- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 1-25-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02048-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- UAB „(duomenys neskebtini)“
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu apsistojęs pas motiną (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,
UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 2008-05-27 Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto savivaldybėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, o laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-01 būdamas atsakingu ir už apskaitos tvarkymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Klaipėdos mieste, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-03-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „DK sprendimai“ darbuotojas K. B. ir A. A., laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2009-06-30 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę I. F., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, o laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-01 pats nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apkaitą ūkinių finansinių operacijų, t.y.:
- laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2009-08-31 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose avanso išmokėjimo iš viso 1448,10 Eur (5000 Lt) šiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: V. V. 4 atvejais išmokant po 57,92 Eur (200 Lt), viso 231,69 Eur (800 Lt), V. R. – 86,88 Eur (300 Lt), E. B. 2 atvejais išmokant 202,73 Eur (700 Lt) ir 596,54 Eur (600 Lt), viso 376,50 Eur (1300 Lt), M. A. – 396,54 Eur (400 Lt), T. A. – 173,77 Eur (600 Lt), N. S. – 115,84 Eur (400 Lt), V. R. – 115,84 Eur (400 Lt), E. R. 86,88 Eur (300 Lt), L. G. – 144,81 Eur (500 Lt);
- laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-08-31 bendrovės apskaitoje neužregistravo 63043,67 Eur (217 677, 19 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo 20 bendrovės darbuotojų ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose darbo užmokesčio išmokėjimo 49729,92 Eur (171707,48 Lt) 20 bendrovės darbuotojų: A. P. – 2670,69 Eur (9221,39 Lt), A. S. – 498,98 Eur (1722,88 Lt), N. P. – 3226,39 Eur (11140,11 Lt), S. R. – 1556,21 Eur (5373,30 Lt), J. M. – 1264,77 Eur (4367 Lt), N. S. – 3404,45 Eur (11754,89 Lt), V. S. – 2393,56 Eur (8264,50 Lt), J. S. – 596,57 Eur (2059,86 Lt), V. A. – 4735,40 Eur (16350,42 Lt), M. A. – 1042,63 Eur (3600 Lt), V. D. – 8817,82 Eur (30446,18 Lt), B. P. – 917,44 Eur (3167,77 Lt), V. K. – 973,41 Eur (3361 Lt), D. L. – 6074,62 Eur (20974,45 Lt), V. P. – 574,11 Eur (1982,30 Lt), A. P. – 2745,53 Eur (9479,77 Lt), D. P. – 1736,27 Eur (5995 Lt), A. P. – 1736,24 Eur (5994,90 Lt), K. M. – 1736,24 Eur (5994,90 Lt), A. R. – 3130,80 Eur (10810,04 Lt).
- laikotarpiu nuo 2009-03-17 iki 2009-08-10 5 Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais, kuriuose suklastoti pinigus gavusių darbuotojų parašai 26 atvejais, pagrindė darbo užmokesčio išmokėjimą iš viso 4165,74 Eur (14383,49 Lt): V. V. – 450,82 Eur (1556,60 Lt), K. M. – 384,58 Eur (1327,88 Lt), J. C. – 176,63 Eur (609,87 Lt), O. P. – 281,24 Eur (971,09 Lt), A. C. – 274,97 Eur (949,42 Lt), S. P. – 220,22 Eur (760,41 Lt), N. S. – 393,01 Eur (1357 Lt), V. R. – 393,01 Eur (1357 Lt), V. R. – 275,86 Eur (952,50 Lt), J. S. – 392,86 Eur (1356,50 Lt), J. M. – 218,96 Eur (756,04 Lt), N. P. – 196,50 Eur (678,50 Lt), A. P. – 508,48 Eur (1755,68 Lt).
2009 m. rugsėjo mėnesį apskaitos registre „Didžioji knyga“ neužregistravo 28 618,40Lt darbo užmokesčio priskaitymo 13 bendrovės darbuotojų ir kasos knygoje neįrašė 2009-09-25 kasos išlaidų orderių pagrindžiančių 6299,23 Eur (21 750 Lt darbo) užmokesčio išmokėjimą 13 bendrovės darbuotojų:
1. K. M. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 289,62 Eur (1000 Lt);
2. K. V. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
3. G. N. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
4. V. I. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
5. K. M. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 1230,88 Eur (4250 Lt);
6. V. I. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
7. G. B. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
8. E. I. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 579,24 Eur (2000 Lt);
9. V. P. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
10. V. V. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
11. A. P. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 724,05 Eur (2500 Lt);
12. S. G. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
13. D. P. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. - 1230,88 Eur (4250 Lt).
Tokiu būdu A. Š. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, A. Š., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:
jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini). generaliniu direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „valstybės institucija atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija“, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos mėn.2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas (galioja nuo 2003-12-12 pagal 2003-11-25 įstat. Nr. IX-1848), kurios numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ , turėdamas tikslą išvengti 13959,38 Eur (48198,98 Lt) gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu 2008-06-01 iki 2009-09-30 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „DK sprendimai“ buhalteres K. B. ir A. A., 2009-05-04 – 2009-06-30 laikotarpiu veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę I. F., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokestį 71332,13 Eur (246295,59 Lt), išmokėtą 20-čiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dėl ko UAB „DK sprendimai“ buhalterės K. B. ir A. A., UAB „(duomenys neskelbtini) „ vyr. buhalterė I. F. įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2008-2009 metų mėnesines (laikotarpio nuo 2008-06-01 iki 2009-06-30) ir metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas apie išmokėtas apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumas, bei pats laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-09-04 įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2009-08-14 ir 2009-09-04 Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, tai yra:
- mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų 18 eilutėje už 2008 m. liepos – gruodžio mėnesius neįrašė 25717,44 Eur (88797,18 Lt) išmokėtų išmokų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio), 19 eilutėje neįrašė 6036,49 Eur (20842,82 Lt) išskaičiuotos pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų sumos;
- 2008 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 16 eilutėje neįrašė 11 darbuotojų 25717,44 Eur (88797,18 Lt) išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų sumą, 17 eilutėje 6036,49 Eur (20842,82 Lt) išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos;
- 2008 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis, kurioje duomenys deklaruojami pagal kiekvieną bendrovės darbuotoją, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 11 darbuotojų (eilutėje A10) išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD, MPNDP, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų sumą, bei (eilutėje A12) išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, t.y. nedeklaravo iš viso: 25717,44 Eur (88797,18 Lt) išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD, MPNDP, soc draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų sumos bei 6036,49 Eur (20842,82 Lt) išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos;
- 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesius Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų 18 eilutėje nedeklaravo 45614,69 Eur (157498,41 Lt) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNDP, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumos, 19 eilutėje nedeklaravo 7922,89 Eur (27356,16 Lt) išskaičiuotos pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų sumos;
Ir šias deklaracijas 2008-08-13, 2008-09-11, 2008-10-15, 2008-11-14, 2008-12-10, 2009-01-14, 2009-02-13, 2009-03-10, 2009-04-15, 2009-05-14, 2009-06-30, bei 2009-01-30 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, tokiu būdu veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „DK sprendimai“ buhalteres K. B. ir A. A. bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę I. F., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, bei pats 2009-08-14 ir 2009-09-04 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir jų panaudojimą.
Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenų nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos...“, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 9 straipsnio 2 dalies nuostatas – „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių“ 19 punkto nuostatas „socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo tos dienos, kurią šie asmenys pradeda dirbti...“, 20.1 punkto nuostatas, kurios numato, kad „draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga...“., Lietuvos Respublikos 2007 m. gruodžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1356 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos socialinio draudimo įmokų 30,7 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims sudaro: 1) pensijų socialiniam draudimui – 23,85 procento; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,9 procento; 3) nedarbo socialiniam draudimui – 0,95 procento; 4) sveikatos draudimui – 3,0 procento“, 2 dalies nuostatas, kurios, kad „šalies bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos 0,3 procento dydžio tarifas, 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimų įmokos 3 procentų dydžio tarifas“, turėdamas tikslą išvengti 24238,99 Eur (83692,40 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2737,90 Eur (9453,45 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „DK sprendimai“ buhalteres K. B. ir A. A. bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę I. F., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį 71332,13 Eur (246295,59 Lt), apskaičiuotą 20-čiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dėl ko buhalterės įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2008-2009 metų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas už 2008 metų II-IV ketvirčius, 2009 metų I-II ketvirčius ir šias ataskaitas 2008-07-14, 2008-10-14, 2009-01-15, 2009-04-08, 2009-07-03 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12a, Klaipėdoje. Finansinėje ataskaitoje už 2009 metų III ketvirtį pats A. Š. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir 2009-10-13 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tokiu būdu A. Š. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, jų panaudojimą, tai yra:
- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) už 2008 m. antrą – ketvirtą ketvirčius – S4 stulpelyje neįrašė iš viso 25717,38 Eur (88797 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S5 stulpelyje – 8739,62 Eur (30176,16 Lt) įmokų;
-Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose – F6 eilutėje neįrašė 88797 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S12 stulpelyje neįrašė iš viso – 8739,62 Eur (30176,16 Lt) apskaičiuotos įmokų sumos ketvirčių mėnesiais;
- priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD), kuriame duomenys deklaruojami pagal kiekvieną bendrovės darbuotoją, A11 eilutėje neįrašė iš viso 25717,38 Eur (88797 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 eilutėje -8739,62 Eur (30176,16 Lt) įmokų sumos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktuose Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose bei priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD) už 2009 m. pirmą, antrą, trečią ketvirčius, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.:
- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) už 2009 m. pirmą – trečią ketvirčius – S4 stulpelyje neįrašė iš viso 45614,69 Eur (157498,41 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S5 stulpelyje – 15499,37 Eur (53516,24 Lt) įmokų;
- Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2009 m. pirmą – trečią ketvirčius – F6 eilutėje neįrašė 45614,69 Eur (157498,41 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S12 stulpelyje neįrašė iš viso – 15499,37 Eur (53516,24 Lt) apskaičiuotos įmokų sumos ketvirčių mėnesiais;
- priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD), kuriame duomenys deklaruojami pagal kiekvieną bendrovės darbuotoją, A11 eilutėje neįrašė iš viso 45614,69 Eur (157498,41 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 eilutėje 15499,37 Eur (53516,24 Lt) įmokų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. Š., kuris vadovaudamas bendrovei turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, o laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-01 būdamas atsakingu ir už apskaitos tvarkymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Klaipėdos mieste, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-03-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „DK sprendimai“ darbuotojas K. B. ir A. A., laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2009-06-30 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę I. F., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, o laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-01 pats nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apkaitą ūkinių finansinių operacijų, t.y.:
- laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2009-08-31 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose avanso išmokėjimo iš viso 1448,10 Eur (5000 Lt) šiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: V. V. 4 atvejais išmokant po 57,92 Eur (200 Lt), viso 231,69 Eur (800 Lt), V. R. – 86,88 Eur (300 Lt), E. B. 2 atvejais išmokant 202,73 Eur (700 Lt) ir 596,54 Eur (600 Lt), viso 376,50 Eur (1300 Lt), M. A. – 396,54 Eur (400 Lt), T. A. – 173,77 Eur (600 Lt), N. S. – 115,84 Eur (400 Lt), V. R. – 115,84 Eur (400 Lt), E. R. 86,88 Eur (300 Lt), L. G. – 144,81 Eur (500 Lt);
- laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-08-31 bendrovės apskaitoje neužregistravo 63043,67 Eur (217 677, 19 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo 20 bendrovės darbuotojų ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose darbo užmokesčio išmokėjimo 49729,92 Eur (171707,48 Lt) 20 bendrovės darbuotojų: A. P. – 2670,69 Eur (9221,39 Lt), A. S. – 498,98 Eur (1722,88 Lt), N. P. – 3226,39 Eur (11140,11 Lt), S. R. – 1556,21 Eur (5373,30 Lt), J. M. – 1264,77 Eur (4367 Lt), N. S. – 3404,45 Eur (11754,89 Lt), V. S. – 2393,56 Eur (8264,50 Lt), J. S. – 596,57 Eur (2059,86 Lt), V. A. – 4735,40 Eur (16350,42 Lt), M. A. – 1042,63 Eur (3600 Lt), V. D. – 8817,82 Eur (30446,18 Lt), B. P. – 917,44 Eur (3167,77 Lt), V. K. – 973,41 Eur (3361 Lt), D. L. – 6074,62 Eur (20974,45 Lt), V. P. – 574,11 Eur (1982,30 Lt), A. P. – 2745,53 Eur (9479,77 Lt), D. P. – 1736,27 Eur (5995 Lt), A. P. – 1736,24 Eur (5994,90 Lt), K. M. – 1736,24 Eur (5994,90 Lt), A. R. – 3130,80 Eur (10810,04 Lt).
- laikotarpiu nuo 2009-03-17 iki 2009-08-10 5 Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais, kuriuose suklastoti pinigus gavusių darbuotojų parašai 26 atvejais, pagrindė darbo užmokesčio išmokėjimą iš viso 4165,74 Eur (14383,49 Lt): V. V. – 450,82 Eur (1556,60 Lt), K. M. – 384,58 Eur (1327,88 Lt), J. C. – 176,63 Eur (609,87 Lt), O. P. – 281,24 Eur (971,09 Lt), A. C. – 274,97 Eur (949,42 Lt), S. P. – 220,22 Eur (760,41 Lt), N. S. – 393,01 Eur (1357 Lt), V. R. – 393,01 Eur (1357 Lt), V. R. – 275,86 Eur (952,50 Lt), J. S. – 392,86 Eur (1356,50 Lt), J. M. – 218,96 Eur (756,04 Lt), N. P. – 196,50 Eur (678,50 Lt), A. P. – 508,48 Eur (1755,68 Lt).
2009 m. rugsėjo mėnesį apskaitos registre „Didžioji knyga“ neužregistravo 28 618,40Lt darbo užmokesčio priskaitymo 13 bendrovės darbuotojų ir kasos knygoje neįrašė 2009-09-25 kasos išlaidų orderių pagrindžiančių 6299,23 Eur (21 750 Lt darbo) užmokesčio išmokėjimą 13 bendrovės darbuotojų:
1. K. M. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 289,62 Eur (1000 Lt);
2. K. V. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
3. G. N. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
4. V. I. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
5. K. M. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 1230,88 Eur (4250 Lt);
6. V. I. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
7. G. B. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
8. E. I. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 579,24 Eur (2000 Lt);
9. V. P. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
10. V. V. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
11. A. P. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 724,05 Eur (2500 Lt);
12. S. G. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. – 144,81 Eur (500 Lt);
13. D. P. pagal 2009-09-25 kasos išlaidų orderį be Nr. - 1230,88 Eur (4250 Lt).
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą apskaitą, dėl aukščiau išvardintų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis A. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įkūrė įmonę, buvo sunku suktis, teko mokėti atlyginimus vokeliuose. Buhalterinės apskaitos pats netvarkė, samdė įmonę, kuri viską tvarkė. Jis ne viską teikdavo buhalteriją tvarkančiai įmonei. Sutinka su visais neteisėtais veiksmais, kuriais yra kaltinimas. Jis vadovavo įmonei nuo pradžios - 2008 m. iki 2009 ar 2010 m. Po to išvyko į užsienį ir neturėjo galimybių dažnai grįžti. Ieškinius pripažįsta, bet nori, kad būtų išieškota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, jais galima vadovautis. Išvyko į Angliją, nes įmonėje nebebuvo užsakymų, pasiėmė šeimą ir išvažiavo dirbti santechniku. Šeima yra Jungtinėje Karalystėje, žmona dirba, bet neuždirba daug. Po proceso planuoja grįžti pas šeimą, nes dabar žmonai sunku, taip pat siekia aukščiausios suvirintojo kvalifikacijos, nes tai pakels jo atlyginimą 1,5 karto.
Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas parodė, kad sutinka dėl įmonės kaltės, jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pripažįsta, kad įmonės veiksmai pažeidė įstatymus. Likvidacija numatoma birželio mėn., kai bus nuosprendis, tada kalbės su kreditoriais, kels klausimą, kaip buvęs direktorius atlygins žalą. Nesutinka, kad žalą reikia priteisti iš UAB „Jūrų (duomenys neskelbtini)“. Tuos nusikalstamus veiksmus atliko vadovas. Įmonei padaryta žala ir tos žalos klausimas bus sprendžiamas. Mokesčių inspekcijos pareikšta žala apie 134933 Lt, dėl kokių veikų ji padaryta, smulkiai negali pasakyti, Sodrai padaryta žala apie 11840 Lt. Yra galimybių sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą, bet tik susitarus su kreditoriais. Įsitikinęs, kad įmonė bus likviduota.
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. F. parodymų matyti, kad ji parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose dirbo nuo 2009-05-04 iki 2009-06-30. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinės atsakomybės sutartis su ja nebuvo sudaryta, ji dirbo tik su buhalterinės apskaitos dokumentais. Visus dokumentus jai pateikdavo direktorius A. Š.. Apskaitą ji vedė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Už įmonės grynųjų pinigų apskaitą ir kasos dokumentų tvarkymą buvo atsakinga F., bet jokių operacijų su grynais pinigais ji nevykdė, o grynaisiais pinigais disponavo pats direktorius Š.. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo sudarinėjami jos, skaičiuojant pagal nustatytą įmonėje standartinį darbo laiką, t.y. 8 val. Per darbo dieną, atsižvelgiant į Š. pateikiamus dokumentus ir žodinius pranešimus, įrodančius nukrypimus nuo darbo laiko. Kasos išlaidų orderius išrašydavo (atspausdindavo) F., remdamasi apskaičiuotu darbo užmokesčiu. Deponuotų (neišmokėtų) atlyginimų žiniaraščių ji nesudarinėjo. Darbuotojų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius paruošdavo F. ir atiduodavo Š., kuris darbuotojams išmokėdavo atlyginimus ir surinkdavo jų parašus. Tai visada Š. darydavo pats asmeniškai, ji net nėra mačiusi nei vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo (b.t. 4, b.l. 154-155).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. C. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009 m. vasarą apie 1,5 mėnesio Šaltkalvio pareigose, į darbą jį priėmė direktorius A. Š.. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, bet neatsimena koks buvo numatytas atlyginimas. Tačiau direktorius jam pažadėjo mokėti nuo 22 iki 25 Lt per valandą. Už išdirbtą laiką minėtoje bendrovėje jis negavo jokio atlyginimo ( b.t. 4., b.l. 99-100).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. V. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009 m. vasarą nepilnus 3 mėnesius. Į darbą jį priėmė direktorius A. Š.. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatytas minimalus atlyginimas. Tačiau direktorius jam pažadėjo mokėti nuo 17 iki 18 Lt už valandą. Už nepilnai išdirbtus 3 mėnesius jis gavo iš viso 500 Lt. Pinigus grynais pinigais vieną kartą jam išmokėjo Š.. Už gautus pinigus pasirašė, pinigų suma atitiko (b.t. 4., b.l. 105-106).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. C. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio vidurio. Į jį darbą priėmė direktorius A. Š.. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatytas minimalus atlyginimas. Tačiau direktorius jam pažadėjo mokėti po 16Lt už valandą. Pirmo darbo mėnesio laikotarpyje jam grynais Š. išmokėjo 1000 Lt atlyginimo. Pirmą kartą buvo išmokėta 600 Lt, antrą kartą – 200 Lt ir du kartus po 100 Lt. Išmokėdamas Š. švariame popieriaus lape rašydavo darbininko pavardę ir išmokamą sumą, prie kurios pasirašydavo, bet kartais išmokėdavo ir be jokio parašo. Per visą darbo laiką jis gavo 1000 Lt (b.t. 4., b.l. 107-108).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G. N. parodymų matyti, kad jos parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdininko pareigose dirbo nuo 2009-06-09 iki 2009-08-31. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau Š. pažadėjo už 1 val. mokėti po 18 Lt. Per tris darbo mėnesius iš viso jam buvo sumokėta 1100 Lt. Šiuos pinigus įvairiomis sumomis per 4 kartus jam grynais į rankas išmokėjo Š.. Išmokant pinigus jis pasirašydavo lape su darbininkų pavardėmis, kur išmokama suma sutapdavo su lape nurodyta suma (b.t. 4, b.l. 115-116).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. P. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose dirbo nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. Priklausomai nuo mėnesio darbo dienų jis išdirbdavo nuo 170 iki 210 valandų. Neprisimena kiek tiksliai mokėjo už darbo valandą, tačiau per mėnesį jis gaudavo ne mažiau kaip 2000 atlyginimo į rankas. Daugiausiai buvo gavęs 2500 Lt kažkuriuos du mėnesius, bet nebeprisimena kuriuos. Atlyginimą mokėjo Š. grynais pinigais į rankas, o pasirašydavo ant žiniaraščių už 800 litų. Taip pat išmokant atlyginimą jam duodavo pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, kuriame Š. būdavo įrašęs nuo 3000 iki 4000 Lt, nors realiai gaudavo mažiau į šią sumą įeidavo dienpinigiai, komandiruotpinigiai ( b.t.4., b.l. 124-125).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose dirbo nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. Priklausomai nuo mėnesio darbo dienų P. išdirbdavo nuo 170 iki 210 valandų. Neprisimena kiek tiksliai mokėjo už darbo valandą, tačiau per mėnesį jis gaudavo ne mažiau kaip 2000 atlyginimo į rankas. Daugiausiai buvo gavęs 2500 Lt kažkuriuos du mėnesius, bet nebeprisimena kuriuos. Atlyginimą mokėjo Š. grynais pinigais į rankas. Išmokant atlyginimą jam duodavo pasirašyti lyg ant kasos išlaidų orderių, kuriuose Š. būdavo įrašęs nuo 3000 iki 4000 Lt, nors realiai gaudavo mažiau į šią sumą įeidavo dienpinigiai, komandiruotpinigiai ( b.t.4., b.l. 126-127).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. M. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvio pareigose dirbo nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. Priklausomai nuo mėnesio darbo dienų jis išdirbdavo nuo 170 iki 210 valandų. Neprisimena kiek tiksliai mokėjo už darbo valandą, tačiau per mėnesį jis gaudavo ne mažiau kaip 2000 atlyginimo į rankas. Š. asmeniškai sumokėdavo atlyginimą ir atlyginimo grafoje, kur pasirašydavo, būdavo parašyta 670 Lt ( b.t. 4., b.l. 128-129).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. V. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-12-17 iki 2009-10-05 vamzdininko pareigose, į darbą jį priėmė direktorius A. Š.. Su juo pasitašytoje darbo sutartyje buvo pažymėta, kad jo darbo užmokestis jam bus mokamas vieną kartą per mėnesį 800 ar 850 Lt dydžio, išmokant grynais. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Š.tik vieną kartą per mėnesį davė apie 200-300 Lt, kuriuos įvardindavo kaip avansą ir niekur už juos pasirašyti nereikėdavo ( b.t. 4 b.l. 134-135).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. M. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-07-01 iki 2009-09-05 projekto vadovo pareigose, į darbą jį priėmė direktorius A. Š.. Su juo pasirašytoje darbo sutartyje buvo pažymėta, kad jo darbo užmokestis jam bus mokamas vieną kartą per mėnesį 800 ar 1000 Lt dydžio, išmokant grynais. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl jokiuose dokumentuose nėra pasirašęs (b.t.4 b.l. 136-137).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. S. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-12-01 laivų korpusų surinkėjo pareigose. Už darbą 2008 m. gruodžio mėnesį Š. jam išmokėjo apie 2000 litų, neprisimena ar kur pasirašė. Už 2009 m. sausio mėnesį Š. 1000 litų išmokėjo jo žmonai, kuri už jį pasirašė ant užmokesčio žiniaraščio. Už 2009 m. balandžio – liepos mėnesius jis atlyginimo negavo, o ant darbo užmokesčio žiniaraščių yra suklastoti jo parašai ( b.t. 4., b.l. 138-139,149, b.t.5 b.l. 11-12).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. A. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių surinkėjo pareigose dirbo nuo 2009-04-01 iki 2009-10-09. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 18 iki 22 Lt. Per mėnesį išdirbdavo nuo 200 iki 230 val. Jo atlyginimas per mėnesį buvo nuo 3800 Lt iki 4000 Lt. Atlyginimą grynais į rankas mokėjo A. Š. ir du kartus 2009 m. 05-06 mėn. išmokėjo A. M.. 05 mėn. išmokėjo 3000 litų, 06 mėn. Išmokėjo 1100 Lt avanso. M. davė pasirašyti žiniaraštyje, kuriame buvo užrašoma suma, numatyta darbo sutartyje, o už išmokėtą skirtumą niekur nepasirašydavo. Už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-08-30 Š. grynais atlyginimo išmokėjo 19000 Lt ir taip pat duodavo pasirašyti už išmokėtą minimalų darbo užmokestį ( b.t. 4 b.l. 157-158).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. A. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių surinkėjo pareigose dirbo nuo 2009-07-22 iki 2009-08-31. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 18 Lt. Per dieną jis išdirbdavo nuo 8 iki 12 val. Per darbo laiką A. išdirbo apie 200 val. Atlyginimą jam mokėjo A. Š.. Išmokant darbo užmokestį A. Š. duodavo pasirašyti ant darbo užmokesčio žiniaraščio, tai suma būdavo žymiai mažesnė nei išmokėdavo direktorius. Už visą darbo laiką jis atlyginimo gavo 3600 Lt (b.t.4 b.l. 162).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. A. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-06-16 iki 2008-06-25 laivų korpuso remontininko pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus 800 Lt atlyginimas. Už išdirbtą laikotarpį Š. grynais pinigais jam sumokėjo 400 Lt, už kuriuos jis niekur nepasirašė (b.t. 4 b.l. 159-160).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. A. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-07-15 iki 2008-09-12 suvirintojo pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, faktiškai į rankas direktorius Š. mokėdavo nuo 18 Lt iki 22 Lt už darbo val. Per išdirbtą laikotarpį A. Š. į rankas išmokėjo 600 Lt, liko skoloje 2600 Lt. Už gautus 600 Lt jis niekur nepasirašė (b.t. 4 b.l. 163).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. B. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-12-31 iki 2009-02-02 laivų remontininko pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, faktiškai į rankas direktorius Š. mokėdavo nuo 18 Lt už darbo val. Per 2009 m. sausio mėn. jis išdirbo 250 val., už kurios Š. turėjo sumokėti 4000 Lt atlyginimo, tačiau Š. jam grynais į rankas sumokėjo tik 700 Lt darbo užmokesčio ir 600 Lt atsiskaitymo. Už 700 Lt jis niekur nepasirašė, o už 600 Lt pasirašė ant lapo, kuriame buvo paskaičiavimai kiek kam priklauso išmokėti ( b.t. 4 b.l. 165).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. G. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-10-28 iki 2009-01-20 laivų remontininko-surinkėjo pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, faktiškai į rankas direktorius Š. mokėdavo nuo 16 iki 18 Lt už darbo val. Š. jam grynais išmokėjo 500 Lt avanso ir 1100 Lt, kurį pervedė į jo asmeninę sąskaitą. Išmokant avansą, Š. nedavė niekur pasirašyti ( b.t. 4 b.l. 168).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojo V. D. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo pareigose pradirbo nuo 2008-06-20 iki 2009-04-30. Į darbą jį priėmė A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas 1500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Jis buvo atsakingas už gamybą, skirstė darbuotojams darbą, vedė tabelius, kuriuose buvo nurodomas faktiškai išdirbtų darbuotojų darbo valandos, šiuos tabelius atiduodavo direktoriui Šiaučiūnui. Jis žinojo, kad Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams už faktiškai dirbtą vieną valandą į rankas mokėdavo nuo 18 iki 22 litų, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos. Jis neskaičiavo darbuotojams atlyginimo, atlyginimą skaičiuodavo ir mokėdavo direktorius Š.. A. Š. paskaičiuodavo pagal darbo tabelį, kurį jis pateikdavo jam, kuriame buvo nurodytos faktiškai išdirbtos darbo valandos. Daugelis darbuotojų per mėnesį išdirbdavo nuo 10 iki 12 valandų darbo valandų per dieną. Atlyginimą mokėdavo Š.. Laikotarpiu 2008 m. birželio – gruodžio mėn. į rankas jis gaudavo po 7000 litų atlyginimo, o už atlyginimą, kuris buvo numatytas darbo sutartyje, jis pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, kurį jam duodavo Š.. Už likusią sumą, t.y. skirtumą nuo 7000 litų iki parodytos sumos atlyginimo žiniaraštyje, jis niekur nepasirašydavo. 2009 m. sausio mėnesį jis atlyginimo gavo 5000 litų, už kuriuos niekur nepasirašė ( b.t. 4 b.l. 169).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. L. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo korpuso surinkėjo pareigose dirbo nuo 2008-06-18 iki 2009-04-30. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai 2008 m. 06, 07, 08 mėn. už vieną darbo valandą buvo mokama po 16 Lt. 2008 m. 06 mėn. išdirbo 80 val., uždirbo 1280 Lt; 2008 m. 07 mėn. išdirbo 160 val., uždirbo 2560 Lt; 2008 m. 08 mėn. išdirbo 160 val., uždirbo 2560 Lt; 2008 m. 09 mėn. išdirbo 252 val. ( nuo rugsėjo mokėjo po 20 Lt už val.), uždirbo 5040 Lt, 2008 m. 10 mėn. išdirbo 219 val., uždirbo 4380 Lt; 2008 m. 11 mėn. išdirbo 188 val., uždirbo 3760 Lt; 2008 m. 12 mėn. išdirbo 199 val., uždirbo 4400 Lt (po 22 Lt); 2009 m. 01 mėn. išdirbo 174 val., uždirbo 1540 Lt (po 8 Lt); 2009 m. 02 mėn. išdirbo 80 val., uždirbo 1300 Lt (po 16 Lt); 2009 m. 03-04 mėn. išdirbo 148 val., uždirbo 1000 Lt. Visada atlyginimą grynais į rankas mokėjo A. Š.. Pasirašydavo ant žiniaraščių už minimalų darbo užmokestį ( b.t.4 b.l. 171-172).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdininko-montuotojo pareigose dirbo nuo 2009-03-13 iki 2009-10-05. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama po 15 Lt. Atlyginimą mokėjo Š., atlyginimų žiniaraštyje pasirašydavo už minimalų atlyginimą, o į rankas Š. grynais išmokėdavo per mėnesį vidutiniškai po 1500 Lt, per mėnesį vidutiniškai išdirbdavo po 80 val. 2009 m. vasarą laikotarpiu, tikslaus mėnesio neprisimena, apklausos metu parodytame segtuve tai būtų 16 lapas, kuriame parodyta, kad išdirbo 85 val., už jas jam buvo sumokėta 1275 Lt, už šią sumą niekur nepasirašė, atlyginimą išmokėjo Š.. Iš viso per jo dirbtą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam grynais į rankas buvo išmokėta 7000 litų, už kuriuos niekur nepasirašė ( b.t. 4 b.l. 173).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo O. P. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdininko-montuotojo pareigose dirbo nuo 2009-03-13 iki 2009-10-05. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau Š. faktiškai už 1 darbo val. mokėjo po 15 Lt. Atlyginimą mokėjo A. Š.. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje jis pasirašydavo už minimalų atlyginimą, o į rankas per mėnesį vidutiniškai gaudavo po 1500 Lt. Iš viso per jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laikotarpį jam į rankas buvo išmokėta 7000 Lt, už kuriuos niekur nepasirašė ( b.t. 4 b.l. 174).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojo B. P. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų korpuso remontininko pareigose dirbo nuo 2008-11-26 iki 2009-02-18. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 18 iki 20 Lt. Apklausos metu parodytame segtuve Nr. 2, kuriame 25 lape yra 2008 m. 11 mėn. tabelis, kuriame parodyta, kad jis išdirbo 38 val., už šias valandas Š. grynais pinigais išmokėjo 760 Lt, 2008 m. 12 mėn. išdirbo 102 val., atlyginimo gavo 2000 Lt, 2009 m. 01 mėn. (18 lap.) išdirbo 136 val., atlyginimo gavo 1300 Lt. Visus atlyginimus grynais išmokėjo A. Š., pasirašydavo už minimalų atlyginimą. 2009 m. 02 mėn. išdirbo 70 val., uždirbo 1400 Lt, tačiau A. Š. atlyginimo neišmokėjo. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 4060 Lt atlyginimo ( b.t. 4 b.l. 175).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. M. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-04-01 iki 2009-06-26 vamzdininko pareigose. Į darbą priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai direktorius Š.mokėjo už darbo valandą 18-20 Lt priklausomai nuo darbo sudėtingumo. 2009 m. 04 mėn. išdirbo 170 val., mokėjo po 18 Lt už val., tad uždirbo 3060 Lt atlyginimo; 2009 m. 05 mėn. apklausos metu parodytas segtuvas Nr. 2 lapas 16, išdirbo 148 val., atlyginimo gavo 2664 Lt; 2009 m. 06 mėn. išdirbo 120 val., uždirbo 2160 Lt, tačiau atlyginimo negavo. Atlyginimus į rankas mokėjo A. Š., o pasirašydavo tik už minimalų atlyginimą žiniaraštyje. Atlyginimo žiniaraštyje 2009 m. 06 mėn. šalio jo pavardės yra ne jo parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso atlyginimo sumokėjo 5724 Lt, skoloje liko 2160 Lt ( b.t. 4 b.l. 176).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. P. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų korpuso remontininko pareigose dirbo nuo 2008-06-18 iki 2008-07-14. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 18 iki 20 Lt. Per 2008 m. 06 mėn. išdirbo 110 val. uždirbo 1980 Lt (po 18 Lt už val.), už 2008 m. 07 mėn. gavo 850 Lt.. Atlyginimus grynais į rankas išmokėjo Š., kuris davė pasirašyti tik už minimalų atlyginimą. Iš viso UAB „Jūrų vėtra“ į rankas jam išmokėjo 2830 Lt ( b.t. 4 b.l. 176).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. P. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-03-31 iki 2009-04-30 laivų korpusų surinkėjo pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai buvo mokama už darbo valandą nuo 17 Lt. 2009 m. 04 mėn. Pakėnas išdirbo 136 val., uždirbo 2312 Lt atlyginimo, tačiau šio atlyginimo negavo. Atlyginimų žiniaraštyje 2009 m. 03 mėn. ties jo pavarde išmokama suma 35,31Lt parašas ne jo. Taip pat ir 2009 m. 04 mėn. atlyginimų žiniaraštyje ties jo pavarde išmokama suma 725,10Lt parašas pasirašytas ne jo ranka ( b.t. 4 b.l. 178).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. P. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-11-28 iki 2009-10-05 iš pradžių korpusų surinkėjo pareigose, o vėliau vamzdininko pareigose. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, o faktiškai buvo mokama už 1 darbo valandą po 18 litų. 2008 m. 11 mėn. Š. išmokėjo atlyginimo kaip ir numatyta darbo sutartyje. 2008 m. 12 mėn. (segtuvas Nr. 2 lapas 23) jis išdirbo 73 val., gavo1460 Lt; 2009 m. 01 mėn. išdirbo 145 val., gavo 2610 Lt; 2009 m. 02 mėn. (segtuvas Nr. 2 16 lapas) išdirbo 131 val., gavo 2358 Lt; 2009 m. 03 mėn. išdirbo 129 val., gavo 2322 Lt; 2009 m. 04 mėn. į rankas gavo 2300 Lt; 2009 m. 05 mėn. išdirbo 130 val., gavo atlyginimo 2340 Lt; 2009 m. 06 mėn. gavo tik avanso 400 Lt. Visus atlyginimus mokėjo A. Š., tačiau jis neprisimena ar kada yra pasirašęs atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje. Už 2009 m. 07-08 mėn. atlyginimo negavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam liko skoloje 4370 Lt darbo užmokesčio (b.t. 4 tomas b.l. 179-181).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų korpuso surinkėjo pareigose dirbo nuo 2008-06-17 iki 2008-09-12 ir nuo 2008-11-12 iki 2009-01-06. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 18 iki 20 Lt. Atlyginimą grynais į rankas mokėjo Š.. Neatsimena ar kur pasirašydavo ar ne. Apklausos metu parodytas segtuvas Nr. 2 tabelyje 2008 m. 06 mėn. (26 lap.) išdirbo 144 val., uždirbo 2880 Lt; 2008 m. 11 mėn. (25 lap.) išdirbo 114 val., gavo 2508 Lt; 2008 m. 12 mėn. (23 lap.) išdirbo 23,5 val., gavo 528 Lt; 2008 m. 12 mėn. (22 lap.) išdirbo 98 val., gavo 2500 Lt; 2008 m. 08 mėn. (20 lap.) išdirbo 106 val., gavo 2650 Lt; 2008 m. 09 mėn. (19 lap.) išdirbo 60 val. ( b.t. 4, b.l. 182).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. S. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-12-04 iki 2009-10-05 vamzdininko pareigose. Į darbą priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai direktorius Š. mokėjo už darbo valandą 14-16 Lt. Darbus skirstė meistras V. R., jis taip pat tvarkė ir laiko tabelius. 2008 m. 12 mėn. išdirbo 116 val., mokėjo po 16 Lt už val., tad uždirbo 1860 Lt atlyginimo; 2009 m. 01 mėn. išdirbo 110 val., atlyginimo gavo 1800 Lt; 2009 m. 02 mėn. išdirbo 132 val., atlyginimo gavo 2048 Lt; 2009 m. 03 mėn. išdirbo 158 val., mokėjo po 18 Lt už val., atlyginimo gavo 2844 Lt; 2009 m. 04 mėn. išdirbo 166 val., atlyginimo gavo 2750 Lt; 2009 m. 05 mėn. išdirbo 144 val., atlyginimo gavo 2700 Lt. Atlyginimus išmokėjo A. Š., kuris duodavo pasirašyti už minimalų atlyginimą ant darbo užmokesčio žiniaraščių. 2009 m. 06 mėn. išdirbo 166 val., uždirbo 2324 Lt, tačiau šio atlyginimo Š. neišmokėjo, o išmokėjo tik -400 avanso. Už 2009 m. 07-08 mėnesius taip pat atlyginimo Š. nesumokėjo. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vedė savo darbo apskaitos tabelį, taip pat šiuose užrašuose yra nurodytos ir jam išmokėtos darbo užmokesčio sumos. Apklausos metu iš šio sąsiuvinio pateikė duomenis apie išdirbtas darbo valandas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išmokėtą jam atlyginimą. 2009 m. 07 mėn. ir 06 mėn. ties jo pavarde ir išmokėta suma 678,50 Lt yra ne jo pasirašyta ( b.t. 4 b.l. 185-186).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-10-14 iki 2009-04-30 korpusininko pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus valandinis atlygis, tačiau Š. mokėjo nuo faktiškai išdirbtų valandų, už vieną darbo valandą nuo 16 iki 20 litų. Apklausos metu jam pateiktas segtuvas Nr. 2, kuriame susegti darbo laiko apskaitos tabeliai, o šalia pavardžių nurodyta kiek išdirbta darbo valandų ir kiek sumokėta atlyginimo. 2008 m. 10 mėn. (17 lap.) išdirbo 139 val. po 20 Lt iš viso uždirbo 2780 Lt, šį atlyginimą jam į rankas grynais sumokėjo direktorius A. Š., o jis pasirašė žiniaraštyje už minimalų atlyginimą. 2008 m. 11 mėn. (25 lap.) jis išdirbo 202 val., 1 darbo valanda po 20 Lt, iš viso uždirbo 4040 Lt, šį atlyginimą jam į rankas grynais į rankas sumokėjo direktorius A. Š., o pasirašė žiniaraštyje už minimalų atlyginimą. 2008 m. 12 mėn. (22 lap.) jis išdirbo 121 darbo valandas po 19,50 Lt, iš viso uždirbo 2350 Lt, 2009 m. 1 mėn. (18 lap.) jis išdirbo 134 valandas po 18 Lt, iš viso uždirbo 2412 Lt. Šiuos atlyginimus išmokėjo A. Š., o jis pasirašė žiniaraštyje už minimalų atlyginimą. Nuo 2009 m. vasario mėnesio jis dirbo komercijos direktoriaus pareigose, darbo sutartyje buvo numatytas 1500 Lt atlyginimas. Už 2009 metų 2, 3 ir 4 mėnesius jam atlyginimas neišmokėtas. Už 4 mėnesį šalia mokėtinos sumos 1755,68 Lt gavėjo parašas pasirašytas ne jo ranka ( b.t. 4 b.l. 188-189).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. R. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-12-04 iki 2009-09-16 meistro pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, į rankas gaudavo 678 Lt. Atlyginimą grynais mokėjo A. Š.. Kokią sumą gaudavo, už tokią ir pasirašydavo. Apklausos metu jam parodytame atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2009-06 ties jo pavarde išmokama suma 678,5 Lt parašas pasirašytas ne jo ranka, šios sumos Š. neišmokėjo, tik grynais į rankas sumokėjo avansu 400 Lt, už šiuos pinigus jis niekur nepasirašė. 2009 m. 07 mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje ties jo pavarde ir išmokama suma 678,5 Lt taip pat ne jo parašas ir šių pinigų jis negavo (b.t. 4 b.l. 190-191).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. R. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-06-18 iki 2009-08-13vamzdininko pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. 2009 m. 07 mėn. Š. į rankas grynais sumokėjo avanso 300 Lt, jis už juos niekur nepasirašė. Apklausos metu jam parodytame atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje 2009 m. 06 mėn. ties jo pavarde išmokama suma 274 Lt parašas pasirašytas ne jo ranka, šios sumos Š. neišmokėjo. 2009 m. 07 mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje ties jo pavarde ir išmokama suma 678,5 Lt taip pat ne jo parašas ( b.t. 4 b.l. 192-193).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. S. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06 laivų korpuso remontininko pareigose. Į darbą priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai direktorius Š. sakė, kad mokės už darbo valandą 20-22 Lt. 2008 m. 07 mėn. jis išdirbo 100 val. po 20 Lt už valandą, tačiau uždirbtų 2000 Lt direktorius Š. jam nesumokėjo ( b.t. 4 b.l. 196).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. S. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose dirbo nuo 2009-02-25. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 22 Lt. Darbo tabelį statė V. R., kuris ir skirstė darbus. Jis neatsimena kiek darbo valandų išdirbo 2009 m. 01, 02, 03, 04, 05, 06 mėnesiais. 07 mėnesį dirbo tik pusę mėnesio. 2009 m. 04 mėn. akcininkas M. jam į rankas sumokėjo 5800 Lt, už šiuos pinigus jis pasirašė, kokią gavo sumą, už tokią ir pasirašė. 2009 m. 05 mėn. tai pat atlyginimą išmokėjo M. 2500 Lt. 2009 m. 06 mėn. uždirbo 3900 Lt, tačiau Š. jam sumokėjo tik 2000 Lt, pinigus atvežė jam į namus. Jis už šiuos pinigus pasirašė, bet negali pasakyti ar tai buvo atlyginimų žiniaraštis ( b.t. 5 b.l. 1-2).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų korpusų surinkėjo pareigose dirbo nuo 2008-11-12 iki2008-12-03. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 22 Lt. 2008 m. 11 mėn. jis išdirbo 95 val. po 22Lt, iš viso 2090Lt, šiuo pinigus išmokėjo A. Š. grynais, ar kur pasirašė neatsimena ( b.t. 5, b.l. 3).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. R. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-07-09 iki 2009-01-20 laivų korpuso surinkėjo pareigose. Į darbą priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai direktorius Š. mokėjo už darbo valandą nuo 17 Lt. Apklausos metu jam pateiktas segtuvas Nr. 2, kuriame susegti darbo apskaitos žiniaraščiai. 2008 m. 11 mėn. (25 lap.) išdirbo 33 val., gavo atlyginimo 561 Lt; 2008 m. 10 mėn. (17 lap.) išdirbo 33 val., gavo atlyginimo 561 Lt; 2008 m. 09 mėn. (19 lap.) išdirbo 181 val., gavo 3077 Lt, 2008 m. 11 mėn. (21 lap.) išdirbo 136 val., gavo 2312 Lt. Atlyginimus jam mokėjo A. Š., už išmokėtą atlyginimą niekur nepasirašė ( b.t. 5 b.l. 4).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. R. parodymų matyti, jog jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-03-31 iki 2009-04-30 suvirintojo pareigose. Į darbą priėmė direktorius A. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, faktiškai į rankas direktorius Š. mokėdavo nuo 16 iki 18 Lt už darbo val. Kiek valandų jis išdirbo neprisimena, direktorius jam į rankas sumokėjo tik dalį uždirbto atlyginimo – 300 Lt. Už šiuos pinigus jis niekur nepasirašė ( b.t. 5 b.l. 10).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. G. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-12-17 iki 2009-10-05 vamzdininko pareigose, į darbą jį priėmė direktorius A. Š., darbo sutartis su juo buvo sudaryta, kurioje numatytas minimalų valandinis atlygis. Faktiškai už vieną išdirbtą darbo val. A. Š. jam mokėjo po 6-7 Lt. Darbus skirstė ir darbo tabelius statė V. R.. Atlyginimą jam mokėjo direktorius A. Š., į rankas jis gaudavo nuo 700 iki 800 Lt, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus. A. Š. duodavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje, už kokią sumą jis pasirašė, tokią ir gavo. Prieš išvykstant dirbti į Kauno HE, direktorius A. Š. jam 2009-09-25 išmokėjo 2500 Lt, į šią sumą įėjo komandiruotpinigiai, dienpinigiai ir atlyginimas. Už šią sumą jis pasirašė kasos išlaidų orderyje. Apklausos metu jam buvo parodytas segtuvas Nr. 2, kasos išlaidų orderyje 2009-09-25 jis pasirašė už gautą sumą – 2500 Lt. Už 2009 m. spalio mėn. A. Š. jam sumokėjo taip pat pagal kasos išlaidų orderį 2500 Lt, ši suma jam buvo išmokėta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui ( b.t. 5 b.l. 13-14).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. R. parodymų matyti, kad jis parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų vamzdininko pareigose dirbo nuo 2009-01-07 iki 2010 m. vasario mėnesio. Į darbą jį priėmė A. Š.. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau faktiškai už vieną darbo valandą buvo mokama nuo 16 iki 17 Lt. Atlyginimą ja mokėjo A. Š. ir akcininkas M. Išmokėdami atlyginimą direktorius Š. ir akcininkas M. duodavo jam pasirašyti atlyginimų žiniaraštyje, tačiau ši suma neatitiko tą sumą, kurią jam išmokėdavo. Radzevičius pasirašydavo už minimalų atlyginimą, o į rankas gaudavo nuo 2000 iki 2500 Lt, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus ( b.t. 5 b.l. 15-16).
Iš 2009-11-23 tarnybinių pranešimų matyti, kad atlikus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatyta, kad pinigus gautus į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas banke už atliktus darbus, bendrovės direktorius A. Š. išgrynina bankiniu čekiu ir išgrynintas pinigines lėšas naudoja neoficialiems atlyginimams išmokėti ( b.t. 1., b.l. 2).
Šalies argumentai
2009-10-19 UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vieno iš akcininkų A. M. pareiškimu nustatyta, kad jis kreipėsi su pareiškimu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą pranešdamas apie tai, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. neteikia jam, kaip bendrovės akcininkui susipažinti finansinių bendrovės dokumentų, galimai iššvaistytos bendrovės lėšos ir nemokami mokesčiai valstybei, todėl prašo patikrinti bendrovės finansinę dokumentaciją bei pinigų atitikimą bendrovės kasoje ir užfiksuotus apskaitoje ( b.t. 1., b.l. 29).
2009-11-20 UAB “ (duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu pateiktu UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. paaiškinimu nustatyta, kad bendrovei atliekant laivų remonto darbus, už šiuos darbus atsiskaitymas buvo pervedamas į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, iš kurių A. Š. grynuosius pinigus nuimdavo ir juos panaudodavo neoficialių, apskaitoje neapskaitytų darbuotojų atlyginimų išmokėjimui, t.y. sudarydamas darbo sutartis su darbuotojais numatydavo už darbo valandą mokėti po 4,85 Lt, o faktiškai darbuotojams mokėjo pagal darbuotojo kvalifikaciją, už darbo valandą nuo 18 iki 22Lt. Oficialų darbuotojų atlyginimą paskaičiuodavo UAB „DK sprendimai“ tvarkanti buhalterinę apskaitą, o neoficialų - išmokėdavo jis A. Š. vokeliuose ( b.t.1., b.l. 31-32).
Šalies argumentai
2009-09-04 J. S. pareiškimu patvirtinta, kad jis kreipėsi su pareiškimu į Jūrų uosto policiją dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ jam neišmokėto atlyginimo ir jo parašų suklastojimo algalapiuose ( b.t.1., b.l. 33).
2010-02-08 specialisto išvada Nr. 11 K-31 (10) patvirtinta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose už 2009 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. J. S. vardu tikėtina, kad pasirašė A. Š. ( b.t. 2., b.l. 6-12).
2010-09-28 AB “Swedbank“ ir AB“Seb banko“ sąskaitų, kuriomis teisę disponuoti turėjo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š., išrašais už laikotarpį nuo 2008-05-23 iki 2009-12-31 patvirtinta, kad minėtu laikotarpiu A. Š. iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgrynino virš 500 000Lt ( b.t. 4., b.l. 17-80).
2010-11-05 specialisto išvada dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo Nr.5-3/94 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
• 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų, t.y. į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais:
- laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2009-08-31 13 atvejų kasos išlaidų orderiais iš viso 5000 Lt avanso išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams;
- laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-08-31 – 217677,19 Lt darbo užmokesčio priskaitymo, 171707,48 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo iš viso 20 bendrovės darbuotojų;
Išvadoje taip pat konstatuota, kad A. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, t.y. 2009 m. rugsėjo mėnesį apskaitos registre Didžioji knyga sąskaitoje Nr. 4461 Mokėtinas darbo užmokestis neužregistravo iš viso 28618,40 Lt darbo užmokesčio priskaitymo 13 darbuotojų bei kompiuteriu tvarkomoje kasos knygoje neįrašė 13 atvejų 2009-09-25 kasos išlaidų orderių pagrindžiančių iš viso 21750 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą. Laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2009-08-31 kompiuteriu tvarkomoje kasos knygoje 13 atvejų neužregistravo iš viso 5000 Lt avanso išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2009-08-31 apskaitos registre Didžioji knyga sąskaitoje Nr. 4461 Mokėtinas darbo užmokestis neužregistravo iš viso 217677,19 Lt darbo užmokesčio priskaitymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 darbuotojų bei apskaitos registre Didžioji knyga darbo užmokesčio išmokėjimo iš viso 171707,48 Lt 20 bendrovės darbuotojų;
13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų, t.y. laikotarpiu nuo 2009-03-17 iki 2009-08-10 pagrindė 26 atvejais 5 Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais iš viso 14383,49 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. Todėl pagal minėtus 5 Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius už 2009 m. kovo – liepos mėnesius negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam konkrečiai buvo išmokėti 14383,49 Lt;
Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį – mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 15 straipsnio 1 dalį – „valstybės institucija atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, pateiktose Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2008 m. liepos – gruodžio mėnesius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: 18 eilutėje neįrašė 88797,18 Lt išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, 19 eilutėje neįrašė 20842,82 Lt išskaičiuotos pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų sumos. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje 2008 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.: 16 eilutėje neįrašė 11 darbuotojų 88797,18 Lt išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų sumą, 17 eilutėje 20842,82 Lt išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) 2008 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis, kurioje duomenys deklaruojami pagal kiekvieną bendrovės darbuotoją, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 11 darbuotojų (eilutėje A10) išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD, MPNDP, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų sumą, bei (eilutėje A12) išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, t.y. nedeklaravo iš viso: 88797,18 Lt išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD, MPNDP, soc draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų sumos bei 20842,82 Lt išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.
Atitinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) elektroniniu būdu pateiktose Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesius Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.: 18 eilutėje nedeklaravo 157498,41 Lt (128880,01+28618,40) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNDP, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumos, 19 eilutėje nedeklaravo 27356,16 Lt (23063,41+4292,75) išskaičiuotos pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų sumos.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, nedeklaravo Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėtas 2008 m. – 88797,18 Lt, 2009 m. – 157498,41 Lt, iš viso – 246295,59 Lt išmokas priskiriamas A klasės pajamoms.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) taip pat, nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies (galioja nuo 2003-12-12 pagal 2003-11-25 įstat. Nr. IX-1848), kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“ reikalavimų, t.y. 2008 m. išmokėdamas 88797,18 Lt, 2009 m. – 157498,41 Lt (128880,01 + 28618,40), iš viso – 246295,59 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 2008 m. – 20842,82 Lt (23528,34-2785,52), 2009 m. – 27356,16 Lt (26114,83-3051,42+4292,75), iš viso – 48198,98 Lt (43906,23+4292,75) gyventojų pajamų mokesčio.
Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) Valstybės biudžetui padarė iš viso – 48198,98 Lt nuostolį.
Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „asmenų nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 7 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos...“, 9 straipsnio 1 dalį – „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 9 straipsnio 2 dalį – „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių“ 19 punktą „socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo tos dienos, kurią šie asmenys pradeda dirbti...“, 20.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga...“.
Lietuvos Respublikos 2007 m. gruodžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1356 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos socialinio draudimo įmokų 30,7 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims sudaro: 1) pensijų socialiniam draudimui – 23,85 procento; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,9 procento; 3) nedarbo socialiniam draudimui – 0,95 procento; 4) sveikatos draudimui – 3,0 procento“, 2 dalyje nurodyta, kad „šalies bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos 0,3 procento dydžio tarifas, 4 dalyje nurodyta, kad „apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimų įmokos 3 procentų dydžio tarifas“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) už 2008 m. antrą, trečią, ketvirtą ketvirčius, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose bei priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD) už 2008 m. antrą, trečią, ketvirtą ketvirčius pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.
- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) už 2008 m. antrą – ketvirtą ketvirčius – S4 stulpelyje neįrašė iš viso 88797 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S5 stulpelyje – 30176,16 Lt (27509,37 + 2666,79) įmokų;
- Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose – F6 eilutėje neįrašė 88797 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S12 stulpelyje neįrašė iš viso – 30176,16 Lt (27509,37 + 2666,79) apskaičiuotos įmokų sumos ketvirčių mėnesiais;
- priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD), kuriame duomenys deklaruojami pagal kiekvieną bendrovės darbuotoją, A11 eilutėje neįrašė iš viso 88797 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 eilutėje - 30176,16 Lt įmokų sumos.
Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose bei priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD) už 2009 m. pirmą, antrą, trečią ketvirčius, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.:
- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) už 2009 m. pirmą – trečią ketvirčius – S4 stulpelyje neįrašė iš viso 157498,41 Lt (128880,01 + 28618,40) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S5 stulpelyje – 53516,24 Lt (48792,99+ 4723,25) įmokų;
- Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2009 m. pirmą – trečią ketvirčius – F6 eilutėje neįrašė 157498,41 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, S12 stulpelyje neįrašė iš viso – 53516,24 Lt (48792,99+ 4723,25) apskaičiuotos įmokų sumos ketvirčių mėnesiais.
- priedo Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM3SD), kuriame duomenys deklaruojami pagal kiekvieną bendrovės darbuotoją, A11 eilutėje neįrašė iš viso 157498,41 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 eilutėje 53516,24 Lt (48792,99+ 4723,25) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. Š.) nuo 20 bendrovės darbuotojų, kuriems išmokėtas darbo užmokestis neapskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir padarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso – 83692,40 Lt nuostolį, privalomojo sveikatos draudimo fondui iš viso 9453,45 Lt ( b.t. 5., b.l. 25-179, b.t.6., b.l. 1-111).
Iš Juridinio asmens UAB“ (duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad nuo 2008-05-27 iki 2014-04-14 A. Š. buvo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorius ( b.t. 7., b.l. 30-32).
UAB“ (duomenys neskelbtini)“ įstatais nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ( b.t.7., b.l. 34-48).
2014-03-17 LR juridinių asmenų registro išplėstiniu įrašu nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu A. Š. paskyrimo (išrinkimo) direktoriumi data 2008-05-23 ( b.t.7., b.l. 53-56).
Iš 2014-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ( b.t.7., b.l. 59-60).
Iš 2015-09-25 nutarimo matyti, kad trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovu pripažintas UAB“X“ įgaliotas asmuo A. M. ( b.t.7., b.l. 72).
Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia A. Š. kaltę ir tokia A. Š. veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Pagal BK 20 str. 2 d., juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs fizinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šiuo atveju kaltinamasis A. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. Jis padarė tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą atsiranda baudžiamoji atsakomybė ir juridiniams asmenims, esant BK 20 str. 2 d., numatytoms sąlygoms. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad visos šios sąlygos yra, nes nusikalstamas veikas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei interesais padarė šios bendrovės generalinis direktorius A. Š.. Dėl jo padarytų nusikalstamų veikų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo neteisėtai nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių, taip pat nuo bendrovės darbuotojų, kuriems išmokėtas darbo užmokestis, neapskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir tuo turėjo materialinę naudą. Todėl tokia kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus sudėties požymius.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, kita- apysunkių nusikaltimų kategorijoms, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, prisipažino įvykdęs nusikaltimus, kas rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus asistentu, turi 2007 m. gimusią dukrą, profesinio mokymo sutartis (t. 8 b. l. 63) patvirtina, kad A. Š. mokosi suvirinimo elektra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis, įtvirtinta BK 41 str., bus pasiekta A. Š. paskiriant švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 1 dalies sankcijose, - baudą. Baudos dydžius apsprendžia nusikaltimų padarymo pobūdis bei kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – užstatas 5000 Eur, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Kaltinamoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamosios asmenybę – po nusikalstamos veikos 2014-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ( b.t.7., b.l. 59-60), po nusikalstamos veikos padarymo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nebevykdė, šiuo metu yra pradėtas šio juridinio asmens likvidavimo procesas.
Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Minėto straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Sprendžiant juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, reikia atsižvelgti į jo baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kurie yra nulemti juridinio asmens teisinio statuso specifikos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pradėtas likvidavimo procesas. Atsižvelgiant į tai, kad likvidavimas yra griežčiausia bausmė, numatyta BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 53 straipsnyje, kad juridinis asmuo pasibaigia jį likvidavus (CK 2.95 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, kad juridinis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aplinkybių pasikeitimo, t. y. pripažinimo likviduojama dėl bankroto, tapo nepavojinga ir vadovaujantis BK 36 straipsniu atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl civilinių ieškinių
Šioje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 13 959,39 Eur turtinės žalos atlyginimui, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – 26 976,90 Eur žalos atlyginimui.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių ( t.7 b. l. 7-9; 22-24) matyti, kad jie reiškiami kaltiems asmenims dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos valstybės biudžetui, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Teismas pažymi, kad spręsdamas byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimą negali neatsižvelgti į tai, jog šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, kurioje į kreditorių sąrašą su savarankiškais reikalavimais buvo įtraukta tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Kaip matyti iš 2014 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties (LITEKO duomenys), Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė finansinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 134993,81 Lt, kas atitinka 39 096,91 Eur, sumai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai ar šioje byloje padaryta turtinė žala – 13959,39 Eur nėra įtraukta į kreditorinio reikalavimo sumą. Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas negalėjo paaiškinti, ar bankroto byloje ši žala nėra įtraukta (t. 8 b. l. 66), tuo tarpu kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tvirtina, kad į Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą turėtų būti įtrauktas ir šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys (t. 8 b. l. 66). Kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog į kreditorinį 39 096,91 Eur reikalavimą nėra įtrauka šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio žalos suma, todėl teismas neturi galimybės nustatyti ar šioje byloje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas reikalavimas nesidubliuoja. Esant nurodytai aplinkybei, teismas negali galutinai išspręsti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio klausimo, todėl jis perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Spręsdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pareikšto šios institucijos kreditorinio reikalavimo suma (11 840,35 Lt, kas atitinka 3429,20 Eur (2014-08-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartis) ir šios bylos civilinio ieškinio suma (26 976,90 Eur) akivaizdžiai skiriasi, kas rodo, jog reikalavimai nesidubliuoja.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kad dėl kaltinamųjų A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų, t. y. dėl apgaulingai tvarkomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, taip pat dėl A. Š. neteisingų duomenų pateikimo ataskaitose, buvo nesumokėtos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir tuo padaryta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso – 83692,40 Lt, kas atitinka 24238,99 Eur, bei privalomojo sveikatos draudimo fondui - 9453,45 Lt, kas atitinka 2737,91 Eur, žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai.
Nors BPK 115 straipsnis nenumato, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012; 2K-270-942/2015). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta praradus pavojingumą.
Remiantis išdėstytu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padarytą turtinę žalą turi solidariai atlyginti kaltinamasis A. Š. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą, prašydamas išspręsti klausimą dėl A. Š. ekstradicijos išlaidų - 2033 Eur atlyginimo. Šis Policijos departamento prašymas pagrįstas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, PVM sąskaitomis-faktūromis, todėl, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo A. Š. (BPK 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Policijos departamento naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Klaipėdos apygardoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 str., str.,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506, 4 Eur) dydžio baudą;pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (941,5 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio
sudėjimo būdu, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. Š. paskirti subendrintą bausmę – 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio baudą.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2015-10-07 iki 2015-10-13 (7 paras) išbūtą laiką, kuris vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, atitinka 14 MGL (527,24 Eur).
Kaltinamajam A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – 5000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleisti, vadovaujantis BK 36 straipsniu, t.y. šiam asmeniui praradus pavojingumą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 976,90 Eur turtinę žalą.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą tenkinti ir išieškoti iš A. Š. 2033 Eur proceso išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Klaipėdos apygardoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.