- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-257-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- M. B., A. O. M.
- Nuteistasis
- D. B.
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija
2010 m. spalio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo, susijusio su A. O. M. turtu) – laisvės atėmimu trejiems (3) metams;
pagal BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo, susijusio su M. B. turtu) – laisvės atėmimu trejiems (3) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiųjų A. O. M. ir M. B. pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteista už tai, kad apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, už tai, kad ji, turėdama finansinių įsipareigojimų įvairiems fiziniams asmenims ir neturėdama finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, pažadėjusi A. O. M. sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) 0,0600 ha sodo sklype Nr. 36, dokumentus, kad vėliau jį galėtų parduoti, 2007-03-21 bute (duomenys neskelbtini), išrašydama paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo A. O. M. iki 2007-03-31 sumokėti 167000 Lt sumą, tuo įgavusi jos pasitikėjimą, apgaule 2007-03-21 iš A. O. M. gavo įgaliojimą visiškai disponuoti jos sodu. Pagal šį įgaliojimą D. B. 2007-03-21 sudarė paskolos sutartį Nr. 4122 ir sodo sklypą įkeitė D. P., gaudama iš jos 87000 Lt, kurių sklypo dokumentų tvarkymui nepanaudojo, o išleido savo reikmėms. Taip, nesumokėdama A. O. M. 167000 Lt už sodo sklypą, D. B. apgaule išvengė turtinės prievolės.
D. B. nuteista ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: ji, turėdama finansinių įsipareigojimų įvairiems fiziniams asmenims ir neturėdama finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, 2007-05-16 nekilnojamojo turto agentūroje (duomenys neskelbtini), pasakiusi, kad pinigai jai reikalingi namo statyboms užbaigti, apgaule per du kartus pasiskolino iš M. B. 100000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti per mėnesį laiko, tačiau, suėjus skolos grąžinimo terminui, pinigų negrąžino. Tęsdama nusikalstamą veiką ir siekdama paskatinti M. B. paskolinti jai dar pinigų, nusivežė ją ir (duomenys neskelbtini), parodė namą, kuris visas esą priklauso jai, tuo įgaudama M. B. pasitikėjimą, (duomenys neskelbtini), apgaule iš M. B. pasiskolino dar 23000 Lt. Praėjus savaitei laiko, D. B. M. B. grąžino 10000 Lt, o likusią pinigų sumą turėjo grąžinti iki 2007-06-16, tačiau sutartu laiku pinigų negrąžino. Taip D. B. apgaule iš M. B. įgijo 113000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji D. B. nurodė, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nepagrįstai paskyrė bausmę (BPK 1 str., 3 str. 1 d. 1 p., 6 str., 7 str., 20 str., 44 str., 208 str., 209 str., 219 str., 286 str., 328 str.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, surinkęs įrodymus, kad tarp nuteistosios ir A. O. M., M. B. susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistoji padarė nusikaltimus. Teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus analizavo subjektyviai ir kaltinančia linkme, o teisinančių faktų nuosprendyje neaptarė.
2006–2007 metais buvo aktyviai prekiaujama nekilnojamuoju turtu, todėl paklausus buvo ir statybų verslas. Nuteistosios D. B. valdoma bendrovė namų nestatė, bet daug dirbo su nebaigtais pastatyti ir neįteisintais sodų statiniais, sklypais, gyvenamaisiais pastatais. Tam, kad galėtų ir ateityje vykdyti statybų verslo projektus, D. B. įsigijo 8 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie buvo nuo 0,1708 ha iki 0,203 ha dydžio. Įsigytus žemės sklypus nuteistoji planavo naudoti gyvenamųjų namų statybai. Tačiau iki nebuvo pakeista žemės sklypų paskirtis, 2005–2007 metais, padedant D. Š. bei bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje įrenginėjo keletą nepabaigtų namų, turėdami tikslą sutvarkyti įteisinimo dokumentus, todėl nuolat trūko pinigų medžiagoms, statinio įteisinimo darbams, sklypo komunikacijų sutvarkymui. Teko skolintis, o skolos užtikrinimui įkeisdavo sklypus, kontorą ar savo gyvenamą namą su sklypu (duomenys neskelbtini). Pagal pridedamą prie skundo 2007 m. kovo mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypų įvertinimą, sklypų, nors ir nepakeitus jų paskirtį, vertė buvo daugiau nei 1,1 mln. litų.
D. B. skunde rašo, kad 2007 m. kovo mėnesį turėjo patalpas (duomenys neskelbtini). Šių patalpų vertė buvo apie 0,5 mln. litų, o sklypas ir namo dalis (duomenys neskelbtini) – dar apie 0,6–0,8 mln. litų. 2007 m. kovo mėnesį D. B. nekilnojamojo turto vertė buvo apie 3 mln. litų. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas buvo mažesnis, ir, jeigu prokuroras būtų leidęs realizuoti turtą 2007 m., ji būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais, taip pat ir su A. O. M. bei M. B.. Į prokurorą kreipėsi ne tik nuteistoji, bet ir kreditoriai, pavyzdžiui, V. V., tačiau prokuroras nemotyvuotai prašymus atmetė, o teismai arešto terminą tęsė. Būtent dėl prokuroro nepagrįsto 2007-08-16 turto arešto jos turtas nėra realizuotas ir dabar, šio turto vertė 2009 m. tapo daugelį kartų mažesnė, o svarbiausia, nekilnojamojo turto niekas nenupirks, nes šalyje rinka sustojusi. Jeigu bus vykdomas priverstinis pardavimas ir parduota jos žemė, pastatai už tiek, kiek mokės varžytynių dalyviai, tai turtas bus parduotas už neleistinai mažą kainą ir nepatenkins net įkaito turėtojų pretenzijų. Ji dėl šių nuostolių apkaltinta negali būti, nes nėra kalta.
Apeliaciniame skunde rašoma, kad A. O. M. paprašė D. B. sutvarkyti bei įteisinti savavališką statinį sode. Ši moteris pareiškė, kad tam neturi pinigų, namelis nebaigtas įrengti, jo įrengimui reikia atlikti papildomus darbus, paaiškino, kad norės šį sodą parduoti. A. O. M. sutiko D. B. išduoti įgaliojimą, kad ji galėtų ne tik atlikti darbus, bet ir įkeisti sodą paskolai gauti, o po to parduoti. A. O. M. buvo apdairi ir rūpestinga. 2007-03-21 A. O. M. pas notarą ilgai ir detaliai aiškinosi dėl įgaliojimo galios, jo išdavimo sąlygų ir pasekmių. A. O. M., pasak notarės I. M., nekilnojamųjų daiktų sandoriuose buvo patyrusi, nes tokiuose sandėriuose dalyvavo apie 9 kartus. Be to, A. O. M. D. B. pažinojo iš ankstesnio sandorio, kurį D. B. sąžiningai padėjo jai sutvarkyti. Kadangi nei A. O. M., nei D. B. lėšų neturėjo, todėl, A. O. M. sutikus, D. B. pageidavo A. O. M. turtą įkeisti už nedidelę paskolą. Jai paaiškino, kad dalį pinigų naudos A. O. M. užduočiai įvykdyti (tai patvirtino apklausta liudytoja architektė bei tai iš dalies matyti byloje esančioje pažymoje apie toponuotraukos užsakymą), o dalį pinigų laikinai panaudos savo darbams finansuoti. Kadangi A. O. M. pareiškė, kad ji nori garantijos, jog D. B. sodą iš jos įsigis, jeigu užsitęs įteisinimo procedūra ar bus problemų su įkeitimo panaikinimu, kadangi nekilnojamojo turto rinka buvo aktyvi ir sodo namai turėjo paklausą, D. B. sutiko parašyti vekselį. A. O. M. sugrįžo pas notarą į kabinetą ir vėl detaliai išsiaiškino vekselio išdavimo sąlygas bei pasekmes (tas aplinkybes teisme patvirtino notarė). Tą pačią dieną D. B. A. O. M. išdavė vekselį 167000 Lt, nes su A. O. M. sutarė dėl tokios sodo su nameliu kainos. D. B. iš pinigų skolintojos D. P. pasiskolino 87000 Lt ir įkeitė žemės sklypą. Dalį pinigų panaudojo sodo įteisinimo darbų pradžiai, o dalį savo reikmėms, taip pat ir kreditorių palūkanoms apmokėti.
Tačiau žemės sklypų paskirties pakeisti nepavyko, (duomenys neskelbtini) sode namai nebuvo įteisinti dėl įvairių priežasčių, taip pat pradėjo atsirasti problemų ir su A. O. M. sodu, todėl ji finansinėms problemoms spręsti kreipėsi į DNB Nord banką, kad jai būtų išduotas kreditas. Sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo 565000 Lt kreditinę liniją, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių, paskutiniu momentu bankas atsisakė išduoti pinigus ir tai labai sukomplikavo D. B. padėtį. Dalis kreditorių kreipėsi dėl pinigų grąžinimo, todėl ji ieškojo kitos paskolos tam, kad sugrąžintų nors dalį pinigų, kad netektų iš karto grąžinti visas paskolas. D. B. pažįstama J. M. taip pat buvo paskolinusi 15000 Lt ir, žinodama, kad D. B. ieško pasiskolinti pinigų, pasiūlė kreiptis į skolintoją M. B.. M. B. paskolino 100000 Lt. Iš tos sumos 15000 Lt grąžino J. M., o M. B. mokėjo palūkanas, todėl M. B. paskolino dar 23000 Lt. 10000 Lt nuteistoji M. B. grąžino.
Išsprendusi skubius kreditorių reikalavimus, sulaukė ir A. O. M. reikalavimų sumokėti jai už sodą arba sudaryti sutartį dar su kitu realiu pirkėju. Sutartyje turėjo būtų nustatytas pinigų sumokėjimo terminas, A. O. M. pageidavo avanso. 2007-05-17 buvo sudaryta trišalė avanso sutartis, pratęstas mokėjimas iki 2007-07-17, A. O. M. gavo 3000 Lt avansą. Bet galbūt sužinojusi apie kai kurias D. B. problemas su kreditoriais (nuo 2007-06-27 buvo uždėtas areštas turtui), 2007-07-16 A. O. M. savo įgaliojimą anuliavo, o 2007-07-23 kreipėsi su vykdomuoju įrašu į antstolį dėl priverstinio 167000 Lt išieškojimo pagal vekselį. Nors D. B. jau buvo suradusi sodo, savo kontoros pirkėjus, pačios A. O. M. iniciatyva, per antstolį, o po to prokuroro pagalba buvo areštuotas visas jos turtas. Nebeleidus parduoti įkeisto ir areštuoto turto, turtas nuvertėjo, nuteistosios bendrovę ir ją pačią ištiko finansinis bankrotas.
Nuteistosios D. B. nuomone, liudytojai K. V., G. P., V. V., V. M., J. M., D. Š. patvirtino, kad ji, D. Š. vertėsi ir pastatų įrengimu, įteisinimu ir pagalba juos realizuoti, taip pat patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi nekilnojamojo turto verslu, tarpininkavimu ir kad ji visada buvo sąžininga verslininkė. Taigi ji niekada nesiruošė nė vieno žmogaus apgauti ar apgaule užvaldyti jų turtą, tiesiog labai nepalankiai susiklostė verslo aplinkybės ir jos bei UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis.
Nuteistosios nuomone, teismo išvados prieštarauja teisiamajame posėdyje nustatytiems faktams, apylinkės teismas BK 182 straipsnio 2 daliai būtinų požymių nenustatė, pasidavė nukentėjusiųjų emocijoms aiškinant aplinkybes, pažeidė BPK 20 ir 44 straipsniais garantuotas nuteistosios teises, nenustatė ir įrodymais nepagrindė nuteistosios tiesioginės tyčios sukčiauti.
Sukčiavimo esmė (remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimu Nr. 8 su 1999-06-18 pakeitimais) yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Apeliantė teigia, kad ji su A. O. M., M. B. buvo atvira ir sąžininga, joms nemelavo. Nelaikytina melu tiesa, kad M. B. buvo D. B. name ir jos žemės sklype, žinojo ir suvokė, kad tai jos turtas. Nuteistoji teigia nepateikusi suklastotų dokumentų, nenutylėjo duomenų apie kreditorius, ji neturėjo tikslo pasisavinti svetimo turto ir tokio tikslo neturi dabar. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistąją slėgė milijoninės skolos, kad ji slapstėsi. Ji nesislapstė, bet, užgriuvus skolų naštai, buvo netekusi vilties, tačiau atsitiesė ir grįžo į darbą, stengėsi uždirbti ir prašė prokurorą atlaisvinti bent kelis žemės sklypus, kad galėtų pakeisti jų paskirtį, parduoti. Ji taikos sutartimi mėgino išspręsti ir A. O. M. situaciją, tačiau visi jos siekiai buvo ignoruojami ir atmesti.
Šalies argumentai
D. B. atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, netenkindamas civilinių ieškinių, nuosprendyje nurodė, kad A. O. M. vykdo išieškojimą pagal vekselį, o M. B. nėra pateikusi tinkamo reikalavimo. Nuteistosios nuomone, šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad teismas nuteistosios ir A. O. M. bei M. B. prievolinius teisinius santykius nepagristai „pavertė į baudžiamąją atsakomybę“, nuteisė ją, paskirdamas labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji įsitikinusi, kad teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 4 1-ąjį straipsnį, kuriame įtvirtintas draudimas įkalinti žmogų dėl skolos. Šiame įstatyme nurodyta, kad negalima atimti laisvės vien dėl to, kad žmogus neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės. Nuteistosios teigimu, teismas neatsižvelgė ne tik į minėtą konvencijos taisyklę, bet ir į tai, kad ji yra vieniša motina, augina nepilnametį vaiką, nėra teista, turi darbą, pastovią gyvenamąją vietą.
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirtime į nuteistosios apeliacinį skundą nukentėjusioji M. B. tvirtina, kad D. B., sakydama, jog jai mokėjo palūkanas, meluoja, nes jokių palūkanų nukentėjusiajai nemokėjo. Sakydama, kad M. B. nereikalauja grąžinti skolą, nepareiškė civilinio ieškinio, D. B. taip pat meluoja, nes D. B. D. B. civilinį ieškinį dėl skolos išieškojimo pareiškė Klaipėdos apygardos teisme.
Atsikirtime į nuteistosios D. B. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. O. M. tvirtina, kad D. B. meluoja save teisindama. Nukentėjusioji teigia, kad savo sodo namelio įteisinimo procedūrą iki sūnaus mirties buvo pradėjusi pati, buvo užsakytas projektas, buvo atlikta didelė dalis darbų. Į nuteistosios firmą kreipėsi nebepajėgusi iki galo sutvarkyti visų statybą įteisinančių dokumentų, tikėdamasi parduoti savo sklypą su nebaigtu statyti teisiškai neįregistruotu sodo nameliu todėl, kad anksčiau per nuteistosios firmą buvo atlikusi nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. D. B. pažadėjo labai greitai viską sutvarkyti, tik prašė duoti jai įgaliojimą. Kai notarė perskaitė įgaliojimo tekstą, nukentėjusioji suprato ne viską. Apie suteikiamą teisę įkeisti sodą nukentėjusioji informuota nebuvo. Kadangi prieš pasirašydama įgaliojimą nukentėjusioji abejojo, D. B., ragindama nebijoti pasirašyti notarinę sutartį, ja pasitikėti, išrašė vekselį, kuris, kaip vėliau suprato nukentėjusioji, įvykdytas negalėjo būti, nes D. B. neturėjo turto. Sužinojusi, kad sodas įkeistas, neparduotas, nesutvarkyti namelio teisinio įregistravimo dokumentai, kreipėsi į prokurorą, nes suprato, kad, nors ir būdama apdairi, yra apgauta, nes neteko ir sodo, ir pinigų. Turtinių reikalavimų, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nuteistajai nepareiškė todėl, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl įkeitimo pripažinimo neteisėtu ir hipotekos panaikinimo. Nukentėjusioji mano, kad visus turtinius klausimus išspręs civilinėje byloje. Civilinė byla yra sustabdyta, kol bus baigta nagrinėti ši baudžiamoji byla. Nukentėjusioji A. O. M. prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-10-29 nutartimi nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmetė, bet 2009-11-30 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-29 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šiame apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjas prašė bylą perduoti prokurorui, nukentėjusiosios, jų atstovai, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto (BPK 254 str. 3 d.).
Dėl apgaule išvengiant didelės vertės turtinės prievolės
D. B. nuteista už tai, kad apgaule išvengė didelės turtinės prievolės – nukentėjusiajai A. O. M. nesumokėjo už sodo sklypą 167 000 Lt.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. O. M. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), norėdama parduoti savo 0,06 ha žemės sklypą su jame pastatytu, bet neįteisintu namu sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo pretekstu, kad reikia sutvarkyti namo dokumentus, nuteistoji pasiūlė A. O. M. pasirašyti pas notarą įgaliojimą dokumentams tvarkyti, tačiau faktiškai 2007-03-21 Klaipėdos miesto 4-oje notarinėje kontoroje buvo pasirašytas įgaliojimas, suteikiantis D. B. labai plačias teises, taip pat ir teisę įkeisti žemės sklypą už D. B. gaunamą bet kokio dydžio paskolą iš bet kokio kreditoriaus bet kuriam terminui, pasirašyti hipotekos lakštą ir atlikti kitus veiksmus. Paimdama žemės sklypo dokumentus, siekdama nuraminti nukentėjusiąją A. O. M., nuteistoji tą pačią dieną – 2007-03-21 – išrašė jai paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2007-03-31 sumokėti jai 167 000 Lt. Tą pačią dieną – 2007-03-21 – D. B. pasiskolino iš D. P. vienam mėnesiui 87 000 Lt, įkeisdama A. O. M. žemės sklypą.
Siekdama įtikinti nukentėjusiąją A. O. M., kad pažadai parduoti jos sodo sklypą vykdomi, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė nuteistoji D. B. kreipėsi į savo pažįstamą K. V., kad ši būtų fiktyvi A. O. M. sklypo pirkėja. 2007-05-17 buvo sudaryta trišalė avanso sutartis tarp sodo sklypo pardavėjos A. O. M., sodo pirkėjos K. V. ir UAB (duomenys neskelbtini), ja pardavėja įsipareigojo parduoti, o pirkėja – pirkti šį turtą už 170 000 Lt., ne vėliau kaip iki 2007-08-17 pasirašyti turto pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėja įsipareigojo iki 2007-07-17 pervesti pinigus į pardavėjos sąskaitą. Pirkėja sutarties sudarymo metu sumokėjo pardavėjai 3000 Lt avanso. Realiai avansą pardavėjai A. O. M. sumokėjo ne pirkėja K. V., kuri realiai sodo sklypo įsigyti neketino, bet nuteistoji D. B.. Sutartyje numatytos sankcijos pirkėjai ir pardavėjai, jeigu šios neįvykdytų savo įsipareigojimų, ir mokestis UAB (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
2007-07-16 nukentėjusioji A. O. M. kreipėsi į Klaipėdos miesto 4 notarų biurą ir panaikino 2007-03-21 įgaliojimą D. B..
Nuteistajai D. B. negrąžinus pinigų, 2007-07-18 D. P. kreipėsi į Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją su pareiškimu dėl priverstinio 87000 Lt skolos išieškojimo. 2007-07-20 nutartimi įkeistas D. P. A. O. M. žemės sklypas buvo areštuotas.
2007-07-23 A. O. M. gavo Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininkės D. B. vekselio turėtojos A. O. M. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 167000 Lt – ir pateikė vekselį antstoliui dėl nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo iš D. B., o 2007-07-27 A. O. M. pareiškė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl 2007-05-17 trišalės avanso sutarties su K. V. ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo D. B., nutraukimo.
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu, o nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Faktiškai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka nuosprendyje išdėstytų ir įrodytomis pripažintos D. B. nusikalstamos veikos aplinkybių.
Kaltinimas sukčiavimu, apgaule išvengiant turtinės prievolės, reikalauja nustatyti ir inkriminuoti, būtent kokios turtinės prievolės kaltininkas išvengia. Tai, kad D. B. pareikštame kaltinime neinkriminuota, kokios turtinės prievolės kaltininkė išvengė, akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr. 2K-132/2010, nagrinėjant nuteistosios D. B. kasacinį skundą.
Nuosprendyje vienas iš dviejų sukčiavimo atvejų, už kuriuos nuteista D. B., apibūdinamas kaip apgaule išvengimas didelės turtinės prievolės nukentėjusiajai A. O. M., nesumokant jai 167000 Lt už sodo sklypą.
Lietuvos Respublikos CK 6.1 straipsnyje prievolės samprata apibrėžiama kaip teisinis santykis, kuriuo viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.).
Iš skundžiamo teismo nuosprendžio neaišku, kokios prievolės konkrečiai išvengė nuteistoji D. B., t. y. koks teisinis santykis ir kokio sandorio ar kitokio juridinio fakto pagrindu buvo susiklostęs tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios A. O. M.. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų nustatytomis ir įrodytomis pripažintų aplinkybių galima numanyti, kad nuteistosios D. B. prievolė sumokėti nukentėjusiajai 167000 Lt atsiranda iš jos pačios išduoto vekselio. Vekselis yra vertybinis popierius, kuris suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, 1999 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1087, CK 1.101 str. 6 d.). D. B. A. O. M. išduotu paprastuoju vekseliu pati įsipareigojo A. O. M. sumokėti jame nurodytą 167000 Lt sumą (CK 1.105 str. 4 d.). Formaliai nuteistoji paprastojo vekselio išrašymu prievolės sumokėti nukentėjusiajai A. O. M. 167000 Lt neišvengė, nes, remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose padaro vykdomuosius įrašus. Tokiu atveju galimybė atkurti pažeistas subjektines civilines teises civiliniu teisiniu būdu neprarandama, tokia galimybė išlieka, yra pagrindo manyti, kad tokiai teisei įgyvendinti yra tinkama priemonė ir D. B. A. O. M. išrašytas vekselis. Priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių vekselio panaudojimas gali būti pripažintas sudedamąja apgaulės mechanizmo dalimi, duodančia pagrindą inkriminuoti sukčiavimą, bet pats vekselis BK 182 straipsnio prasme nėra sukčiavimo, išvengiant turtinės prievolės, dalykas.
Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje įrodytomis pripažintos ir nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, negali esmingai skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 straipsnis). Kaltinimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose keičiamas nebuvo, skundžiamame nuosprendyje ir kaltinamajame akte nurodytos tokios pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos esminės faktinės aplinkybės neatitinka kaltinamajame akte bei nuosprendyje išdėstytų ir įrodytomis pripažintos D. B. nusikalstamos veikos aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendyje faktinės aplinkybės pažodžiui perrašytos iš kaltinamojo akto.
Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde ginčijo jai inkriminuotų veiksmų nusikalstamą pobūdį, nurodė, kad buvo padaryti BPK 219 straipsnio, apibrėžiančio kaltinamojo akto turinį, pažeidimai, nors pačių pažeidimų nekonkretizavo. Remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismas, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, privalo patikrinti, ar tie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, ir ne tik apeliacinį skundą padavusiam asmeniui.
Teismų praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai, aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte nenurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą inkriminuoti vieną ar kitą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymį, ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir ar nėra BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo bylą perduoti prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4.4 punktas; „Teismų praktika“, Nr. 31, p. 348-377).
Nors nuteistoji D. B. savo apeliaciniame skunde BPK 219 straipsnio pažeidimų nesukonkretino, laikydamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2010), kaltinime nurodytoms ir faktinėms veikos aplinkybėms akivaizdžiai esant iš esmės skirtingoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis aktas byloje surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, nes nusikalstamos veikos aprašyme nenurodytos tikrosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos esminės faktinės ir svarbios aplinkybės – D. B. panaudotas apgaulės būdas, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės, nenurodyta, kokios turtinės prievolės D. B. išvengė. Nesumokėjimas už konkretų daiktą, nustačius veikoje sukčiavimo sudėtį, daugiau panašus į apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto įgijimą. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras keisti kaltinimą atsisakė, o kolegija, vykdydama BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinio prašymo, savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeisti iš esmės skirtingomis negalėjo.
Visa tai įvertindama, kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendis naikintinas, o byla perduotina prokurorui (BPK 254 str. 3 d.).
Dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės turto iš M. B.
Nuteistoji D. B., ginčydama jos paskolos sutarčių su nukentėjusiąja M. B. nusikalstamą pobūdį, kasacinės instancijos teismui pateikė specialisto išvados kitoje baudžiamojoje byloje (byla Nr. 30-2-00288-09, kuri pradėta nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2010-09-30) kopiją (t. 4, b. l. 214–216), iš kurios matyti, kad šioje byloje apgaulės mechanizmo dalimi pripažintose 2007 m. gegužės 16 d. sutartyse D. B. vardu pasirašė ne D. B., o kitas asmuo, tikėtina, pati M. B.. Ši aplinkybė nebuvo žinoma ir vertinama bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi dėl nurodytų motyvų sukčiavimo atvejis dėl A. O. M. šioje byloje turi būti tiriamas ir nagrinėjamas iš naujo, o abu kaltinimai tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl naikinamas visas apylinkės teismo nuosprendis, visa baudžiamoji byla perduodama prokurorui.
Priėmus sprendimą bylą grąžinti prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, kiti nuteistosios D. B. apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos kaltės įrodinėjimu, nenagrinėtini, kad nebūtų iš anksto nustatytos išvados, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., kolegija nutaria :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendį, kuriuo D. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., panaikinti, o baudžiamąją bylą Nr. 30-2-00174-07 dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei.