio 10 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“. Jame pateikta informacija, kad 2024 m. gegužės 6 d. išieškotoja kredito unija „Taupa“ antstoliui pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo“. Rašte išieškotoja nurodo grąžinti vykdomąjį dokumentą be tolesnio vykdymo ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
5. Teismas nurodė, kad vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja UAB „KNTP“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13782-1171/2024 ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį dalyje dėl arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalimi, išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio už išieškotojos kredito unijos „Taupa“ pateiktą atskirąjį skundą priteisimo (įpareigojimo jį sumokėti) valstybės naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas nutartį priėmė tenkindamas išieškotojos atskirąjį skundą, kuris pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 7 dienų terminą. Nors išieškotojos vardu pateiktame atskirajame skunde buvo nurodyta, kad išieškotojai nutartis įteikta 2024 m. birželio 10 d., tačiau iš EPP duomenų matyti, jog nutartis išieškotojai lydraščiu išsiųsta 2024 m. birželio 7 d., o jos gauta 2024 m. birželio 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Kadangi išieškotojos atskirasis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą, neprašant jo atnaujinti, skundžiama nutartis naikintina vien tik šiuo pagrindu.
6.2. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra mokamas žyminis mokestis, tačiau iš elektroninėje byloje esančių duomenų nematyti, jog išieškotoja jį būtų sumokėjusi ar teismas būtų išsprendęs šį klausimą kitokia tvarka. Taigi, skundžiama nutartis priimta nesusimokėjus žyminio mokesčio.
6.3. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino viešų duomenų, kad pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų jau pateikti teismui nagrinėti teismine tvarka, kas reiškia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo išnykusios aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima nagrinėti skundo dėl antstolio 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių atšaukimo, nes kartu yra skundžiamas antstolio 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo neteisėtai užbaigta vykdomoji byla. Tai leidžia akivaizdžiai spręsti dėl skundžiamoje nutartyje pateiktos teismo argumentacijos neatitikimo tuo metu egzistavusioms faktinėms aplinkybėmis (viešai prieinamiems duomenims apie civilines bylas).
6.4. Skundo dėl 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimas nagrinėti teisme leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjai palankus sprendimas.
6.5. Antstolio persiųsti minėti skundai šiuo metu jau yra gauti Vilniaus miesto apylinkės teisme, jie bus nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2YT-14744-842/2024. Jau esant persiųstiems pareiškėjos skundams teismui, teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliantė nurodo, kad kredito unijos „Taupa“ atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta kredito unijai „Taupa“ nesusimokėjus žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaudoja teise pats pasinaikinti pirmiau priimtą nutartį. Nutartis (jos dalis) pasinaikinti pirmiau priimtą nutartį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o tai reiškia, jog ši nutartis (jos dalis) neskundžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-497-943/2019). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirajame skunde pateikti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties dalies (įskaitant argumentus dėl žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą), kuria buvo tenkintas išieškotojos kredito unijos „Taupa“ atskirasis skundas, negali būti apeliacijos objektu. Taip pat negali būti nagrinėjamas apeliantės reikalavimas išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio už išieškotojos kredito unijos „Taupa“ pateiktą atskirąjį skundą priteisimo. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi ne tik pasinaikino savo ankstesnę nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2024 m. birželio 6 d. nutartį), bet ir iš esmės išsprendė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tačiau, siekdamas užtikrinti asmens teisę į teisingą teismą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl termino atskirajam skundui pateikti ir žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.
11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarką ir terminus, 1 dalyje nustatyta, kad kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju, net ir laikant, kad išieškotojai kredito unijai „Taupa“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis įteikta 2024 m. birželio 8 d., konstatuotina, jog išieškotoja atskirąjį skundą turėjo pateikti iki 2024 m. birželio 15 d. įskaitytinai (šeštadienis). Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, atskirasis skundas turėjo būti pateiktas iki 2024 m. birželio 17 d. (pirmadienis) dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad išieškotojos atskirasis skundas per EPP sistemą teismui išsiųstas 2024 m. birželio 17 d., 21 val. 33 min. (teisme užregistruotas 2024 m. birželio 18 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad išieškotoja kredito unija „Taupa“, priešingai nei teigia apeliantė, nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.
12. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei už pagrindinį procesą žyminis mokestis nemokamas, tuomet jis nemokamas ir už atskirus procesinius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-486-943/2019, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Minėtose nutartyse išaiškinta, kad būtų nepateisinama, jei iš byloje dalyvaujančio asmens būtų reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą ar jų teismo tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą, o už pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku byloje, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis būtų atleistas. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį, už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Vadovaujantis prieš tai aptarta teismine praktika, tais atvejais, kai pagrindinis reikalavimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami.
13. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „KNTP“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: stabdyti antstolio A. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti areštą patalpos/buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalies žemė sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – apriboti skolininkės UAB „Startela“ teises disponuoti turtu, įskaitant, bet neapsiribojant, minėtą turtą parduoti, dovanoti, perleisti už skolą ar sudaryti bet kokias kitas sutartis ar susitarimus, dėl kurių, tenkinus šį skundą, turto nuosavybės teisių perleidimas (įvykdžius www.evarzytynes.lt paskelbtų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojui UAB „KNTP“ nustatytas pareigas) pareiškėjai UAB „KNTP“ taptų apsunkintas ar apribotas, ar neįmanomas, uždrausti pradėti pakartotinį (naują) išieškojimą iš patalpos/buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir/ar (duomenys neskelbtini) dalies žemė sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pagal 2023-12-18 d. (duomenys neskelbtini)notaro biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti ir/ar stabdyti (jeigu tokie yra pradėti) bet kokį kitą išieškojimą iš minėto nekilnojamojo turto (ar bet kokios jo dalies) pagal skolininkės UAB „Startela“ ar trečiųjų asmenų prievoles.
15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas, todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad nesustabdžius išieškojimo ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Šis institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl išnagrinėjus šia tvarka paduotą skundą nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gegužės 6 d. išieškotoja kredito unija „Taupa“ antstoliui pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo“. Rašte išieškotoja nurodė grąžinti vykdomąjį dokumentą be tolesnio vykdymo ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
21. Kaip jau minėta, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus jį išdavusiai institucijai, be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
22. Pažymėtina, jog antstolis, kartu su vykdomosios bylos užbaigimu, turi užbaigti ir visus vykdymo veiksmus, tame tarpe ir susijusius su turto realizavimu, net ir tuo atveju, jeigu jis yra prasidėjęs (CPK 626, 627 straipsniai).
23. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl, esant tokiai situacijai (pasibaigus vykdymo procesui), pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos (antstolio A. B. vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), areštas turtui ir skolininko teisės disponuoti turtu apribojimas) negali (negalėjo) būti taikomos. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl dar ir šiuo aspektu pareiškėjos UAB „KNTP“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino viešų duomenų, kad pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų jau pateikti teismui nagrinėti teismine tvarka, kas reiškia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo išnykusios aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima nagrinėti skundo dėl antstolio 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių atšaukimo ir skundo dėl antstolio 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti 2024 m. birželio 3 d. ir 2024 m. birželio 13 d. pareiškėjos UAB „KNTP“ skundai dėl antstolio A. B. veiksmų – 2024 m. gegužės 14 d. priimtų patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14744-842/2024 pareiškėjos UAB „KNTP“ 2024 m. birželio 3 d. skundą atsisakė priimti, nustatė pareiškėjai UAB „KNTP“ 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus 2024 m. birželio 13 d. skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus. Dėl minėtos nutarties pareiškėja UAB „KNTP“ pateikė atskirąjį skundą, nutartis neįsiteisėjusi.
25. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties priėmimo dienai teisme nebuvo priimtas nagrinėti pareiškėjos UAB „KNTP“ skundas dėl antstolio 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, o vien minėto skundo padavimas skundžiamos nutarties priėmimo dienai neturėjo jokios juridinės reikšmės teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti būsimo galimai palankaus ir skundą pateikusiam asmeniui procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnis, 510 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.