- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-2628-657/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04039-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Garažų statybos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 30 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2004-09-28 tinkamai įteikęs pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos narių, 2010-04-06 pareiškimą dėl išstojimo iš Bendrijos narių bei apie savo išstojimą tinkamai pranešęs viešuoju paskelbimą per spaudą būdu 2010-11-03 laikraštyje „Alytaus naujienos“ ir kad jis nuo 2004-09-28 nėra bendrijos narys. Nurodė, kad yra garažo bokso Nr. 57 savininkas. Garažų savininkai susivieniję į bendriją, tačiau jis nenori būti bendrijos nariu ir nuo 2001 m., nori išstoti iš bendrijos, nes bendrijoje netinkamai tvarkoma dokumentacija. 2004 m. pasikeitus Bendrijos pirmininkui registruotu laišku įteikė pareiškimą dėl išstojimo iš Bendrijos, atsakymo į pareiškimą nesulaukė ir laikė save išstojusiu iš bendrijos. 2005 m. naujai išrinkta bendrijos pirmininkė pradėjo reikalauti mokesčių kaip iš Bendrijos nario ir šiuos mokesčius prisiteisė. 2010 m. pareiškėjas kreipėsi į teismą reikalaudamas pripažinti jį išstojusiu iš bendrijos nuo 2001 m., bet teismas pareiškimo netenkino. Tada išsiuntė pareiškimą pirmininkei, bet pareiškimas grąžintas atgal, lapkričio 3 d. parašė skelbimą į laikraštį „Alytaus naujienos“, bet jokio atsakymo negavo (b.l. 2-5).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-4457-90/2011 nutraukė, priteisė iš A. N. 200,00 Lt už advokatės pagalbą „Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 30 ir 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (b.l. 50-51). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) Teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktas 2004-09-28 pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jis išstojęs iš draugijos nuo 2001 m., nelaikytinas prašymu išstoti iš bendrijos, toks pareiškimas nebuvo svarstytas. Remdamasis Kauno apygardos teismo 2011-07-12 nutartimi (civ. b. Nr. 2-52-90/2010 m., b.l. 103-108), teismas konstatavo, kad bendrijos narys turi teisę išstoti iš bendrijos bet kuriuo metu savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu (b.l. 54-58) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad asmeniui negali būti ribojama konstitucinė teisė būti ar nebūti kokios nors bendrijos nariu. Teismas nevertino, ar bendrijos atstovė tinkamai vykdo bendrijos veiklą ir atsakingai tvarko bendrijos dokumentus. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į bendriją su prašymu išstoti iš Bendrijos narių, tačiau tie prašymai buvo pametami, į juos nereaguojama. Todėl teismo nutartis, išaiškinanti teisę kreiptis į bendriją su atitinkamu prašymu yra nepagrįsta. Apelianto nuomone teismas netinkamai vertino teismų praktiką, kadangi prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes: yra visos aplinkybės, numatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 d. gruodžio mėn. 29 d. nutarime Nr. 56: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę - sukels pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, t. y. jis bus pripažintas išstojusiu iš Bendrijos narių, jam nereikės dalyvauti Bendrijos veikloje, mokėti Bendrijos nario mokesčio; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą - kadangi visi pateikti prašymai išstoti iš Bendrijos buvo įteikti Bendriją atstovavusiems pirmininkams, o dėl aplaidžiai tvarkomų Bendrijos dokumentų Bendrijos pirmininkė E. S. ne visus juos randa ir dėl to negali pateikti jų teismui; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinti faktą - iš bylos aplinkybių matyti, kad jokia kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti Bendrijos pirmininkams įteiktų visų prašymų, nes dalis jų yra sunaikinta, o Bendrijos pirmininkė E. S. be jų nepripažįsta, jog pareiškėjas yra išstojęs iš Bendrijos narių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo GSEB Nr. 30 prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad konstitucinė teisė laisvai išstoti iš bendrijos, kaip ir kiekviena teisė, turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Pareiškėjas piktybiškai neatlieka veiksmų, kuriuos privalėtų atlikti, jei norėtų išstoti iš Bendrijos. Jam tereikia išreikšti savo valią, pateikiant prašymą bendrijai, tačiau dėl suinteresuotam asmeniui nežinomų priežasčių tokio prašymo neteikia. Dėl Bendrijos atstovės tinkamo Bendrijos veiklos vykdymo - A. N. nepateikė nė vieno įrodymo, kad E. S. netinkamai vykdė Bendrijos veiklą, neatsakingai tvarkė Bendrijos dokumentus, dalį jų išmetė ar sąmoningai nuslėpė. Visi perduoti dokumentai buvo ir yra tvarkingai apskaitomi, saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Perduotose Bendrijos protokoluose ir nutarimusoe, nėra duomenų apie tai, kad A. N. teiktų prašymą dėl išstojimo iš Bendrijos ir/ar kad Bendrija tokį prašymą būtų svarsčiusi. A. N. beveik nelankė Bendrijos visuotinių narių susirinkimų, per E. S. darbo laiką dalyvavo tik 2010-12-08 susirinkime, kuriame išreiškė savo kategorišką reikalavimą, kad jį nariai laikytų išstojusiu iš Bendrijos nuo 2001 m. Pažymėtina, kad 2010-12-08 sušauktas susirinkimas buvo paskelbtas neįvykusiu dėl per mažo dalyvavusių narių skaičiaus. Bendrijoje dirba revizinė komisija, valdyba, dėl ko nėra jokio pagrindo dokumentų slėpti. 2004-09-28 A. N. pareiškimas negalėjo būti tenkinamas dėl to, kad šiame pareiškime A. N. nurodė, jog jis save laiko išstojusiu iš Bendrijos narių nuo 2001 metų, o nuo 2002 metų nemoka Bendrijai įnašų. Pagal tokį pareiškimą A. N. negalėjo būti laikomas išstojusiu iš Bendrijos narių, kadangi jis nepareiškė valios būti išstojusiu nuo 2004 metų (pareiškimo padavimo momento), o išreiškė valią būti išstojusiu nuo 2001 metų. Bendrija turi priimti sprendimus, neprieštaraujančius Įstatams ir asmens valiai. Šiuo atveju Bendrija negalėjo tenkinti pareiškimo atgaline data. Pareiškime A. N. klaidingai informavo, kad nemoka mokesčių. 2005-02-14 pradėjusi dirbti pirmininke, E. S. 2005-04-27 informavo pareiškėją, kad jo 2004-09-28 pareiškimas buvo gautas Bendrijoje. Pareiškėjas piktybiškai piktnaudžiauja civiliniu procesu, Bendrijos pirmininkei reiškia nepagrįstus kaltinimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” nurodyta (1.1, 1.2, 1.3 punktai), kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (subjektinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis yra tinkamai įteikęs bendrijai pareiškimus dėl išstojimo iš bendrijos narių ir, kad nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. nėra GESB Nr. 30 narys (b.l. 9).
Iš prijungtos Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010 medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2009-03-27 pareiškimu Alytaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 30 nurodė pripažinti jo konstitucinę teisę laisva valia išstoti iš bendrijos narių, t.y. laikyti išstojusiu iš bendrijos narių 2001 metais (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.1, b.l. 14). Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 Įstatų 14.5 punktas numato, kad bendrijos narys turi teisę iš bendrijos išstoti bet kuriuo metu. Šių Įstatų 24 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl pašalinimo iš bendrijos priimama visuotinis bendrijos narių susirinkimas trijų ketvirtadalių balsų dauguma (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.1, b.l. 73-76). 2010-02-01 GSEB Nr. 30 visuotinio susirinkimo protokolu atsisakyta nelaikyti A. N. bendrijos nariu, kadangi prašymas išleisti pareikštas atgaline data – nuo 2001 metų, A. N. su bendrija nėra pilnai atsiskaitęs (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.1, b.l. 120). 2010 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas parengė taikos sutartį, kurioje nurodė, kad jis laikytinas išstojusiu iš bendrijos 2001 metais (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.2, b.l. 84-85). 2011 m. kovo 21 d. GSEB Nr. 30 visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad Bendrija pagal pateiktą taikos sutartį nesutinka atleisti A. N. iš bendrijos narių nuo 2001 metų (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.2, b.l. 92). Byloje 2010 m. kovo 30 d. sprendimu buvo atmestas ieškovo A. N. ieškinys pripažinti išstojusiu iš bendrijos narių nuo 2001 metų (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.1, b.l. 169-170). Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. 2-52-90/2010, T.2, b.l. 103-108). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2004-09-28 tinkamai įteikęs pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos narių, nes klausimas dėl 2004-09-28 pareiškimo neteisėtumo jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-52-90/2010.
2010 m. balandžio 6 d. prašymu A. N. kreipėsi į GSEB Nr. 30 prašydamas jį išrašyti iš bendrijos narių apskaitos ir toliau laikyti jį išstojusiu iš bendrijos narių (b.l. 10). Pateikta voko kopija patvirtina, kad GSEB Nr. 30 pirmininkė E. S. laišką priimti atsisakė (b.l. 11). Apie savo išstojimą pareiškėjas taip pat pranešė viešo paskelbimo spaudoje būdu 2010-11-03 laikraštyje „Alytaus naujienos“ (b.l. 16). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos šie pareiškėjo prašymai nėra išspręsti.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444 str. ir 445 str. nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėjo 2010 m. balandžio 6 d. prašymas ir pareiškimas 2010-11-03 laikraštyje „Alytaus naujienos“ yra išlikę, jie yra žinomi suinteresuotam asmeniui GSEB Nr. 30, tik nėra išspręsti įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir dėl jų nėra priimtas atitinkamas bendrijos nutarimas. Nesant visų trijų aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir GSEB Nr. 30 įstatuose nustatyta, kad bendrija yra juridinio asmens teises turintis fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais ir šiuos garažus eksploatuoti. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra savanoriškas asmenų susivienijimas, tai stojančiųjų į bendriją narių ir pačios bendrijos teisės ir pareigos nustatomos tiek bendrijos įstatuose bendrai visiems bendrijos nariams, tiek individualiai kiekvienam jos nariui atskiruose susitarimuose. Bendrijos įstatų 14.5 p. įtvirtinta bendrijos nario teisė bet kuriuo metu išstoti iš bendrijos narių. Bendrijos įstatuose nėra detalizuota bendrijos nario išstojimo iš bendrijos tvarka (kreipimosi turinys, forma, išsprendimo tvarka). Asmens sprendimas išstoti iš bendrijos narių yra sąlygojamas tik išstojančio asmens valiniu apsisprendimu ir pats išstojimo faktas asmeniui savaime negali sukurti įsipareigojimų bendrijai ar kitiems asmenims. Tokie įsipareigojimai galėtų atsirasti tik CK 1.136 straipsnyje nurodytais pagrindais. Suinteresuotas asmuo GSEB Nr.30 nepateikė teismui įrodymų, kad tokį prašymą jis patenkino, t.y. bendrijos valdymo organai išsprendė pareiškėjo pareikštus prašymus. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai laikytini neveikimu, nes gavusi prašymą bendrija įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka privalo išspręsti pareiškėjo išstojimo iš bendrijos narių klausimą. Suinteresuoto asmens neveikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jo nepasisako.
Kadangi pareiškėjo 2010 balandžio 6 d. prašymas ir 2010 m. lapkričio 3 d. laikraštyje „Alytaus naujienos“ paskelbtas pareiškimas apie išstojimą iš bendrijos narių nėra išspręsti, teismas neturi pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas nėra bendrijos narys nuo 2004-09-28, nes pareiškėjas gali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Bendrijai nesprendžiant šio klausimo pareiškėjas, kaip ir kiekvienas asmuo, dėl Bendrijos neveikimo, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reikalaujant, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama to asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).
Dėl virš nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, tinkamai taikė ir išaiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.